Lietuvos judėjimo „Černobylis“ Klaipėdos miesto komitetas bylinėjasi su uostamiesčio savivaldybe dėl jiems suteiktų patalpų Malūnininkų gatvėje. Klaipėdos savivaldybė siekia iškeldinti nuomininkus ir prisiteisti beveik trečdalį milijono litų nuompinigių už 20 metų.

Ūkinė veikla baigėsi teismais

Klaipėdos apygardos teismas šį miesto atstovų ieškinį tenkino, tačiau Lietuvos judėjimo „Černobylis“ Klaipėdos miesto komitetas dar prieš pusantrų metų kreipėsi į Lietuvos apeliacinį teismą su skundu, kuriuo prašoma pakeisti Klaipėdos apygardos teismo sprendimą kaip nepagrįstą ir neteisėtą. Tačiau sprendimo iki šiol nėra.

Malūnininkų g. 13 – uždara teritorija. Čia yra keli pastatai. Prieš 20 metų Klaipėdos m. tarybos sprendimu pastatai perleisti černobyliečiams. Tuomet panaudos sutarčių dar nebuvo.

Černobyliečiai Vyriausybei rašė raštus, prašė patalpų, už kurias nereikėtų mokėti nuomos mokesčio, kad galėtų užsiimti kokia nors ūkine veikla ar nuoma ir uždirbti pinigų judėjimo „Černobylis“ renginiams.

Nesiekė tapti savininkais

„Prieš 20 metų Klaipėdos taryba tą Malūnininkų gatvės kampą atidavė černobyliečiams, kad jie galėtų steigtis, kurtis, burtis, bet paskui šie žmonės susiriejo tarpusavyje. Manau, kur lietuviai susiburia, nebus vienybės“, – pasakojo tuometis Klaipėdos vadovas Vytautas Čepas.

Galiausiai miesto savivaldybė ėmė bylinėtis su judėjimo „Černobylis“ Klaipėdos komitetu. Dar pirmame teisme černobyliečiams buvo pateikti skaičiavimai už nesumokėtą nuomą. Esą visuomenininkai nuomojosi iš savivaldybės teritoriją ir patalpas Malūnininkų g.13, bet nemokėjo nuompinigių 20 metų.

„Savivaldybė neteikė mums jokių sąskaitų už nuomą, nes Klaipėdos m. tarybos sprendimu šios patalpos mums buvo atiduotos į mūsų balansą, o prieš 20 metų šitas statusas buvo lygus nuosavybei“, – tikino Lietuvos judėjimo „Černobylis“ Klaipėdos komiteto tarybos pirmininkas Gediminas Tareila.

G.Tareilos teigimu, judėjimas „Černobylis“ niekada nesiekė privatizuoti šių patalpų, pagrindinis jų siekis dabar – įrodyti, kad visus tuos 20 metų čia jie buvo teisėtai.

Svajoja apie muziejų

Kažkada tai buvo karinis objektas su trimis uždaromis teritorijomis šalia uosto, o bendras teritorijos plotas siekė apie 80 arų.

Pasak V.Čepo, ten esą reikėtų viską griauti, nes yra tik lūšnynas ir garažai, tačiau sutvarkyti šitą teritoriją esą ne černobyliečių jėgoms.

G.Tareila mano, kad tose gamybinėse patalpose būtų galima įsteigti muziejų, nes yra sukaupta daugybė įrėmintų nuotraukų iš Černobylio avarijos zonos, tačiau tam reikia bent minimalių lėšų.

Naujausiais duomenimis, Klaipėdoje yra apie 200 vyrų, kurie likvidavo Černobylio atominės elektrinės avarijos padarinius. Lietuvoje avarijos likvidatorių buvo daugiau nei 7 tūkst.