Pražiopsojo ES lėšas

Neseniai pasirodė pranešimas, kad Lietuvos biudžete bus numatyta 12 mln. eurų įrengti Šventosios uosto molams.

Šventosios uosto statybos šiek tiek juda. Buvo įvardinta, kad reikalinga maždaug 80 mln. eurų. Po to kaina, sumažinus poreikius, sumažėjo iki 60 mln. eurų.

Šventosios uostas jau seniai galėjo būti pastatytas, ir Lietuvai tai būtų kainavę minimaliai. Tačiau proga buvo praleista, ES parama, kuri jau buvo numatyta, nepasinaudota.

Dabar Šventosios uostas atkuriamas vangiai. Realiai pagal įvairius kelių statybos, žvejybos projektus yra gauta tik apie 4,5 mln. eurų.

Įrengta automobilių stovėjimo aikštelė, minimali žvejams reikalinga infrastruktūra. Iš šalies žvelgiant, vis dėlto matyti, kad Šventosios uostas statomas ne nuo to galo. Bet kokiu atveju, uostuose ar jūrų terminaluose normaliomis aplinkybėmis pradedama statyti nuo uosto vartų, tai yra nuo infrastruktūros, kuri skirta įplaukti laivams.

Tai, kad negalima pirmiausia uosto statyti nuo krantinių, Šventojoje jau vieną kartą buvo įrodyta. Kai susisiekimo ministru buvo Eligijus Masiulis, Šventosios uosto dalyje buvo atidarytos pontoninės prieplaukos, į iškilmes pakviesti buriuotojų laivai. Kai pūstelėjo vėjelis ir pradėjo nešti smėlį į išgilintą Šventosios uosto kanalą be molų, svečiai vos spėjo pasprukti iš Šventosios.

Būtų labai simboliška, jei Klaipėdos komercinio uosto pinigais būtų "pagimdytas" pramoginis uostas Šventojoje.

"Pravalgomi" uosto pinigai

2023 m. valstybės biudžete skirti 12 mln. eurų Šventosios molams įrengti buvo pasiūlęs Seimo narys Saulius Skvernelis.

Siūlyti yra viena, o skirti pinigus – kas kita. Nors S.Skvernelis siūlė Šventosios uosto molus statyti iš akcizų už alkoholinius gėrimus ir tabaką, pasigirdo teiginių, kad realiai jokių finansavimo šaltinių nėra numatyta. Alkoholinių gėrimų ir tabako akcizas jau numatytas kitoms biudžeto skylėms lopyti.

Logiškiausia būtų, jei pinigai Šventosios uosto molams įrengti būtų skiriami iš Klaipėdos valstybinio jūrų uosto gautos pelno dalies. Per pastaruosius metus Klaipėdos uostas į valstybės biudžetą kasmet atseikėdavo po 30–40 mln. eurų ir tie pinigai būdavo, kaip sakoma, "pravalgomi", kai niekas nežino, kur konkrečiai jie panaudoti.

Būtų labai simboliška, jei Klaipėdos komercinio uosto pinigais būtų "pagimdytas" pramoginis uostas Šventojoje. Žmonės matytų, kad pinigai iš Klaipėdos nėra skiriami Vilniaus skylėms užkaišyti, o protingai naudojami Vakarų Lietuvos ekonomikai stiprinti.

Pinigais, gautais iš Klaipėdos uosto, turėtų būti vystomas Lietuvos pajūris, kad jame būtų formuojami jūrinės traukos centrai, kokie yra, pavyzdžiui, kaimyninėje Latvijoje.

Įrodyta, kad prie jūros sukurta infrastruktūra didina krašto trauką.

Mąsto tarsi kunigaikščiai

Daug kam, bent Palangoje ir Šventojoje, norėtųsi, kad 2023 m. biudžete Šventosios uostui būtų skirti tie 12 mln. eurų. Nors išlieka abejonių, nes tai pasiūlė ne koks nors valdantysis ar valdančiųjų grupė, o opozicijoje esantis S.Skvernelis.

Tokiais atvejais visada kyla klausimas, kodėl S.Skvernelis Šventosios uostu nesirūpino, kai buvo Ministru Pirmininku. Ir čia yra Lietuvos valdžios bėda – jos mąstymas yra toks pats, kaip kokio nors XV ar XVI a. Lietuvos kunigaikščio, kurie nesuvokė jūros reikšmės ir jūros netgi bijojo.

Išlieka viltis, kad dalis pinigų Šventosios uosto molų statybai 2023 m. gali būti skirta. Tai yra įtraukta į dabartinės Vyriausybės priemonių planą. Gal 2023 m. ateis eilė tai priemonių plano daliai pradėti judėti?

Tiesa, buvo planuota tuos 12 mln. eurų įtraukti ir į 2022 m. Lietuvos biudžetą, tačiau tai nebuvo padaryta.

Už 12 mln. eurų įrengti Šventosios uosto molų neįmanoma. Pačiais kukliausiais skaičiavimais, su avanuostu tarp molų reikėtų apie 40 mln. eurų, o gal ir daugiau, nes uostų statybos kainos šiuo metu kyla. Tai matyti iš Klaipėdos uosto viešųjų konkursinių pasiūlymų kainų.

Pagal Vyriausybės planą, Šventosios uosto molų statybos dalinis finansavimas jau turėjo būti dėliojamas nuo 2022 m. po 12 mln. eurų kasmet. Palangos miesto vadovybė ir Šventosios uosto administracija prašo, kad pinigai Šventosios uostui šalies biudžete būtų numatomi trejus metus iš eilės mažiausiai po 12 mln. eurų. Valstybės mastu tai nėra labai dideli pinigai.