Baltosios lazdelės dieną neregiai išėjo į viešumą

Įprasta regintiesiems skirta knyga apie Harį Poterį, parašyta Brailio raštu, vos sutelpa į 25 tomus. Ir ne tik tuo skiriasi neregiams ir regintiesiems skirtos knygos.

Tokių iškiliais taškeliais atspaustų knygų neregiams Klaipėdos ir aklųjų ir silpnaregių bibliotekoje yra per 4 tūkst.

„Tarp neregių populiarios tos pačios knygos, kurios išleidžiamos ir regintiesiems. Naujas populiarias knygas stengiamasis atspausdinti ir Brailio raštu. Tik gausiai skaitomos tos knygos greičiau susidėvi, nes iškilę taškeliai nuo dažno lietimo ilgainiui sunyksta“, – teigė Lietuvos aklųjų bibliotekos atstovė Daiva Žiemelienė.

Vytauto Liaudanskio nuotr.

Tačiau yra ir kita bėda, po beveik dviejų šimtų metų Brailio raštas šiandien susiduria su milžiniška konkurencija, apie kurią garsiai prabilo net tarptautinė neregių bendruomenė.

Kam tekstą rašyti Brailio mašinėle, jeigu jį galima padiktuoti kompiuteriui balsu? Kam skaityti, jei galima paklausyti garsinę knygą?

Šiandieninių neregių motyvacija skaityti Brailio raštu – menka.

Todėl Baltosios lazdelės dieną, kasmet spalio 15-ąją, rengiamos įvairios akcijos populiarinti Brailio raštą.

Šįkart renginys „TAIP mano raštui mano mieste“ vyko M. Mažvydo alėjoje, kurio tikslas parodyti su tuo nesusidūrusiems žmonėms, kaip skaitoma ir rašoma Brailio raštu.

Klaipėdos mieste yra apie pusė tūkstančio neregių. Tačiau esą tik labai nedaugelis jų moka skaityti ir rašyti Brailio raštu, tvirtino neregius mokanti Danutė Balčiūnienė.

„Kai kurie žmonės apako jau vyresnio amžiaus, pavyzdžiui, susirgę sunkia diabeto forma. Jų pirštai irgi nebėra jautrūs, tad jiems išmokti Brailio raštą praktiškai neįmanoma. Bet jie naudojasi naujom technologijom, kompiuteriais, išmaniaisiais telefonais, įvairiomis garsinėmis navigacijomis, taigi Brailio raštas pamažu nyksta, todėl mes ir esame čia, kad parodytume, kaip nematantys žmonės skaito ir rašo“, – kalbėjo D. Balčiūnienė.