Centrinis Klaipėdos terminalas investuoja į tvarumą

  • Teksto dydis:

Viena pagrindinių uosto įmonių – bendrovė Centrinis Klaipėdos terminalas, neretai vadinama Lietuvos langu į Europą, šį mėnesį švenčia devynių metų gimtadienį. Modernus logistikos centras pastaruoju metu gyvena žaliojo uosto koncepcijos įgyvendinimo nuotaikomis ir viena pirmųjų iš visų uosto krovos kompanijų žengia tvirtus žingsnius tvarumo link.

Dar pernai bendrovė pradėjo saulės jėgainės įrengimo ant kontrolės ir patikros posto stogo projektą, o šiandien iš buvusio elektros energijos vartotojo Centrinis Klaipėdos terminalas tapo energiją gaminančiu vartotoju.

„Tikime, kad nepaisant sumažėjusių krovos apimčių ne pačius geriausius laikus išgyvenančios uosto įmonės turi žengti žingsnius, puoselėjančius tvarumą. Atsakingai žiūrime į vieną iš pagrindinių tvarumo veiksnių – energijos efektyvumą ir atsinaujinančių energijos šaltinių plėtrą, todėl aktyviai įsitraukiame į tvarumo užtikrinimui reikalingų pokyčių įgyvendinimą. Džiaugiamės, kad pirmą rimtą žingsnį jau žengėme ir tapome žaliosios energijos gamintojais“, – sako bendrovės generalinis direktorius Karolis Grigalauskas.

Karolis Grigalauskas. Centrinio Klaipėdos terminalo nuotr.

Naujosios saulės elektrinės, sumontuotos ant bendrovės kontrolės ir patikros posto stogo, leistinoji generuoti galia – 99 kW. Planuojama, kad jėgainė per metus pagamins 95 000 kWh žaliosios elektros energijos. Tai sudarys 8 proc. viso terminale suvartojamo metinio elektros kiekio.

„Einant aplinkos tausojimo keliu sustoti neketiname – ši elektrinė yra tik pirmas tvarus startas. Artimiausiu metu laukia net keli svarbūs projektai: dar vienos, galingesnės, saulės elektrinės įrengimo antrasis etapas bei žalios elektros energijos tiekimo į keltus, stovinčius prie terminalo krantinių, užtikrinimas“, – apie žaliuosius projektus pasakojo K. Grigalauskas.

Pirmus žingsnius tvarumo puoselėjimo keliu bendrovė padarė dar prieš dvejus metus, kai į ir iš terminalo teritorijos vilkikų puspriekabes pradėjo gabenti geležinkeliu.

„Vykdydami savo veiklą siekiame, kad ji būtų kaip įmanoma draugiškesnė aplinkai, todėl dar prieš porą metų krovinius pradėjome gabenti geležinkeliu. Intermodalinis krovinių pervežimo būdas prisideda prie mažesnės CO2 emisijos, tausoja gamtą, mažindamas sunkiųjų transporto priemonių poveikį aplinkai“, – sakė K. Grigalauskas.

Pasak šešerius metus Centriniam Klaipėdos terminalui vadovaujančio generalinio direktoriaus, jau šį mėnesį terminalo klientai planuoja pristatyti rinkai elektrinius vilkikus, kurie bus įkraunami panaudojant terminalo infrastruktūrą. Tokiu būdu bendrovėje nuosekliai kuriama tvari ir ekologiška aplinka bei diegiamos perspektyvios ateities logistikos technologijos.



NAUJAUSI KOMENTARAI

Ne lyberalas

Ne lyberalas portretas
o furu pasalinimas is miesto gyvenamuju zonu nebutu koks nors tvarumo pasiekimas?? neaa? Tada tvaru.

.....

..... portretas
Visi verkiat dėl fūrų bet žinokit tos fūros mielai važiuotu kur nuošaliau, svarbiausia kad visų verkančių lengvųjų auto nebūtų, nesimaišytų ir netrugdytų dirbt, nes ale triukšmas ale dulkės o pagalvojat kaip jūs trugdot žmonėms tose fūrose dirbt?

...

... portretas
Beje, CKT buvo statomas kaip keleivinių keltų terminalas. Laukiam, kada į Klaipėdą atvyks jo statybą finansavusios ES biurokratų delegacija, viską apžiūrės, ir paprašys grąžinti pinigus.
VISI KOMENTARAI 5

Galerijos

Daugiau straipsnių