Baltijos uostuose beveik nelieka tranzito

Nestabili padėtis regione ir karas Ukrainoje iš esmės keičia situaciją Baltijos šalių uostuose.

Nutraukiamos sutartys

Šiomis dienomis Latvija oficialiai nutraukė krovinių tranzito geležinkeliais ir per Latvijos uostus sutartį su Baltarusija. Ji buvo pasirašyta dar 1994 m., kai Latvija nebuvo nei ES, nei NATO narė.

Sutarties nutraukimą su Baltarusija Latvija aiškino tuo, kad ji neatitinka tarptautinių organizacijų, kurioms dabar priklauso Latvija, teisinių normų.

Nutraukti sutartį, kaip aiškina latviai, privertė ir Rusijos karas Ukrainoje, kur Baltarusijos režimas atliko šio karo padėjėjos vaidmenį – suteikė savo teritoriją Ukrainos okupanto kariuomenei.

Dėl anksčiau išnykusio Rusijos tranzito per Latvijos geležinkelius ir uostą, o dabar ir visiškai nutrauktą Baltarusijos tranzitą, Latvijoje yra asmenų, kurie kelia nerimą.

Latvijos valdžia raginama kuo greičiau įvertinti naują tranzito realybę ir ieškoti alternatyvių kelių kompensuoti netektims iš Rusijos ir Baltarusijos.

"Mainai" su Baltarusija

Panašioje situacijoje atsidūrė ir Lietuvos–Baltarusijos tranzito santykiai. Skirtumas tik tas, kad tarp Latvijos ir Baltarusijos tranzito srautai nebuvo tokie dideli, kaip tarp Lietuvos ir Baltarusijos.

Nutrūkus baltarusių tranzitui per Lietuvą Klaipėdos uosto netektys gali siekti net iki 40 proc. nuo bendros krovos.

Dėl sankcijų jokie traukiniai per Baltarusiją ar iš jos nejuda į Klaipėdos uostą. Visiškai sustojo ne tik "Belaruskalij" trąšų srautai, bet ir kitų prekių judėjimas. Neliko ir Lietuvą su Ukraina jungusio traukinio "Vikingas", kuris judėjo per Baltarusiją.

Tarp Lietuvos ir Baltarusijos dar vyksta minimalus plataus vartojimo prekių srautas sunkvežimiais, kurie tapo tarsi "mainais".

Lietuvos vežėjai iš Klaipėdos uosto veža prekes tik iki Baltarusijos sienos. Ten puspriekabes iš jų perima Baltarusijos vežėjai, kurie toliau jas veža į savo teritoriją. Lietuvos vežėjai laukia, kol baltarusiai nuveš puspriekabes į paskyros vietą, jas iškraus ir sugrąžins atgal. Tai gali užtrukti ir kelias paras.

Toks krovinių gabenimas Lietuvos vežėjams yra nenaudingas, bet jie tai daro siekdami išsaugoti rinką. Tikimasi, kad karas Ukrainoje ilgai neužtruks, o po karo tranzitas su Baltarusija taps palankesnis.

Kol kas visos laisvojo pasaulio šalys yra priverstos, ieškodamos krovinių tranzito srautų, aplenkti Rusiją ir Baltarusiją.

Prekių judėjimas apylankomis

Kol kas visos laisvojo pasaulio šalys yra priverstos, ieškodamos krovinių tranzito srautų, aplenkti Rusiją ir Baltarusiją. Taip pat būtina aplenkti ir Ukrainą, nes, vykstant karui, tranzitas per ją yra sudėtingas, netgi neįmanomas.

Baltarusiją dar galima aplenkti, o pagal teritoriją didžiausia pasaulyje šalis Rusija uždaro daugybę kelių tarp Rytų ir Vakarų.

Kai kurios šalys ieško alternatyvių maršrutų ir juos suranda. Suomijos transporto operatorius "Nurminen Logistics" paskelbė išsiuntęs pirmąjį traukinio sąstatą iš Kinijos į Centrinę Europą vadinamuoju Transkaspijos maršrutu. Sąstatas judėjo iš Kinijos per Kazachstaną, keltu per Kaspijos jūrą į Azerbaidžaną, Sakartvelą, po to keltu Juodąja jūra į Rumuniją. Maršrutas nepigus, nes keltais tenka įveikti dvi jūras, bet realus, nes vagonai visą laiką gali judėti rusiškąja 1 520 mm geležinkelio vėže.

"Nurminen Logistics" atstovai akcentavo, kad krovinių gabenimas šiuo maršrutu tris kartus greitesnis nei iš Kinijos į Europą gabenti prekes laivais. Apie kainą nutylėta. Net ir smarkiai kilus konteinerinių laivų frachtams, sąlyginio krovinio vieneto pervežimas laivais, ko gero, išlieka pigesnis.

Jei iš Rumunijos norima atgabenti krovinius į Suomiją, logistikos grandinė vėl gerokai brangsta. Iš Rumunijos į Suomiją yra du keliai. Vienas – laivais per Viduržemio jūrą, Atlanto vandenyną, Šiaurės ir Baltijos jūras. Tam Rumunijoje reikėtų kaupti prekes, po to perkrauti iš vagonų į laivus. Dar sudėtingesnis būtų kelias iš Rumunijos į Suomiją per Europos žemyną. Bet iš Rumunijos į Suomiją prekes būtų galima gabenti ir sunkvežimiais.

Toks prekių gabenimo maršrutas, esant karo sąlygoms Ukrainoje, tiktų ir Lietuvai. Tik iš Kinijos į Lietuvą prekių nebėra, nes sugebėjome su ja susipykti.

Galėtų būti prekės iš Kazachstano. Prieš Rusijos invaziją į Ukrainą prekių apyvarta tarp Lietuvos ir Kazachstano nuolat augo. Jas gabeno sunkvežimiai per Rusiją. Dabar dėl sankcijų šie maršrutai yra apmirę.



NAUJAUSI KOMENTARAI

Trasu by

Trasu by portretas
Vezima pereme Latviukai .

Patarimas

Patarimas portretas
Vežkitės prekes sunkvežimiais per Pietų ašigalį.

tai rodo,kokiais m ą s t a i s KONSERVŲ kvailas

tai rodo,kokiais m ą s t a i s  KONSERVŲ  kvailas   portretas
politikavimas ŽLUGDO Lietuvą-- dar to Lietuvos ISTORIJOJE n e b u v o-- tad " džiaukitės" m u l k i a i , kurie konservatorių VAGIMS p a d ė j o t e ateiti prie lovio !
VISI KOMENTARAI 39
  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Orai
  • TV
    programa
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Facebook
  • Twitter
  • RSS

Galerijos

Daugiau straipsnių