Ar KLASCO kraunama salietra – saugi?

Leidžiamas tik laikinas įvežimas

Didžiulę nuostabą sukėlė tai, kad po sprogimo Beiruto uoste jo banga tarsi atsirito į Klaipėdą.

Uoste imtasi ieškoti mistinių sprogmenų. Užkliuvo amonio nitratas arba liaudiškai vadinama salietra, kuri kraunama Klaipėdos jūrų krovinių kompanijose „Bega“ ir KLASCO.

Į sprogmenų paieškas uoste „įsiliejo“ ir keli Seimo nariai. Klaipėdos jūrų krovinių kompanijos (KLASCO) generalinis direktorius Vytautas Štumbergas teigė, kad buvo paskleista daug melagingos informacijos apie amonio nitrato krovinius ir kompanijos veiklą.

Tarsi specialiai audrinta visuomenė, užpilta negatyvaus požiūrio dozė ant viso uosto.

Amonio nitrato gamybos, krovos ir net tręšimo procedūros yra griežtai reglamentuotos ir kontroliuojamos.

Kai KLASCO praėjusią savaitę surengė ekskursiją į savo teritoriją žurnalistams ir visuomenei, nei Seimo narių, kurie sukėlė erzelį, nei prieš uostą vienpusiškai nusiteikusių Klaipėdos visuomenininkų nesimatė. Į uostą vyko keli šalia KLASCO esančių gyventojų bendruomenių nariai.

Dirbtinai nupiešto niūraus vaizdo jie nepamatė. Dalis salietros uždengtuose didmaišiuose buvo laikoma šalia Žiemos uosto. Salietrą leidžiama įvežti į uostą laikinam sukaupimui prieš atplaukiant laivui.

Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos Priežiūros skyriaus pavojingų krovinių inspektorė Renata Strazdauskienė teigė, kad Klaipėdos uoste sandėliuoti amonio nitratą yra draudžiama, leidžiamas tik laikinas jo įvežimas iki 20 parų prieš pakrovimą į laivą.

Laikino saugojimo procedūra yra griežtai reglamentuota, tiek ES, tiek Lietuvos dokumentų. Numatyta netgi kokio aukščio turi būti stirtos sukrautos iš didmaišių, kokiu atstumu jos turi būti viena nuo kitos.

R. Strazdauskienė / Redakcijos archyvo nuotr.

V. Štumbergas aiškino, kad netrukus turi atplaukti laivas, kuris paims 2,5 tūkst. tonų salietros. Apie tūkstantį tonų bus sukaupta laikino saugojimo vietose, apie 1,5 tūkst. tonų į laivą bus kraunama tiesiogiai iš vagonų.

Anot V. Štumbergo, klaidingai buvo teigta, kad uoste yra didžiuliai kiekiai apdengtų krūvų salietros. Be salietros, uoste dengiama ir viela, ir metalas, saugant juos nuo aplinkos poveikio, užteršimo organinėmis medžiagomis.

Žiemos uostas – tinkamiausia vieta

KLASCO krauna Jonavos „Achemoje“ pagamintą amonio nitratą didmaišiais po 500 ir 1 250 kilogramų. Ji išgabenama įvairiems klientams į užsienį, kur naudojama kaip trąšą.

Anot V. Štumbergo, amonio nitrato trąšų vartojimas pasaulyje smarkiai mažėja. Dalis gamyklų atsisako jų gamybos.

Anksčiau KLASCO taip pat būdavo laikinai įvežami ir iki laivo atplaukimo laikomi didesni kiekiai amonio nitrato. Dabar jo smarkiai sumažėjo.

Jonavos „Achemoje“ šios trąšos gaminamos pagal suderintą grafiką su užsakovu. Pagaminus tam tikrą partiją, jos iš karto išvežamos.

Ekskursija: KLASCO vadovas V.Štumbergas žurnalistams, gyventojams ir Uosto direkcijos atstovams detaliai išaiškino, kaip šioje kompanijoje kraunama salietra. / Vidmanto Matučio nuotr.

V. Štumbergo teigimu, „Achema“ yra įdiegusi „Product Stewardship“ vadybos sistemą pagal Europos trąšų gamintojų asociacijos gaires. Tai reiškia, kad amonio nitrato gamybos, krovos ir net tręšimo procedūra yra griežtai reglamentuota ir kontroliuojama. KLASCO amonio nitratą krauna į laivus Žiemos uoste. Jis tokiai krovai pasirinktas neatsitiktinai.

Tai yra ramus užutėkis, atskirtas nuo bangų, laivai nejudinami, todėl didmaišius su salietra kranais švelniau galima padėti į laivo triumą. Eliminuojama tikimybė, kad kraunant laivą gali būti pažeistas didmaišis.

Anot V. Štumbergo, krovos procesą atidžiai stebi ir laivo įgulos nariai, ir krovinio pirkėjo atstovai.

Pagal ES standartus salietros didmaišiai yra 4 sluoksnių, tačiau kai kuriose šalyse reikalaujama ir penkių sluoksnių. Dedant į did-maišius amonio nitrato trąšas, iš jų vakuuminiu būdu išsiurbiamas oras, eliminuojant bet kokią galimą cheminę reakciją, o daugiasluoksniai didmaišiai saugo, kad į vidų nepatektų drėgmė.

V. Štumbergo teigimu, „Achemoje“ gaminamos amonio nitrato trąšos neturi jokių sprogstamųjų savybių, nes jose yra inertinė medžiaga magnio nitratas. Tokia salietra net nereaguotų į ugnį – ji tirptų.

Chromo istorijos tęsinys

Vienas iš objektų, apie kurį paskleistos trijų parlamentarų melagingos žinios, buvo ir laikinieji KLASCO tentiniai sandėliai. Juos parlamentarai įvardijo kaip trąšų sandėliavimo vietas. Kad sandėliuose būtų kaupiamos trąšos, KLASCO surengtoje ekskursijoje dalyvavę žmonės nematė.

Klaipėdos uoste sandėliuoti amonio nitratą draudžiama, leidžiamas tik laikinas jo įvežimas iki 20 parų prieš pakrovimą į laivą.

Sandėliuose buvo kraunami grūdai. Jų krova turi savo specifiką – kokybę tikrina įvairios tarnybos. Prieš krovos sezoną pačius sandėlius tikrina veterinarijos tarnyba. Jei sandėliuose, kuriems išduotas leidimas krauti grūdines kultūras, būtų rasta trąšų, veterinarijos tarnyba anuliuotų leidimą krauti grūdus.

Anot V. Štumbergo, grūdai sudaro žymią KLASCO krovos dalį, todėl sandėliuose laikyti dar kažką kitką būtų neprotinga.

Tik uosto specifikos nesuprantantys žmonės gali kelti paniką, kad šalia grūdų esą laikomos trąšos. Kiekvieną dieną krovinio siuntėjo ir pirkėjo atstovai stebi sandėliavimo ir krovos procesus. Jie teikia ataskaitas, kurios saugomos ir KLASCO duomenų bazėse.

V. Štumbergas / Redakcijos archyvo nuotr.

Jei laive su grūdais būtų rasta kokių nors cheminių medžiagų pėdsakų, krovos kompanija patirtų didžiulių nuostolių.

Pastebima, kad jau ne pirmą kartą prieš KLASCO rengiamas sąmoningas parlamentarų ir dalies klaipėdiečių puolimas. Prieš kurį laiką buvo iškelta chromo epopėja, kuri subliūško. Dabar melagingais teiginiais bandyta ieškoti „sprogmenų“, kurių nėra ir negali būti.

Lietuviška salietra nepavojinga

V. Štumbergas pasidalijo samprotavimais, kodėl sprogo natrio nitratas Beiruto uoste.

Pirmiausia, vykdant sandėlio remonto darbus užsidegė fejerverkai. Nuo jų ugnis persimetė ant šešerius metus sandėlyje laikyto ir jau susikristalizavusio amonio nitrato.

„Beirute buvo gruzinų gamybos salietra be jokių priedų. Ji iš esmės skiriasi nuo tos salietros, kuri kraunama Klaipėdos uoste. Netgi ir spalva – „Achemos“ salietra yra balta, gruzinų – rusva. Beirute sprogusi salietra buvo be inertinės medžiagos – magnio nitrato. Tokia salietra yra agresyvesnė – garuoja, skleidžia kvapą“, – teigė V. Štumbergas. Be to, salietra Beirute buvo supilta palaida, reagavo su oru, kaupė drėgmę ir per 6 metus kristalizavosi.

Per Klaipėdos uostą kraunama salietra esanti biri ir nekelia jokio pavojaus, juo labiau jog aklinai uždaryta didmaišiuose. V. Štumbergas garantavo, kad KLASCO nėra palaidos salietros, juo labiau sandėliuojamos ilgesnį laiką nei laikinai prieš atplaukiant laivui.

Sprogimas Beiruto uoste sukėlė didelį atgarsį, tačiau jokioje aplinkinių šalių uostų žiniasklaidoje nebuvo nė žinutės, kad tos bangos atgarsių politikai ieškotų savuose uostuose. Lietuvos parlamentarai pademonstravo didžiulę nepagarbą uosto tarnyboms, uosto priežiūros inspektoriams, nes suabejojo jų sąžiningumu.

O gal vienintelis Lietuvoje uostas tapo politikų reitingų kėlimosi vieta? Sukeliama panika, o po to bandoma rodyti, kokie Seimo nariai esantys kovotojai prieš „uosto monstrus“. Nesvarbu, kad teiginiai melagingi ir išgalvoti.

Pasaulyje kraunama daug pavojingų krovinių. Jų yra ir Klaipėdos uoste. Iš jų amonio nitratas yra mažiausiai pavojų kelianti medžiaga. V. Štumbergas užtikrino, kad salietra, kuri kraunama KLASCO, iš viso jokio pavojaus nekelia.