- Vidmantas Matutis
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Viskuo, ką daro ar planuoja Klaipėdos uostas, Lietuvos gyventojas tarsi ir privalo be išlygų tikėti, nes jo projektai esantys mūsų šalies ateitis.
Kartais padidėję gyliai
Tokios mintys gali kilti, turint galvoje kai kuriuos užmojus.
Kiek sudėtingiau dėl Klaipėdos pietinio uosto plėtros. Dėl jo planuojama uždaryti vieną Kuršių marių protakų, nukasti Kiaulės Nugarą.
Itin agresyviai būtų įsikišta į natūralų gamtos procesą – vandens surinkimą iš didelės dalies Lietuvos per Nemuną, Minijos ir kitas upes ir jo pertekliaus pašalinimą per Kuršių marias į Baltijos jūrą.
Galima prisiminti, kad XIX a. natūralus Klaipėdos sąsiaurio gylis buvo 3–5 m, o pačioje šiauriausioje jo dalyje iki 7 m. Dabar didesnėje sąsiaurio dalyje gylis jau siekia nuo 12 iki 15 m, kai kuriose dalyse netgi iki 16 m, o galutinai bus net ir 17 m.
Spartus uosto gilinimas XX a. antroje pusėje, o ypač XXI a, jau daro didžiulę įtaką Kuršių marioms. Ne tik tuo, kad vandens lygio pakilimo metu į ją plūsteli didesnis kiekis „sūrymėlio“ iš Baltijos, kuris gilyn į marias į Rusijos Kaliningrado srities vandenis gena gėlavandenes žuvis.
Įtakos turi ir tai, kad vasarą Kuršių marios tapo seklesnės, o patvankos metu jos lipa iš krantų užtvindydamos rekreacines zonas, tokias kaip Drevernos poilsinės ir uostas.
Perspektyva: įtakos ateityje Kuršių marių pokyčiams turėsiantys pietinio uosto vartai, kur molai ir damba pažymėta raudonai, o už jų mėlynai 17 m gylio laivų apsisukimo ratas ir nauja uosto akvatorijos dalis. / KVJUD nuotr.
Nurašoma „klimato kaitai“
Manoma, kad ryškesni Kuršių marių pokyčiai pasirodė dar XX a. aštuntajame dešimtmetyje, kai Smeltės pusiasalyje buvo pastatyta Tarptautinė jūrų perkėla. Po to didesni neva „klimato kaitos“ požymiai pietinėje uosto dalyje išryškėjo, kai prie Kiaulės Nugaros buvo įrengtas suskystintųjų gamtinių dujų terminalas su 16 m gyliu.
Visa tai buvo tik „gėlytės“, palyginti su tuo, ką uostas prie Kiaulės Nugaros planuoja daryti artimiausiais metais.
Jau parengta ir patvirtinta uosto pietinės dalies poveikio aplinkai vertinimo ataskaita. Joje konstatuota, kokie ekstremalūs vandens lygio svyravimai Klaipėdos sąsiauryje yra buvę praeityje.
Aukščiausias vandens lygio pakilimas iki 1,86 m buvęs fiksuotas 1967 m. spalį. Tuomet, tikėtina, buvo užlieti ištisi Nemuno žemupio kaimai. Dažnesni, bet kiek mažesni vandens lygio pakilimai vyko maždaug nuo XX a. paskutiniojo dešimtmečio. Tuomet žiemos būdavo šaltesnės, gilesnės, kai kuriais metais atšilimas būdavo staigus, o tai iššaukdavo ir didesnius potvynius.
Pastarųjų metų tendencijos yra tokios, kad per metus rudens, žiemos ir pavasario laikotarpius dėl šiltesnio ir drėgnesnio oro, kam įtakos gali turėti ir „klimato kaita“, Nemuno žemupyje būna po kelis potvynius ir atoslūgius.
Dar viena tendencija ir ta, kad susiformuoja plonesnis Nemuno žemupio ir Kuršių marių ledas. Jis greičiau lūžinėja, dažniausiai nebeišnešamas į jūrą per Klaipėdos sąsiaurį, o sustumiamas į krantą tai vienoje, tai kitoje Kuršių marių vietoje.
Uosto veiklos debitai
Klaipėdos uosto pietinės dalies poveikio aplinkai vertinimo ataskaitoje nėra vienareikšmiško atsakymo, kokie pokyčiai vyks ateityje, kai bus įrengtas pietinis uostas.
Ryškūs pokyčiai, kuriuos greičiausiai pajus daugelis Vakarų Lietuvos gyventojų, bus daromi dėl to, kad į uosto akvatoriją dabartinės Kiaulės Nugaros vietoje ateityje galėtų įplaukti laivai milžinai.
Kuršių marių protaką planuojama ne tik išgilinti (prie jos perspektyvoje atsiras 16,5–17 m gylis), bet ir susiaurinti iki 340 m. Nuo Kuršių nerijos kranto ties Alksnyne planuojama įrengti 190 m ilgio dambą. Nuo Smeltės pusiasalio pusės bus įrengti pramoginių laivų ir uosto terminalų apsauginiai molai. Tai reiškia, kad Kuršių marių protakoje didės vandens greitis.
Skaičiuojama, kad esant tėkmei iš Kuršių marių į Baltijos jūrą vandens pratekėjimas arba debitas svyruos nuo 1 620 iki 4 210 kub. m per sekundę. Didžiausias 4 200 kub. m per sekundę debitas Kuršių marių protakoje, tyrėjų vertinimu, galimas vieną kartą per 100 metų.
Atvirkštinės srovės, kai pučiant štorminiams vakarų, šiaurės vakarų ir šiaurės vėjams vanduo teka iš Baltijos jūros į Kuršių marias, debitas numatomas nuo 1 725 iki 3 200 kub. m per sekundę. Šis procesas yra itin pavojingas, nes kuo didesnis jūros vandens įtekėjimo į Kuršių marias debitas, tuo staigiau gali kilti itin dideli potvyniai ne tik Klaipėdos mieste per Dangės upę, bet ir Nemuno, Minijos upėse.
Gali būti, kad iki 16–17 m išgilinus uostą iki pat Kuršių marių protakos, ką ir planuojama daryti, sūraus jūros vandens plūsmas į Kuršių marias tik didės. Jis gali pasiekti ne tik Dreverną ar Juodkrantę, kaip dabar, bet ir Ventės ragą ar Nidą, iš esmės visas Lietuvos Kuršių marių pakrantes.
Ryškūs pokyčiai, kuriuos greičiausiai pajus daugelis Vakarų Lietuvos gyventojų, bus daromi dėl to, kad į uosto akvatoriją dabartinės Kiaulės Nugaros vietoje ateityje galėtų įplaukti iki 430 (perspektyvoje – 490) m ilgio ir 60 (perspektyvoje – 70) m pločio laivai su 15,5 m grimzle. Jie atplukdytų krovinius ir sumokėtų rinkliavas, kurių nemaža dalis kaip valstybės dividendai nutekėtų į Vilnių, o po to grįžtų į Vakarų Lietuvą kaip dienpinigiai, kai turtingi vilniečiai atvažiuos poilsiauti į Nidą, Ventę, Kintus, Dreverną ar Svencelę, jei tik šių nenuskandins uosto veiklos pakoreguoti debitai.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Klaipėdoje – spalvingas gatvės spektaklis
Lietus nesutrukdė ir artistams. Teatro aikštėje klounų teatro studija „Dulidu“ ir Klaipėdos džiazo orkestras surengė gatvės spektaklį. Pasigrožėti spalvingu reginiu susirinko ne tik miestiečiai ir jų atžalos, bet gatvėje vyksta...
-
Festivalyje – diskusijos apie vandens sporto šakų vystymą uostamiesčio kraštuose
Festivaliui Dangės ralis įsibėgėjus, Danės skvere praėjo ir antroji renginio diskusija. Apie vandens sporto šakų vystymo potencialą uostamiesčio kraštuose diskutavo vandens sporto atstovai ir entuziastai. Specialistai pabrėžė, jog vie...
-
Klaipėdoje – Dangės ralis: stebino ir ekstremalai
Vidurdienį uostamiestyje prasidėjo unikalus festivalis – Dangės ralis. Dar prieš festivalio atidarymą klaipėdiečius stebino pasirodymą ant vandens paruošę ekstremalai. ...
-
Uostamiestyje – linijinių šokių festivalis2
Lietingas savaitgalis uostamiestyje prasidėjo kitaip nei įprasta. Daugiau nei 300 šokėjų, 25 skirtingi šokių kolektyvai klaipėdiečiams ir miesto svečiams demonstravo linijinius šokius. ...
-
Įvertino vasaros sezoną Palangoje: poilsiautojų daugiau, bet jie taupesni14
Pasibaigus vasaros sezonui Palangos verslininkai džiaugiasi išaugusiu poilsiautojų srautu, bet pastebi, jog svečiai tapo taupesni ir nelinkę daug išleisti papildomiems malonumams. Tarp priežasčių didesniam atvykstančiųjų srautui įvardi...
-
Pagėgiuose pirmą kartą bus minima Vilko vaikų diena8
Pagėgiuose šeštadienį pirmą kartą vyks Vilko vaikų atminimo dienai skirtas renginys. ...
-
Bendrovė „Klasco“ kviečia miesto gyventojus į Atvirų durų dieną2
Reaguodama į pastaruoju metu viešojoje erdvėje pasirodžiusią informaciją ir socialiniuose tinkluose išsakytus gyventojų nuogąstavimus dėl Klaipėdos jūrų krovinių kompanijos (KLASCO) vykdomos veiklos, bendrovė kviečia Klaipėdos mies...
-
M. Andrijanovas: Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos sąrašo numeris – 1724
Dalyvauju Seimo rinkimuose. Noriu paaiškinti, kodėl tai svarbu. Manęs valdžia nedomina. Pareigos ir dideli atlyginimai taip pat. Nedomina pinigai ir jų teikiamos galimybės. Man visko užtenka: lėšų, galimybių ir valdžios. Esu viskuo savo...
-
Tęsis šiltas ruduo1
Sinoptikai prognozuoja, kad rugsėjo viduryje orai dar lepins šiluma, dangus bus giedras, o lietaus beveik nesulauksime. Itin smarkaus vėjo, audros ar kitų panašių šaltąjį rudenį priminsiančių orų taip pat nenumatyta. Teigiama, ka...
-
Atmintis niekur nedingo: vilko vaikų tragedija28
Šiandien, rugsėjo 14-ąją, pirmą kartą bus minima nauja atmintina data – Vilko vaikų atminimo diena. Šiądien prieš 33 metus pirmąkart susibūrė tragiško likimo po Antrojo pasaulinio karo iš gimtųjų Rytprūsi...