Bendrasis Klaipėdos miesto planas – be politikų

Žinia apstulbino

Klaipėdos savivaldybės administracijos direktorius Saulius Budinas, antradienį pakvietęs žiniasklaidos atstovus į spaudos konferenciją, prieš tai administracijos aparatui griežtai nurodė neatskleisti jos turinio.

Tikėtina, jog tai nėra sutapimas, jog šiuo metu Klaipėdos meras Vytautas Grubliauskas yra išvykęs į Rumuniją, kur dalyvauja ES Regionų komiteto COTER komisijos posėdyje. Todėl miesto vadovas net negalėjo įtarti, apie kokius administracijos sprendimus sužinos uostamiestis.

Merą pavaduojanti vicemerė Judita Simonavičiūtė po administracijos direktoriaus pranešimo iš karto garsiai įvardijo, kodėl savivaldybės administracija griebėsi tokios skubos ir, apeidama miesto politikus, nusprendė paskleisti tokią naujieną.

„Todėl, kad nėra mero. Jis (S.Budinas – A.A.), matyt, nori būti kartu su Arvydu Vaitkumi“, – mįslingai užsiminė vicemerė.

Pirmadienį susisiekimo ministras Rokas Masiulis pasirašė įsakymą dėl Klaipėdos jūrų uosto direkcijos vadovo A.Vaitkaus atleidimo iš pareigų. Prieš tai, beje, ministras kitu įsakymu uosto vadovui skyrė solidžią premiją už itin gerus uosto veiklos rodiklius – apie 20 tūkst. eurų.

Po šių įvykių nuostabą keliantys sprendimai pasipylė ir Klaipėdos valdžios rūmuose.

Stringa projektai

Savivaldybės administracijos direktorius S.Budinas spaudos konferencijoje aiškino, jog skuboto sprendimo griebėsi dėl to, jog miesto bendrojo plano koncepciją miesto taryba svarstė tris kartus ir niekaip nesugebėjo jos patvirtini.

„Sutartis su Bendrojo plano rengėjais buvo pratęsta ne kartą, o baigėsi praėjusių metų liepą. Jei iki šiol koncepcijai vis dar nepritarta, manau, jog tikimybė turėti Bendrąjį planą šiais metais yra nebereali. Sprendimo projektas dėl bendrojo plano koncepcijos buvo svarstomas visuose savivaldybės komitetuose. Komitetai pritarė, pateikė kelias pastabas. Vienintelė pastaba buvo – į koncepciją įtraukti dalykinių sąlygų sąvadą, o jis buvo pristatytas tarybos kolegijai ir jo gairėms buvo pritarta“, – aiškino S.Budinas.

Bendrojo plano koncepcijos tvirtinimas, paprastai tariant, strigo dėl miesto pozicijos aiškumo uosto plėtros klausimu.

„Premjeras yra sudaręs trišalę komisiją, kurioje – uosto, miesto ir Vyriausybės atstovai. Komisija rengė tris posėdžius ir buvo surašyti uosto ir miesto bei Vyriausybės norai“, – priminė S.Budinas.

Po to, kai miesto taryba, pastarąjį kartą svarstydama bendrojo plano koncepciją, nusprendė ją grąžinti patobulinimui, S.Budinas aiškino nesulaukęs konkrečių politikų siūlymų, ką vertėtų koncepcijoje keisti.

„Aš suprantu, buvo rinkimų laikotarpis. Matyt, dėl sprendimų, kurie vertinami kontroversiškai, niekas nenori prisiimti atsakomybės. Tačiau mes turime per 200 juridinių ir fizinių asmenų, kurie laukia šio plano pakeitimo. Mes numatome daugybę teritorijų, kurias galima būtų vystyti taip, kaip reikia investuotojui naudojant savo turimą žemę“, – įsakymo atsiradimo priešistorę pasakojo S.Budinas.

Koncepcija – 50-čiai metų

Dėl to, jog miesto bendrasis planas niekaip vis nepatvirtinamas, pasak S.Budino, stringa senelių namų projektavimas, o savivaldybė gali sulaukti sankcijų už Viešųjų pirkimų įstatymo nepaisymą.

„Sutartis yra sustabdyta, rangovas vykdyti darbų negali. Stringa Šventojo Jono bažnyčios atstatymas, nes negalima tvirtinti sklypo detaliojo plano. Negalime skelbti koncesijos konkurso dėl ledo arenos statybos. Stringa prekybos centro „Lidl“ statyba Šiaurės prospekte. Pokyčių laukia ir Klaipėdos laisvoji ekonominė zona, nes norima turėti komercinės paskirties teritorijų“, – stringančius projektus vardijo S.Budinas.

Bendrojo plano koncepcijos patvirtinimui uostamiestis turėjo 27 mėnesius.

Plano koncepcija tvirtinama 50-ies metų laikotarpiui, o jos sprendiniai galiotų 10 metų.

Jūroje – pramoginės salos?

Klaipėdos savivaldybės Teisės skyriaus vedėjas Andrius Kačalinas pabrėžė, jog Teritorijų planavimo įstatymas nenumato būtinybės bendrojo plano koncepcijos svarstyti taryboje.

„Tarybos pritarimas nėra privalomas. Bendrojo plano koncepcijai pritaria planavimo organizatorius, o šiuo atveju – administracijos direktorius. Buvo numatyta pristatyti plano koncepciją tarybai. Tai ir buvo padaryta 2017 metų vasarą. Taryba svarstė bendrojo plano alternatyvas ir pasirinko vieną iš jų, pagal kurią buvo parengta bendrojo plano koncepcija“, – situaciją komentavo savivaldybės juristas.

Klaipėdos savivaldybės Urbanistinės plėtros departamento direktorius Kastytis Macijauskas aiškino, jog po šios koncepcijos įteisinimo miestas įgytų galimybę vystyti uostamiesčio pietines teritorijas.

„Kalbame apie Klaipėdos senamiesčio dydžio teritoriją. Pietinėje dalyje uostas ruošiasi statyti dar vienus vartus. Miestas planuoja ten statyti valčių prieplauką. Tuo pat metu formuojame didelį sklypą, kuriame bus galimybė statyti, o turtingiems verslininkams bus galimybė investuoti Klaipėdoje. Taip pat formuojama SPA centrų teritorija prie jūros, tarp Melnragės ir Girulių“, – vardijo K.Macijauskas.

Urbanistinės plėtros departamento direktorius pabrėžė, jog šia koncepcija nėra planuojamas išorinis uostas.

Architektūros ir miesto planavimo skyriaus vedėjas Almantas Mureika aiškino, jog koncepcija numato daugelio kitų teritorijų virsmą, tokių, kaip buvusi įmonės „Laivitė“ teritorija.

„Mes negalime planuoti teritorijų jūroje. Nors norėjome parodyti daugiau ką – krantotvarkos priemones, tiltus, planuojamas pramogų salas jūroje, bet to negalime. Savivaldybė negali nieko planuoti jūroje, negavusi Vyriausybės pritarimo“, – pastebėjo A.Mureika.

Griebsis sankcijų?

Naujienas išgirdusi vicemerė J.Simonavičiūtė patikino, jog ji tokius pranešimus vertina kaip savotišką „Brexitą“.

„Visi šiomis dienomis priima spontaniškus sprendimus. Yra blogai, kai miesto perspektyvomis žaidžiama. Bendrasis planas – politinio lygmens dokumentas. Administracijos direktorius turi girdėti politinę valią. Šiuo atveju taryba yra nušalinama. Svarbiausias tikslas – bendrasis planas turi išvysti dienos šviesą. Meras grįš trečiadienį, manau, kad tam tikri sprendimai bus daromi“, – administracijos vadovo sprendimus komentavo J.Simonavičiūtė.

Vicemerė negalėjo konkrečiai įvardinti, kokių nuobaudų gali susilaukti savivaldybės administracija.

„Aš manau, jog tai yra pasitikėjimo klausimas. Jei politinė dauguma išreiškia vieną poziciją, administracija jos ir turi klausyti. Jei administracijos direktorius priima sprendimus savo asmenine atsakomybe, jis turi atsakyti. Direktoriaus ataskaitai nėra pritarta. O direktorius nebepaiso politinės valdžios“, – pastebėjo J.Simonavičiūtė.