Abejonės virto dilema: eurai sumokėti veltui? Pereiti į pagrindinį turinį

Abejonės virto dilema: eurai sumokėti veltui?

2024-02-02 09:25

Ką daryti, jei už būsimą paslaugą sumokėjęs žmogus tos paslaugos negauna ir dar staiga sužino, kad pinigų gavėjas yra keliskart teistas už sukčiavimą? Policijos pareigūnai tikina, kad čia vieno recepto nėra.

Emocijos: keblios situacijos kelia klausimų, į kuriuos galima sulaukti netikėčiausių atsakymų. Emocijos: keblios situacijos kelia klausimų, į kuriuos galima sulaukti netikėčiausių atsakymų. Emocijos: keblios situacijos kelia klausimų, į kuriuos galima sulaukti netikėčiausių atsakymų.

Apgavikas ar ne?

Į keblią situaciją patekęs klaipėdietis nežino, kur kreiptis, kaip sužinoti, ar turi reikalą su sąžiningu, tik keistai besielgiančiu asmeniu, ar asmuo, su kuriuo jis sudarė paslaugos teikimo sutartį ir sumokėjo kelių tūkstančių eurų sumą, jį tiesiog apgaudinėja.

Vyras pasakojo turintis reikalų su interneto reikalus išmanančiu asmeniu.

Pagal sutartį, jis sukūrė užsakovo įmonės tinklalapį, pažadėjo pagelbėti ir su kitais užsakovui sunkiai įkandamais informacinių technologijų dalykais.

Už kai kuriuos šių darbų paslaugos teikėjas paėmė kelis tūkstančius eurų, tačiau atlikti, ką pažadėjęs, neskuba.

„Vieną dieną apgalvojau visą mūsų bendravimą ir supratau, kad turėčiau susirūpinti. Neramu, ar tas asmuo padarys, ką pažadėjęs. Pradėjau žvalgytis internete, gal kas nors apie jį rašoma. Nustebau radęs prieš 16 metų rašytą straipsnį, kad žmogus tokiu pat vardu ir pavarde buvo nuteistas už sukčiavimą ir tada tai buvo jau septintas jo teistumas. Sutapo ir miestas, kuriame gyveno tada aprašytas asmuo. Kita vertus, galvoju, o jei tai – tik sutapimas, ir jei mano pasamdytas vyras tiesiog – lėtapėdis. Jei kreipsiuosi į policiją, mes susipyksime, o aš nenorėčiau apkalbėti nekalto žmogaus. Bet jeigu jis tikrai apgavikas, turiu apie tai žinoti ir pasielgti teisiškai teisingai“, – pasakojo klaipėdietis.

Karuselė: buvo fiksuotas ne vienas atvejis, kad vyriškis pažada atlikti remontą, paima pinigus ir iš karto su jais vyksta į lošimo namus. Pralošęs ima avansą jau iš kito kliento ir vėl viską palieka kazino. / S. Žiūros / BNS nuotr.

Pareiškimo rašyti nedraudžia

Kaip tokioje situacijoje pasielgti?

Jeigu žmogus nueis į policiją, komisariato Operatyvaus valdymo skyriaus pareigūnas jam duos lapą popieriaus ir patars parašyti pareiškimą.

„Nebūtinai taip. Pirmiausiai mes išklausome žmogų, išsiaiškiname, kokia yra situacija. Nes policija ne visada imasi tyrimo. Kartais iš pirmo pokalbio tampa aišku, kad tai – civiliniai santykiai, ir reikėtų kreiptis į teismą. Visais atvejais, pareigūnai išklauso ir pataria, kaip elgtis“, – tikino Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Operatyvaus valdymo skyriui vadovaujantis Mindaugas Puškorius.

Kita vertus, policininkai negali uždrausti žmogui parašyti pareiškimą.

Įstatymas numato galimybę pareigūnams priėmus pareiškimą 10 dienų nepradėti ikiteisminio tyrimo. Per šį laiką renkama medžiaga, iš kurios aiškėja, ar yra pagrindas tokiam tyrimui.

Avansą nunešė į kazino

Pareigūnai pasakojo, kad situacijų būna pačių įvairiausių.

Viena jų – gana tipiška, kai pažadėjęs atlikti remontą asmuo paima iš užsakovo avansą esą medžiagoms ir įrankiams pirkti, bet daugiau su užsakovu nebesusisiekia.

Pirmiausiai mes išklausome žmogų, išsiaiškiname, kokia yra situacija.

Gavę nukentėjusio asmens pareiškimą, policininkai išsiaiškino, kad panašius pareiškimus jau yra parašę kelios dešimtys žmonių, o įtariamasis nė neketino pirkti remontui reikalingų dalykų.

Vos gavęs pinigų jis skubėdavo į kazino, kur svetimi eurai labai greitai sutirpdavo, ir tai tapdavo pretekstu ieškoti kitų aukų.

Tada patologinis lošėjas buvo pričiuptas ir nuteistas už sukčiavimą, nes nebuvo jokių požymių, kad jis būtų norėjęs įvykdyti susitarimą.

Pražuvėlį rado ligoninėje

Bet yra buvę, kai panaši situacija apsisuko visai kita linkme.

Pasiskundęs, kad pinigus paėmęs, bet darbo neatlikęs žmogus neatsiliepia telefonu, pareiškėjas iš policininkų netruko sužinoti – žmogų ištiko nelaimė, jis gydomas ligoninėje, prijungtas prie aparatų negali atsiliepti į skambučius ir pranešti apie savo būklę.

Labai daug netikėtų situacijų paaiškėjo pandemijos ir popandeminiu laiku.

Pareigūnų teigimu, jos gali priminti sukčiavimą, nes apmokėti darbai sustabdomi jų nebaigus.

Bet aiškinantis aplinkybes paaiškėjo, kad paslaugos vykdytojai patys pateko į spąstus, nesulaukė medžiagų ar buvo apgauti.

Tokias istorijas dažniausiai tenka aiškintis teisme. O tai reiškia, kad teks išleisti pinigų advokatams ir sugaišti daug laiko bylinėjantis.

Nusikaltimų nuosavybei tyrimo valdybos pareigūnams yra tekę girdėti istoriją, kai verslininkas per kelerius metus sumokėjo tarpininkams apie 200 tūkst. eurų, o šie žadėjo padėti gauti tarptautinę investuotojų paramą išvystant įmonę.

Šioje istorijoje viskas baigėsi nesėkme, o didžiulę sumą sukišę tarpininkams verslininkai norėjo įrodyti, kad tai buvo suktybė.

Kaip tai įrodyti, sunkiai atsakytų net Kriminalinės policijos darbuotojai.

Apibendrindami daugelį patirčių policijos pareigūnai patikino, kad įtariamas nedorais ketinimais asmuo vis tiek sužinos, kad reikalų su juo turėjęs žmogus kreipėsi į policiją.

Gražina Mauručaitienė / Asmeninio archyvo nuotr.

Komentaras

Gražina Mauručaitienė

Advokatė

Pasirašydamas sutartį su privačiu asmeniu, kiekvienas turi būti pakankamai apdairus ir rūpestingas. Sudarant sutartį, būtina apgalvoti, kas įvyks, jei ji nebus vykdoma. Patartina sudarant sutartį pasitikrinti visus prieinamus duomenis ir pasidaryti asmens dokumento kopiją.

Policija yra ta institucija, kuri turi daugiau galimybių patikrinti įtariamo asmens teistumą, anksčiau įvykdytus nusikaltimus. Bylinėjantis civiline tvarka teismas to negali padaryti. Jeigu būtų kreiptasi į advokatą, reikėtų žinoti to asmens kodą. Advokatas labai ribotai gali sužinoti įtariamo asmens duomenis, jis dėl to gali kreiptis į institucijas, bet būtina nurodyti, kokiu tikslu tai daroma. Kita vertus, nustačius, kad asmuo, kuriuo domimasi, buvo teistas, šiai bylai gali neturėti reikšmės, nes net ir daug kartų teistas asmuo galėjo pasitaisyti.

Mąstyti reikia paprasčiau – nesiaiškinti kito asmens biografijos, o pačiam įsitikinti, ar patyrė žalą.

Tada pirmiausia būtina nustatyti, ar jo veiksmuose yra nusikaltimo sudėtis. Jei žmogus mato, kad su juo elgiamasi netinkamai: sutartį sudaręs asmuo slapstosi, vengia ar nevykdo susitarimo, apgaudinėja, tada galima kreiptis į policiją, teigiant, kad jo atžvilgiu vykdoma apgaulė, ir prašyti pradėti ikiteisminį tyrimą. Policija patikrins, ar yra daugiau pareiškimų prieš tą asmenį, ir nuspręs, ar pradėti ikiteisminį tyrimą. Pareiškimą policijai galima rašyti elektroniniu būdu, tada niekas negalės atkalbinėti nuo šio veiksmo.

Jeigu tarp dviejų žmonių susiklostė civiliniai teisiniai santykiai, teismas priteisia tai, dėl ko pažeista kurio nors teisė. Tada prasideda sprendimo vykdymo procesas, ir nesvarbu, ar yra daugiau nukentėjusiųjų. Svarbu, kokie buvo sutartiniai santykiai tarp šių dviejų žmonių ir kaip jie vykdomi. Kiekvienas atvejis – individualus.

Anksčiau sužinoti apie žmogų nebuvo problemų, dabar abejonių patvirtinti ar paneigti biografijos faktais neleidžia Asmens duomenų apsaugos įstatymas.

Naujausi komentarai

Komentarai

  • HTML žymės neleidžiamos.

Komentarai

  • HTML žymės neleidžiamos.
Atšaukti
Komentarų nėra

Daugiau naujienų