Baltarusija siekia sugrąžinti trąšas į Klaipėdą

Į ekonomikos sąstingį klimpstanti Baltarusija ieško būdų, kaip išjudinti savo šalies ekonomiką.

Grūdų tranzitas per Klaipėdą

Vienas tokių būdų buvo Baltarusijos užsienio reikalų viceministro Jurijaus Ambraževičiaus susitikimas Niujorke su Jungtinių Tautų Organizacijos generaliniu sekretoriumi Antonio Guterresu.

Baltarusija, kaip skelbia šios šalies oficialūs informacijos šaltiniai, pareiškusi, kad be jokių išankstinių sąlygų sutiktų, jog Ukrainos grūdai Baltarusijos geležinkeliais tranzitu per jos teritoriją būtų gabenami į Klaipėdos uostą.

Tai lyg ir nieko naujo, nes Ukrainos grūdų tranzito klausimas per Baltarusiją jau buvo svarstomas ir anksčiau. Jis buvo suradęs rėmėjų ir Lietuvoje, Klaipėdos uoste. Buvo teigiama, kad Baltarusija tiesiogiai nedalyvauja kare prieš Ukrainą, nors iš jos teritorijos Rusija leido raketas. Ukraina vertina diktatoriaus Aliaksandro Lukašenkos valdomą Baltarusiją kaip jai priešišką valstybę. Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis prieš tris mėnesius nedviprasmiškai buvo pasisakęs, kad netiki A. Lukašenka ir jo siūlomu tranzito keliu per Baltarusiją į Klaipėdos uostą.

Baltarusija vėl kelia klausimą dėl Ukrainos grūdų tranzito į Lietuvą mainais už "išlaisvintas" jos kalio trąšas.

Kodėl dabar vėl keliamas klausimas dėl Ukrainos grūdų? Į jį iš dalies atsakė iš Ukrainos Luhansko srities kilęs rusų istorikas, politikos apžvalgininkas, Maskvos universiteto profesorius Valerijus Solovėjus, kurį V. Putino režimas yra pripažinęs užsienio agentu ir jis yra emigracijoje.

Anot V. Solovėjaus, matydamas, kad Rusija pralaimi karą Ukrainoje, A. Lukašenka jau kurį laiką ieško būdų, kaip suartėti su Vakarais. Prieš kelias savaites mirusiam (V. Solovėjaus vertinimu, Rusijos saugumo struktūrų nužudytam) Baltarusijos užsienio reikalų ministrui Vladimirui Makėjui buvo pavykę užmegzti kontaktų su Vakarais. Baltarusijos diktatorius neva netgi buvo sutikęs su Vakarų siūlymu paleisti visus politinius kalinius, jei šie emigruotų iš Baltarusijos.

V. Makėjaus mirtis A. Lukašenkai neva buvęs didelis smūgis. Atsitokėjęs megzti tolesnius kontaktus su Vakarais jis pasiuntęs užsienio reikalų viceministrą J. Ambraževičių, kuris ir susitiko su A. Guterresu.

Pokytis: tokių vaizdų su "Belaruskalij" trąšomis Lietuvoje mes jau nematome nuo šių metų vasario ir pamatytume tik tada, jei į valdžią Baltarusijoje ateitų opozicija. / Vidmanto Matučio nuotr.

Tokiu V. Solovėjaus vertinimu galima ir tikėti, ir netikėti. Tik faktai yra tokie, kad jis ne kartą buvo nuspėjęs įvairius pokyčius postsovietinėje erdvėje ir Rusijoje. Kita vertus, Baltarusijos diktatoriaus A. Lukašenkos veiksmai yra nesunkiai prognozuojami, nes jis per 28 metų buvimą prezidento poste visą laiką laviravo tarp Vakarų šalių ir Rusijos. Dabar jis įnirtingai ieško kontaktų su Vakarais, kad galėtų išjudinti užmigusią Baltarusijos ekonomiką ir galbūt atsirišti nuo krauju susitepusios Rusijos, kaip tai anksčiau padarė Kazachstanas, Armėnija ir kitos buvusios V. Putino sąjungininkės.

Paslėptas noras dėl trąšų

Ukrainos grūdų tranzitas yra tik pretekstas pradėti Baltarusijos dialogą su Jungtinėmis Tautomis. Tikrasis Baltarusijos noras yra ne tiek Ukrainos grūdai, kiek pačios Baltarusijos kalio trąšos.

Nuo šių metų vasario "Belaruskalij" trąšų eksportas per Klaipėdos uostą buvo visiškai sustabdytas. Baltarusijos diktatorius A. Lukašenka pūtė miglą, kad trąšos keliaus per Rusijos uostus, bet taip neįvyko. "Belaruskalij" trąšų gavyba yra sustojusi.

Rusija ne tik neturi pajėgumo kalio trąšoms krauti, bet ir eksportuoti šias trąšas per Rusijos uostus Baltarusijai būtų per brangu.

Todėl, kai tik ėmė strigti Ukrainos grūdų eksportas, Baltarusija, remdamasi savo "partneriais" Lietuvoje, pradėjo siūlyti mainais už Ukrainos grūdų tranzitą leisti gabenti ir Baltarusijos kalio trąšas.

Tą darydama Baltarusija remiasi faktu, kad Rusijai, kuri vykdo karą Ukrainoje, buvo panaikintos sankcijos dėl trąšų eksporto po to, kai ji sutiko, jog Ukraina per savo uostus galėtų gabenti grūdus.

Kas sugrąžintų trąšas į Klaipėdą?

Lietuvos Prezidentas Gitanas Nausėda Baltarusijos diktatūros siūlymą dėl Ukrainos grūdų tranzito per Baltarusiją vadina spąstais Vakarams, kad įrodytų, jog šie nesugebantys būti vieningi.

Šiandieninė Lietuvos valdžia nesutiktų, kad "Belaruskalij" trąšos vėl sugrįžtų į Klaipėdos uostą, kol Baltarusiją valdo A. Lukašenka. Tai būtų įmanoma tik tada, jei Baltarusijoje įvyktų perversmas ir šalį imtųsi valdyti opozicijoje esantys asmenys.

Lietuva labiau nei bet kas kitas šiandieninei Baltarusijos opozicijai rodo daug dėmesio. Vilniuje yra įsikūręs ir faktine Baltarusijos prezidente laikomos Sviatlanos Cichanouskajos biuras.

Baltarusijos reikalams Lietuvos Seime pastaruoju metu skirta taip pat daug dėmesio. Užpraeitą savaitę svarstyta ir priimta rezoliucija "Dėl sunkių sistemingų žmogaus teisių pažeidimų Baltarusijoje".

Diskusijose kai kurie Lietuvos politikai teigė, kad po to, kai įsigaliojo sankcijos, būta ciniškų siūlymų dėl Lietuvos ekonomikos gerovės grįžti prie tranzito ryšių gerinimo. Lietuva buvusi viena iniciatorių, kad transporto ryšiai su diktatoriaus valdoma šalimi būtų nutraukti.

Svarstant minėtą rezoliuciją dėl Baltarusijos Lietuvos Seime nuskambėjo mintis, kad "Lietuva bando išlaikyti lyderystę vertindama nusikalstamus pažeidimus Baltarusijoje ir tai turi tapti kasdiene Lietuvos užsienio politikos dalimi".

Tai reiškia tik viena – jei save prezidentu pasiskelbusio A. Lukašenkos valdžiai ir pavyktų įtikinti Jungtinių Tautų Organizaciją, kad Ukrainos grūdai ir pačios Baltarusijos trąšos turi būti gabenamos per Klaipėdos uostą, Lietuva, kol valdžioje A. Lukašenka, būtų tarsi naujai "iškepta" abiejų šalių vielos siena, į kurią atsimuštų bet kokie Baltarusijos diktatoriaus aplinkos siūlymai.

Yra ir juridinis faktas. Po Baltarusijos akcinės bendrovės "Belaruskalij" kreipimosi teismai pripažino, kad Lietuvos institucijos juridiškai pasielgė teisingai, kai pritaikė sankcijas ir apribojo trąšų eksportą per Klaipėdos uostą. "Belaruskalij" dar papildomai kreipėsi į Lietuvos vyriausiąjį administracinį teismą dėl proceso atnaujinimo, tačiau jis šiemet gruodžio 7 d. priėmė nutarimą atnaujinti procesą dėl Baltarusijos kalio trąšų gabenimo per Klaipėdos uostą.


Šiame straipsnyje: BaltarusijaKlaipėdatrąšoskaras Ukrainojeekonomika

NAUJAUSI KOMENTARAI

Galerijos

Daugiau straipsnių