Biomedicinos mokslų daktarui karjeros pradžią primena beržai

Kitą savaitę 70 metų jubiliejų švęsiantis profesorius, laiptais bėgiodamas į ketvirtame aukšte įsikūrusią universiteto auditoriją, sulaukia kolegų pastabų, kad taip prisišauks insultą. Tačiau sveikos gyvensenos propaguotojas įsitikinęs, jog jį nuo visų ligų saugo paties užaugintos vaistažolės bei jų arbatos.

Tad pokalbį Klaipėdos universiteto Rekreacinės architektūros ir kraštotvarkos katedros dėstytojas, biomedicinos mokslų daktaras, profesorius Algimantas Mečislovas Olšauskas pradeda nuo pasiūlymo išgerti paties sudarytos vaistažolių arbatos, ją paskaninant paties kopinėtu medumi.

Istorinė vieta virto sodu

– Koks jausmas apima, kai uostamiesčio parkuose ar skveruose praeinate pro medžius, prie kurių sodinimo ir pats prisidėjote?

– Dabar Atgimimo aikštėje praėjau pro beržus, kurių pasodinimu rūpinausi, kai dirbau Klaipėdos apželdinimo treste. Širdis nevirpa, nes jie buvo pasodinti kitokiu tikslu. Projekto autorius sakė, jog beržai reikalingi tam, kad primintų Lenino slapstymąsi palapinėje.

– Nors išėjimą iš Klaipėdos universiteto Botanikos sodo prisimenate su nuoskauda, bet jo įkūrimo pradžia turbūt buvo kitokia?

– 1987 metais Klaipėdoje įsikūrė Ekologinių problemų centras, jo direktoriumi tapo Vladas Švitra. Po kelių mėnesių vykdomojo komiteto pirmininku tapęs Alfonsas Žalys paprašė, kad suorganizuočiau dendrologinio parko įkūrimą. Jis turėjo įsikurti 51 ha mažajame Tauralaukyje, 5 ha šalia kelio turėjo užimti gėlynai.

Bet kaimynystėje pastačius kino studiją, gana didelį plotą po žeme užėmė inžineriniai tinklai, tad parkas liko be gėlynų. Kai buvo įsteigtas universitetas, parkas tapo jo nuosavybe. Buvau Botanikos sodo sumanytojas ir pirmasis direktorius. Bet jau tada buvo suinteresuotų žmonių, norėjusių sodo vietoje statyti kotedžus. Buvo jaučiamas spaudimas, bet mes su profesoriumi D.Švitra nepasidavėme. Nors vietoj 50 ha gavome tik 10.

Išstudijavome visą teritoriją, atradome, kad karalienė Luiza su vaikais ten vaikščiojo, plaukiojo garlaiviukai, vežioję turistus. Aptikome senas kapines, karalienės laikais sodintus ąžuolus. Norėjome išsaugoti istorinę vertę turinčią teritoriją ir ją praturtinti įvairiais augalais.

1991–1992 metais parkas įgijo Botanikos sodo statusą.

– Kiek paklausi jūsų specialybė?

– Kraštovaizdžio architektūra yra perspektyvi ir įdomi specialybė. Ji ypač paklausi užsienyje. Lietuvoje retai kur pamatysime apželdintas sienas ar stogus, o kiek daug tokių pastatų Belgijoje, Vokietijoje, Olandijoje. Želdiniai ant stogo sudaro gerokai didesnę namo varžą, tad 30–40 proc. šilumos suvartojama mažiau. Pas mus gal trūksta propagandos apie želdinių naudą. Be to, lietuviai yra pasyvūs.

Pas mane kiekviename kambaryje yra mažiausiai po 10 įvairių augalų. Jie švarina orą, užmuša bakterijas, gerina širdies, kraujagyslių darbą, proto aštrumą. Sulaukiu žmonių prašymų pakonsultuoti, kokius naudingus augalus reikėtų auginti namuose.

Pavyzdžiui, prieskoniniai, vaistiniai augalai užmuša mikroorganizmus. Stiprus maloniosios pelargonijos kvapas atitolina gripą. Šis augalas užmuša daugelį virusų ir bakterijų. Rozmarinas, citrusiniai augalai gerina atmintį.

Mes neišnaudojame visų augalų galimybių. Mano paskaitos būna apie tai, kaip augalai gali padėti sustiprinti žmogaus sveikatą.

– Šiais metais jums netrūksta jubiliejų, sukakčių...

– Šiemet sukanka 25 metai, kai pradėtas kurti Botanikos sodas, rugsėjo 1-ąją sueis 50 metų nuo mano darbo pradžios. Kitą savaitę sukaks 70 metų. Nors jaučiuosi taip, lyg būčiau 30 ar 40-ies, nes dirbu tokiu pat tempu. Prieš kelerius metus dalyvavau pusmaratonio bėgime. Veteranų bėgimo varžybose užimu antrą, trečią, nors kiti veteranai už mane jaunesni beveik 20 metų. Esu iš ilgaamžių giminės – mano prosenelė sulaukė 104 metų.

Sukaupė vaistažolių kolekciją

– Minėjote, kad neturite sveikatos problemų ir nežinote, ką reiškia gydytis ligoninėje. Kur slypi jaunatviškumo ir geros savijautos paslaptis?

– Žolelių arbatos, mityba, įvairios sultys. Nešiojuosi užrašus, kur pilna receptų, kokias arbatas gerti kraujagyslių, širdies veiklai gerinti. Du kartus per savaitę geriu sudėtinę arbatą. Vieną dieną pasigaminau čiobrelių, kitą – petražolių ar kitokių žolių arbatos. Žalios ar juodos negeriu, nes nežinau, kaip jos pagaminamos ir apdorojamos. Paties užaugintos žolės yra daug sveikesnės.

Galiu dirbti po 10–15 valandų per parą ir nejaučiu nuovargio. Per dieną išgeriu vieną puodelį kavos. Ji apsaugo nuo Alzhaimerio, Parkinsono ligų.

– Kaip prasideda jūsų diena, galbūt nuo kroso?

– Dažniausiai keliuosi šeštą valandą ryto. Esu vyturys. Rytais nebėgioju. Vasarą praleidžiame sodyboje, tik rudenį grįžtame į butą, kuris yra prie universiteto. Žmonos tėviškėje Kuliuose auginame vaistažoles. Turime apie 500 vaistinių maistinių prieskoninių augalų kolekciją. Vien kambarinių augalų turime apie 150.

– Gal jūsų sodyboje vietoj bulvių auga vaistažolės?

– Ir bulvės žmogui reikalingos. Per savaitę jų reikia valgyti 2–3 kartus. Nė vienoje daržovėje nėra tiek kalio, kiek bulvėse. Kam gerti maisto papildus, jei užtenka pavalgyti 300 gramų bulvių? Tik nereikėtų jų valgyti su mėsa. Apie 70 proc. dienos raciono turi sudaryti gyvas maistas.

– Tai į vaistinę su žmona neinate?

– Neperkame nei vaistų, nei papildų. Renkuosi tokį maistą, kad kartu gaučiau tam tikrų vitaminų. Žmogaus sveikata yra tokia, kokios jis pats nori.

– Minėjote, kad domitės vynininkyste?

– Namie užraugiu obuolių, agrastų ar dar kokių uogų vyno. Mano prosenelis buvo prancūzas. Jis tarnavo Kauno gubernatūroje, čia vedė.

– Kada susidomėjote bitėmis?

– Botanikos sode, kad būtų kuo daugiau sėklų, užveisėme bites. Per 20 metų pripratau prie jų. Išėjęs iš Botanikos sodo nemečiau šio pomėgio. Medus yra ir vaistas, ir maistas. Jis dezinfekuoja, turi vitaminų. Ryte nuo 5 iki 7 val. rekomenduojama išgerti vandens puodelį su šaukšteliu medaus, nes tuo metu inkstuose nesikaupia teršalai.

Šeimą išskyrė karas

– O jūsų žmona yra bendramintė?

– Mano Elžbieta yra agronomė, daug metų Botanikos sode užsiiminėjo gėlininkyste, buvo gėlių sektoriaus vedėja. Kartu su žmona esame 45 metai.

– Kaip pavyko tiek metų puoselėti santuoką?

– Mano tėvas 1941 metais dalyvavo Kauno sukilime. 1944-aisiais jis mane su mama įsodino į traukinį, važiuojantį į Klaipėdą, arčiau mamos tėviškės. Traukiantis jis žadėjo užvažiuoti ir mus pasiimti, bet tėvą sužeidė ir išvežė gydytis į Vokietiją. Jis liko gyventi užsienyje, sukūrė šeimą.

Kai augau su patėviu, visas dėmesys atitekdavo kitiems, po manęs gimusiems vaikams. 16 metų pradėjau gyventi savarankiškai. Ta karti patirtis sulaikydavo nuo skyrybų. Nesinorėjo, kad mano vaikus augintų patėvis. Neleido sąžinė.

– Kiek užauginote vaikų?

– Sūnų Virgilijų ir dukrą Ramunę. Sūnus dirba Aplinkos apsaugos departamente, o dukra – universitete, toje pačioje katedroje, kaip ir aš.


Vizitinė kortelė

1942 metų rugpjūčio 22 d. gimė Kaune.

Mokėsi Vilkyčių mokykloje, Žemės ūkio technikume.

Vilniaus universitete neakivaizdiniu būdu baigė biologiją.

1967 metais vedė.

Nuo 1972 metų dirbo Klaipėdos apželdinimo treste, rūpinosi Draugystės parko, Atgimimo aikštės, karių kapinių apželdinimu.

Nuo 1976 metų dirbo neakivaizdinėje vakarinėje mokykloje biologijos mokytoju, vėliau buvo pakviestas dirbti moksliniu bendradarbiu į Lietuvos žemdirbystės instituto Vėžaičių filialą.

Nuo 1987 metų dirbo Ekologinių problemų centre, paskui perėjo dirbti į Klaipėdos universitetą.

Klaipėdos universiteto įkūrimo iniciatyvinės grupės narys, Kuršių nerijos ir Žemaitijos nacionalinio parko projekto bendraautoris, Botanikos sodo sumanytojas ir įkūrėjas.



NAUJAUSI KOMENTARAI

Valiukas

Valiukas portretas
Kad gerbiamas profesorius būdamas 35 vedė ir kad būdamas 40 įsidarbino apželdinimo treste tai žinome. O kaip ten baigė medicinos mokslus, kaip apsigynė medicinos disertaciją ir kaip galiausiai tapo architektūros profesorium, tai čia lieka Klaipėdos universiteto "komercinė paslaptis".

Dar

Dar portretas
Tas straipsnis tikrai nėra gera reklama Klaipėdos universitetui. Pasižvalgius po universiteto tinklalapius matosi, kad jie sveikatos mokslų fakultete net bendrosios praktikos gydytojo neparuošia, nekalbant apie profesorius ir medicinos daktarus.
VISI KOMENTARAI 2
  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Orai
  • TV
    programa
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Facebook
  • Twitter
  • RSS

Galerijos

Daugiau straipsnių