Įšalo iki dugno
Antradienį įvyko nuotolinis pasitarimas, kuriame dalyvavo Klaipėdos regiono savivaldybių merai, Nacionalinio krizių valdymo centro vadovas Vilmantas Vitkauskas, Aplinkos ir Vidaus reikalų ministerijų viceministrai.
Aptartos galimo ledonešio ir potvynio grėsmės, institucijų pasirengimas ekstremaliosioms situacijoms, tarpinstitucinio bendradarbiavimo priemonės bei konkretūs veiksmai, skirti užtikrinti gyventojų saugumą ir infrastruktūros apsaugą.
„Šį pavasarį ledonešio poveikį gali pajusti ne tik Šilutės kraštas, bet ir Kretinga bei Palanga ir dar tolimesnės vietos. Mes gyvename regione, kur atiteka visų didžiųjų upių vandenys. Šiemet upes, ežerus ir Kuršių marias sukaustęs ledas siekia 40 ar net 50 cm storį. Seklūs marių pakraščiai įšalę iki pat dugno. Blogiausio scenarijaus atveju (o jis tikrai labai realus) pajudės didžiulės ledo lyčių sangrūdos. Jos gali padaryti daug žalos ne tik Šilutės pusėje, Nidoje, bet ir Klaipėdoje. Turime numatyti vietas, kur galime suformuoti suneštinius pylimus iš smėlio maišų arba naudoti sprogmenis, nes geresnio būdo išjudinti ledo lyčių sangrūdų nėra sugalvota“, – teigė Klaipėdos meras Arvydas Vaitkus.
Grėsmė – uostui ir terminalui
Pokalbio metu išsakyti lūkesčiai, kad drauge veiks skirtingų sričių pajėgos.
Vienas jautriausių ledų lyčių lavinai objektų – suskystintųjų gamtinių dujų terminalas. Per dešimtmetį nuo jo įrengimo prie Kiaulės Nugaros salos tokio didžiulio ledonešio, kokio laukiama šiemet, dar nebuvo.
A. Vaitkus prisiminė prieš daugiau nei du dešimtmečius vykusį ledonešį, kai milžiniškos ledo lytys lipo ant šios salos.
Nevaldomas ledo lyčių srautas gali pakenkti laivybai uoste ir uosto infrastruktūrai, o pakilus vandens lygiui mariose, gali išsilieti Dangė ir atnešti nemažų nuostolių prie upės gyvenantiems klaipėdiečiams.
Valstybės institucijos nei mus išgirdo, nei ėmėsi efektyvių priemonių potvyniams suvaldyti.
„Lietuvoje neturime konkretaus algoritmo, kaip suvaldyti vandens srautą liūčių sezono metu, kai vandens srautas eina per visą marių plotą. Juo labiau jo neturime kalbant apie ledonešį, kai vanduo juda tik farvateriu. Jei mums padės Lietuvos kariuomenė ir kitos pajėgos, galbūt suvaldysime šiuos procesus. Jeigu vėjai bus nepalankūs, turėsime dar vieną iššūkį – nuo jūros į uosto akvatoriją plūstantį vandens srautą, kuris pakels vandens lygį Dangėje. Turime būti viskam pasiruošę. Kiek dirbu meru, valstybės institucijos nei mus išgirdo, nei ėmėsi efektyvių priemonių potvyniams suvaldyti. Raginimas pilti pylimus nėra išeitis. Būtina kalbėti apie visų vandens srautų suvaldymą, reikia rimto plano ir gebėjimo pasinaudoti kitų valstybių patirtimi, nes Baltijos jūros lygis yra gerokai pakilęs“, – kalbėjo A. Vaitkus.
Kalbėta ir apie žvejus, kurie dėl poledinės žūklės laimikio dažnai neklauso įspėjimų ir rizikuoja savo gyvybe.
Kada būtų tikslinga imtis sprogdinti ledus, dar nežinia, viskas priklausys nuo orų.
Rengs veiksmų algoritmą
Klaipėdoje labai aktualu, kad tirpsmo vanduo turėtų kur sutekėti, todėl bendrovės „Klaipėdos vanduo“ darbuotojai yra pasirengę patikrinti, ar lietaus nuotekų grotelės ir šuliniai būtų užkimšti ledu ar sniegu.
Pasitarime sutarta, kad planas bus nacionalinio masto, o į darbo grupę bus deleguojami savivaldos atstovai. Siekiama, kad sutartini veiksmai būtų efektyvūs ir suvaldytų grėsmę, o ledonešio pasekmės būtų kuo švelnesnės.
Krizių valdymo centro veikloje, valdant situaciją potvynio metu, dalyvaus ir savivaldybių atstovai. Klaipėda deleguoja savivaldybės Administravimo departamento direktorių Gintautą Mačiulaitį, ilgą laiką vadovavusį miesto policijos komisariatui.
Trečiadienį apie galimas potvynio grėsmes kalbėta Vyriausybėje, dalyvaujant visoms atsakingoms institucijoms.
Naujausi komentarai