Atstovai: naikinant Klaipėdos kultūros ir meno tarybą nubraukiama bendruomenės patirtis

Iš mero Arvydo Vaitkaus jie sako neišgirdę argumentų bei konkrečios informacijos, kaip bus dirbama toliau.

Tuo metu savivaldybė skelbia, kad dabartinių visuomeninių tarybų nariams ir toliau išlieka galimybė dalyvauti svarstant miestui aktualius klausimus naujai kuriamose patariamosiose grupėse.

„Nerimą kelia tai, kad tarybos naikinamos, kurios turi daugiau nei 20 metų patirties, buvo aiškūs ryšiai tarp politikos ir kultūros bendruomenės, tai buvo įrankis palaikyti ryšius, priimant strateginius sprendimus“, – antradienį surengtoje spaudos konferencijoje sakė asociacijos „Klaipėdos kultūros bendruomenė“ pirmininkė Nijolė Laužikienė.

Anot Klaipėdos universiteto mokslininko, sociologo Liutauro Kraniausko, sugriovus pasitikėjimą, toliau mobilizuoti bendruomenes reikės investuoti žymiai daugiau administracinių, politinių, ir komunikacinių resursų.

„Čia yra tendencijos ne tik Europoje, bet ir visam pasaulyje – toks autoritarizmo stiprėjimas, gali skambiai nuskambėti ir pakankamai įžeidžiai, ypatingai esant vietos politikoje, kadangi bandoma žaisti demokratijos principais. Šiuo atveju situacija yra tokia, kad iš esmės yra paneigiamas bendruomeninis resursas ir įdirbis, kuris buvo sukauptas formuojantis pasitikėjimui tarp bendruomenių ir valdžios atstovų“, – sakė L. Kraniauskas.

Iš esmės yra paneigiamas bendruomeninis resursas ir įdirbis, kuris buvo sukauptas formuojantis pasitikėjimui tarp bendruomenių ir valdžios atstovų.

Mokslininko teigimu, bendruomenių pasitikėjimas tokiu sprendimu sugriaunamas vienu žingsniu, nors jai nebuvo išsakyta jokių priekaištų, diskutuota ar ieškota kompromisų.

Kaip skelbė Klaipėdos savivaldybė, visuomenines tarybas Klaipėdoje numatoma pakeisti patariamosiomis darbo grupėmis. Įsitraukti į veiklą bus kviečiami visuomenės atstovai bei su konkrečios darbo grupės veiklos sritimi susijusios savivaldybės tarybos komiteto atstovas. Šiuo metu rengiami grupių veiklą reglamentuosiantys nuostatai, kurie reikalingi naujoms grupėms suformuoti.

Rinko Kultūros magistrus

Pavasarį buvo išrinkta nauja Klaipėdos kultūros ir meno taryba (KKMT), tačiau apskundus rezultatus, buvo nuspręsta koreguoti nuostatus. Pasak kultūros vadybininkės, prodiuserės Godos Giedraitytės, nuostatai buvo pakoreguoti ir pateikti tarybai tvirtinimui, tačiau klausimas buvo išbrauktas.

Buvę ir esami šios tarybos nariai surengtoje spaudos konferencijoje teigė rugsėjo pradžioje susitikę su A. Vaitkumi, tačiau sužinojo, kad raštiškas siūlymas naikinti tarybą jo paties buvo suformuluotas liepos pabaigoje.

„Labai svarbu pasakyti, kad dvidešimt metų – per tiek metų yra pereita ir ugnis, ir vanduo. Dokumentai parengti pagal valstybinius dokumentus, nuostatas, stipendijų skirstymas – pagrįsti Kultūros ministerijos pavyzdžiai, Kultūros tarybos pavyzdžiais. Klaipėdos kultūros ir meno tarybos veikla pripažįstama, kaip viena kompetentingiausių Lietuvoje. Nuo profesorių iki laisvųjų menininkų sudarydavo gretas“, – teigė G. Giedraitytė.

Anot jos, ši taryba – tai patariamasis organas savivaldybei, kurią sudaro kultūros bendruomenės deleguoti atstovai. G. Giedraitytės teigimu, būtent kultūros srities žmonės, atstovaujantys skirtingus jos žanrus, yra tie, kurie padeda spręsti klausimus ir vystyti kultūros politiką, tęsti ją.

Projektų vertinimu ši taryba nebeužsiima, tačiau padėdavo sudėlioti prioritetus ir paskirstyti kvotas. Projektų vertinimą atlieka viešųjų pirkimų būdu parinkti kompetentingi ekspertai iš visos Lietuvos.

„Šiuo laikotarpiu buvo padaryta fantastiškų dalykų – visa jaunųjų teatrų programa, kurią inicijavo V. Masalskis norėdamas steigti teatrą, iš to išaugo didelė programa, kur penki teatrai finansuojami. Klaipėda vienas jauniausių teatrinių miestų.  Stipendijos kūrėjams (...) Taryba renka kultūros magistrus kartu su meru. Kas rinks kultūros magistrus? Tai vienas gražiausių kultūrinių reiškinių“, – vardijo G. Giedraitytė.

Anot jos, taryba prisideda prie strateginių renginių, dokumentų rengimo, tokių kaip Klaipėda-Lietuvos kultūros sostinė 2017, taip pat rengė paraišką Europos kultūros sostinei, paruošė Kultūros strategiją iki 2030 metų, buvo susijusi su paraiškomis regatai „The Tall Ship's races“, kultūrų festivaliui „Europiada“.

Siūlė tapti patarėjais

Kultūros bendruomenės atstovai teigia nesuprantantys, kam griauti tai, kas buvo patikima ir kurti naują administracinę naštą. Be to, KKMT, buvo pavaldi savivaldybės tarybai, dabar jie teigia išgirdę mintį, jog patariamasis kultūros klausimais organas bus kuriamas prie mero, tačiau kas ir kokiais principais į ją bus deleguojami – nežinia.

„Buvo siūloma – pakelkit ranką, būsit mano patarėju, bet turime ambicijas ir supratimą, viltį, kad gyvename demokratinėje visuomenėje“, – teigė N. Laužikienė. Anot jos, vienintelis demokratinis principas, kai pačios bendruomenės deleguoja atstovus.

„Pasitikėjimas labai išklibintas, kas norės dalyvauti šitame žaidime, taps sudėtingas klausimas. Ar pasitikėjimas tiek iš nevyriausybinio sektoriaus, tiek laisvai kuriančių menininkų bus pakankamas, kad tikrai galėtų dalyvauti politiniame sprendimų priėmimo procese“, – teigė L. Kraniauskas.

G. Giedraitytė teigia, jog tarybai pateiktame projekto aiškinamajame rašte nurodyta, kad buvo konsultuotasi su visuomene, ir pastabų negauta, tačiau bendruomenė raštus rašė, pateikė siūlymus, kaip taryba galėtų būti sudaryta, tačiau atsako nesulaukė.

„Esame pastatyti prieš faktą, kad naikinamos tarybos be perspektyvos, be jokios žinios“, – sakė ji.

Pristigs kompetencijos

Didžiausią pavojų kultūros bendruomenės atstovai sako matantys, jei projektų vertinimas pereitų administracijos ir politikų žinion. Kompetencijų tai daryti esą stinga.

Anot atstovų, dauguma menininkų veikia ne tik lokaliai, tačiau ir tarptautiniu mastu, stebi vyksmą.

„Normalu, kad vienas žmogus negali būti ekspertu, politikai negali būti ekspertais visų sričių. (...) Puikiai veikianti taryba buvo, kuri atstovėjo, turėjom daugiausia nepriklausomų teatrų, kurie išgyvena. „Saulė ir jūra“ keliauja po pasaulį ne biudžetinis, o nevyriausybinis projektas. „Taško“ teatras, Šeiko šokio teatras garsina Klaipėdą. Kokiais argumentais vadovautis jei nebėra sienos – tarybos“, – sako „Auksinio scenos kryžiaus“ laureatė, Klaipėdos kultūros magistrė Agnija Šeiko.

Nesutikdami su tarybos naikinimu, kultūros bendruomenės atstovai renka parašus ir juos kartu su kreipimusi ketina išplatinti tarybos nariams.

Ketvirtadienį tarybai pateikta naikinti daugiau komisijų bei tarybų – Tautinių mažumų tarybą, Jūrinių ir vidaus vandenų reikalų komisiją.

A. Vaitkus: įdirbis sveikintinas

Klaipėdos meras A. Vaitkus savivaldybės išplatintame pranešime teigia, kad dabartinių visuomeninių tarybų nariams ir toliau išlieka galimybė dalyvauti svarstant miestui aktualius klausimus.

„Kiekvieno įdirbis visuomeninėse tarybose yra sveikintinas, o esamų tarybos narių nuomonė labai svarbi išklausant ir priimant sprendimus naujai formuojamose grupėse. Tiesioginis bendravimas su visų sričių ekspertais, nesvarbu, tai kultūra, menas ar sportas, buvo ir bus. Durys visada atviros visiems, kurie turi aktualių patarimų ar pastebėjimų priimant Klaipėdai svarbius sprendimus nepaisant to, ar jie bus patariamųjų grupių nariais, ar ne“, – sako A. Vaitkus.

Kaip skelbiama, patariamosios grupės pakeis Vietos savivaldos įstatyme nenumatytas visuomenines tarybas ir komisijas.  Taip esą norima užtikrinti skaidrumą skirstant biudžeto lėšas bei siekiama, kad procesas, kai svarstant miestui aktualius klausimus dalyvauja ir visuomenės atstovai, vyktų sklandžiau, greičiau ir operatyviau.

„Po diskusijų einame sprendimo link, kad skaidrinant biudžeto lėšų panaudojimą visuomeninės tarybos turėtų veikti kaip patariamasis organas miesto administracijai ir merui. Girdėti bendruomenės norus ir poreikius – mūsų visų pareiga, todėl patariamosios grupėse dalyvaus daugiau įvairių sričių specialistų, kurių nuomonė priimant sprendimus labai svarbi“, – sako meras.

Kaip skelbiama, į kultūros ir meno klausimus svarstysiančią darbo grupę bus kviečiama po atstovą iš visų meno sričių. Anot savivaldybės, jau vyko susitikimai ir su Tautinių mažumų taryba. Sutarta, kad kiekviena tautinė mažuma į būsimą darbo grupę deleguos po vieną atstovą. Taip pat numatoma formuoti patariamąsias grupes, svarstysiančias akademinei, jūrinei bendruomenei, senjorams, sportui, verslui aktualias temas, žymių žmonių, istorinių datų įamžinimo klausimus.