Grėsmė nepadidėjo
Lietuvos kariuomenei dar prieš porą savaičių gyventojai ėmė siųsti aibes klausimų, susijusių su karo grėsme. Šis srautas nesiliauja iki šiol.
Vienas labiausiai keliančių nerimą – ar priešas jau arti, tik galbūt yra slepiamas?
„Nėra. Tam, kad įvyktų puolimas prieš Lietuvą, turi egzistuoti dvi sąlygos: pirma, prie Lietuvos sienų turi būti išdėstytos priešo pajėgos, antra, turi būti žinomas ketinimas jas panaudoti. Šiuo metu kariuomenės žvalgyba stebi Rusijos veiksmus Ukrainoje ir požymių, kad pajėgumai būtų perdislokuojami arčiau Lietuvos, nėra. Situacija Baltarusijoje išlieka nepakitusi: intensyvus, bet stabilus karinis rengimas. Todėl nė viena minėtų sąlygų nėra išpildyta“, – tikino Lietuvos kariuomenės Strateginės komunikacijos departamento Karinių viešųjų ryšių skyriaus atstovai, dienraščiui nepanorę atskleisti nei savo pareigų, nei pavardžių.
Į klausimą, ar Rusija kelia grėsmę, jie atsakė, kad vienareikšmiškai taip, tačiau atsižvelgus į istoriją, niekada ir nebuvo kitaip.
Atvyko naujų JAV karių
Akcentuota, kad JAV Lietuvoje yra dislokavusi du batalionus, jie treniruojasi ir kartu su Lietuvos kariais, įprastai su pėstininkų brigada „Žemaitija“.
Be to, prieš kelias savaites atvyko nauja JAV karių rotacija.
Šiuo metu Lietuvoje yra apie 1 tūkst. JAV karių, plečiasi ir Vokietijos 45-osios brigados „Lietuva“ karių skaičius.
„Nuo 2004-ųjų Lietuvoje dislokuota NATO oro policijos misija, taip pat beveik nepertraukiamai per įvairias pratybas Lietuvoje sukasi sąjungininkų sausumos vienetai, laivai, bombonešiai“, – tikino Lietuvos kariuomenės Viešųjų ryšių departamento atstovai.
Lietuvos kariuomenė, be kasdieninių pratybų, atlieka tris pagrindines užduotis. Pirmoji – nuosavos divizijos kūrimas.
„Divizija yra mūsų galimybė neužsisėdėti apkasuose ir daužyti priešą taip, kaip jį ir priklauso daužyti. Antra, stipriname žvalgybos pajėgumus. Toli matanti žvalgyba leidžia laiku pasiruošti ir reikiamoje vietoje pastatyti reikiamus priešnuodžius. Trečia, dieną naktį ruošiamės perėjimui prie visuotinio šaukimo, kur svarbiausia mūsų užduotis – užtikrinti galimybes tarnauti visiems norintiems ir galintiems, nes po 2022-ųjų norinčių tarnauti kariuomenėje netrūksta, tik vietų skaičius kariuomenėje ribotas“, – aiškino Lietuvos kariuomenė.
Veiksmai: šauliai mokosi pilotuoti dronus, kad prireikus mokėtų tinkamai juos panaudoti. / Lietuvos šaulių sąjungos archyvo nuotr.
Turėtume būti atsparūs
Anot mūsų kariuomenės atstovų, meistriškiausiai laimėtas karas yra tas, kurio net nereikėjo kariauti.
Tad vienas pagrindinių patarimų, ką daryti tiems, kurie bijo, – ruoštis. O tai daryti esą turi visi – ne tik kariai, bet ir kiekvienas Lietuvos pilietis individualiai.
„Visuotinė gynyba nereiškia, kad kiekvienas ruošiasi šaudyti. Ji reiškia, kad mokantys šaudyti ruošiasi šaudyti, nemokantys, bet galintys šaudyti, mokosi ir esant reikalui būna pasirengę pakeisti šaudančius. Nemokantys ir negalintys šaudyti daro tą darbą, kurį ir šiaip daro, ir geriausiai moka, ir yra pasirengę tą darbą atlikti bet kokiomis aplinkybėmis – tai yra visuotinė gynyba ir neįveikiama tvirtovė. Tą puikiai supranta ir priešas, iš paskutiniųjų mėgindamas kalti pleištus į mūsų smegenis ir priversti priimti baimės padiktuotus sprendimus, štai šitam turime tiesiog prisiversti būti atsparūs“, – akcentavo Lietuvos kariuomenė.
O pasiruošimas karui – kelias į taiką.
„Įkvėpkime oro ir ramiai ruoškimės visuotinei gynybai, tai yra mūsų kelias į taiką. Kai pats sau padedi ir Dievas padeda. Bet „durniui“ kelio nebeduodame“, – užtikrino Lietuvos kariuomenės atstovai.
Užduoda tą patį klausimą
Pasiruošimo galimiems karo veiksmams moko ir Lietuvos šaulių sąjunga.
Šios sąjungos Vakarų (jūros) šaulių Klaipėdos apskrities 3-iosios rinktinės vadas majoras Artūras Milkintis pasakojo, kad tenka daug bendrauti su gyventojais. Vienas aktualiausių jiems kylančių klausimų yra tas pats – ar bus karas?
Nė vienas iš mūsų nepradėjo karo, mes tik esame priversti reaguoti.
„Visi klausia to paties – ar karas bus? Labai dažnai žmonės nustemba, kad XXI amžiuje, kai esame tokie išsilavinę, turime viską, mums reikia kariauti. Bet realybė yra kitokia, ne nuo mūsų priklausanti. Nė vienas iš mūsų nepradėjo karo, mes tik esame priversti reaguoti“, – sakė A. Milkintis.
Yra 2 tūkst. šaulių
Šauliai susitikimų su gyventojais metu kalba apie išvykimo krepšio sudėtį, pirmosios pagalbos mokymus, taip pat primena apie galimybę prisijungusiesiems prie šaulių mokytis pilotuoti droną, evakuoti sužeistuosius ir daugelį kitų darbų, kurie galėtų praversti prasidėjus karui.
„Turime tokių užduočių, kaip kokių nors objektų apsauga, koordinuojame savo veiksmus su policija, su pasieniečiais dalyvaujame bendrose pratybose. Šiuolaikinis gyvenimas neapsieina be pilotuojamų oro sistemų, vadinamųjų dronų, tad organizuojame jų pilotų rengimą, turime ir pakankamai stiprius medikus, kad galėtume padėti tiek sau, tiek šalia esantiems suteikti pagalbą. Tobuliname savo šaudymo įgūdžius, taktiką. Jeigu būtų įvesta karo padėtis ir būtų komendanto valandos, veikiausiai vietinis komendantas galėtų remtis mūsų vienetais, kurie sukarintu principu dalyvautų ir su policija užtikrintų tvarką“, – sakė A. Milkintis.
Šaulių sąjungoje šiuo metu – apie 2 tūkst. narių. Jų gretos pamažu auga.
„Teisė reiškia, kad aš privalau ginti, o pareiga – kad aš turiu eiti ginti. Bet tam, kad šitą dalyką daryčiau, turiu ką nors mokėti. Noro ginti arba įvykdyti Konstitucijos reikalavimus neužtenka. Turi jau dabar treniruotis tam, kad, jeigu prireiks, žinotum, ką daryti“, – neabejojo A. Milkintis.
Artūras Milkintis / Asmeninio archyvo nuotr.
Tikslas – palaužti dvasią
Psichologas Gediminas Navaitis priminė, kad vienas karo tikslų – palaužti dvasią. Tačiau yra tam tikrų būdų, padedančių nepasiduoti neigiamoms emocijoms.
„Reikėtų prisiminti sąvoką „informacinė dieta“. Visi žinome dietas maistui, o informacijai dieta irgi reikalinga. Yra specialistai, dirbantys su informacija, tarp jų – ir politine, karine, kurią jie mums pateikia. Tad esminius dalykus tikrai sužinome. Manyčiau, tam tikras savęs apribojimas, pavyzdžiui, vienos žinios per dieną turėtų būti pakankamai, nes visa kita tampa pertekliumi, kuris gali sustiprinti nerimą“, – sakė G. Navaitis.
Anot jo, svarbu atkreipti dėmesį ir į tai, kaip informaciją perduoti vaikams, kad šie suprastų situaciją ir ramiau reaguotų į aplinkybes.
„Manau, visi žino būdus, bet čia tik proga tai priminti – fizinis aktyvumas, buvimas gamtoje, priklausomybių kontrolė, bendravimas su maloniais žmonėmis, artimaisiais. Pasidžiaukime, kad visa tai galime turėti ir naudokimės tuo“, – ragino G. Navaitis.
Tiems, kurie jaučia itin didelį nerimą, rekomenduojama užpildyti įvairius nerimo nustatymo testus, o įsitikinus, kad lygis aukštas, kreiptis į specialistus.
Priedangų – 90
Klaipėdos savivaldybės Civilinės saugos ir mobilizacijos skyriaus atstovai priminė, kad Klaipėdoje šiuo metu yra 90 priedangų, kuriose oro pavojaus atveju galėtų slėptis apie 20 proc. miesto gyventojų.
„Priedangų skaičius nuolat kinta, nes savivaldybė aktyviai ieško naujų patalpų, galinčių atlikti priedangų funkciją. Taip pat mero potvarkiu patvirtinti 83 kolektyvinės apsaugos statiniai, skirti ekstremaliosios situacijos atveju apgyvendinti 25 proc. Klaipėdos miesto gyventojų“, – nurodė Civilinės saugos ir mobilizacijos skyrius.
Civilinės saugos specialistai teigė, kad organizuoja seminarus ir paskaitas, per kurias gyventojai ir įvairios organizacijos supažindinamos su pasiruošimu ekstremalioms situacijoms, civilinės saugos signalais, evakuacija, išvykimo krepšio sudarymu, kolektyvinės apsaugos statiniais ir priedangomis, jų paruošimu ir žymėjimu.
