Kiekvieni metai kažką duoda, kažką nusineša. 2013-uosius dar kurį laiką minėsime kaip Klaipėdos uostui išskirtinius metus.
2013 metai Klaipėdos uostui tarsi atnešė gaivos. Keitėsi žmonės, geriau suvokiantys uosto svarbą ir jo reikšmę šalies ekonomikai. Nebeliko kelerius metus vyravusio smulkmeniškumo, pykčio, nepakantumo.
Į rekordines aukštumas šoktelėjusios uosto investicijos parodė, kad ne tik uostas, bet ir šalies ekonomika išlipo iš krizės. Pajudėjo kai kurios užšaldytos statybos. Atsivėrė naujos uosto vystymo perspektyvos.
Džiugu, kad netgi konkurentai kituose uostuose ir šalyse apie Klaipėdos uostą atsiliepia pagarbiau. Vertinant ateities perspektyvas jis pasieks tokį pat lygį kaip kaimyniniai Sankt Peterburgo ir Gdansko uostai.
Šalies transporto, uosto, laivybos, jūrinės kultūros žmonėms, visiems, mylintiems jūrą, linkime smagiai palydėti 2013 metus. Ir sėkmingo kurso plaukiant per 2014-uosius.
2013 metų apžvalga
Sausis
Klaipėdos jūrų krovinių kompanija (KLASCO) paskelbė, kad investicijoms 2013 metais numatyta 50 mln. litų. Be naujo sandėlio statybos, kurį ketinama baigti statyti 2014 metų pradžioje, taip pat bus įsigyjama naujos krovos technikos kitiems terminalams.
Kai Danės upės krantinė šalia Pilies tilto buvo pavadinta žvejų krantine ir šalia jos pradėta prekiauti šviežia žuvimi, prasidėjo diskusija Smiltynės perkėlos pastate turėti žvejybos kultūros centrą.
2013 metų sausio 23 dieną Arvydas Vaitkus pripažintas laimėjęs konkursą į Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos generalinio direktoriaus postą. Šias pareigas jis pradėjo eiti vasario 5 d.
Vasaris
Baltijos jūros žvejai rengėsi piketuoti prie Žemės ūkio ministerijos dėl kvotų skirstymo tvarkos, bet sprendimą kuriam laikui atidėjo patikėję pažadais.
Prie 142 krantinės, kuria naudojasi bendrovė Malkų įlankos terminalas, buvo prišvartuotas 225 metrų ilgio „Panamax“ laivas „Annoula“ – didžiausias kada nors į Malkų įlanką įplaukęs laivas.
Pažymėtas krovinių vežimo konteineriniu traukiniu „Vikingas“ 10–metis.
Pasirašytas 52 mln. litų kainavusių „Begos“ krantinių Nr. 66 ir Nr. 67 rekonstravimo ir pirso 66A ir 67A atidavimo eksploatacijai aktas.
Po rekonstrukcijos perduotos naudoti krantinės Nr. 8 ir Nr. 9, kurių operatorius Klaipėdos jūrų krovinių kompanija. Prie jų nustatyta maksimali 13,4 metro grimzlė.
Kovas
Aplinkos ministerijos užsakymu Klaipėdos universiteto Baltijos pajūrio aplinkos tyrimų ir planavimo institutas pristatė Lietuvos bendrojo plano papildymą formuojant įvairias galimas veiklas jos Baltijos jūros vandenyse.
Pietų Korėjoje esančioje laivų statykloje „Hyundai Heavy Industries Co. Ltd“ ant vandens nuleistas Lietuvai statomas 294 metrų ilgio, 46 metrų pločio laivas – saugykla su dujinimo įrenginiu. Jis vienu metu galės priimti ir saugoti 170 tūkst. kubinių metrų dujų.
Klaipėdos konteinerių terminalo bendrovės vadovas Vaidotas Šileika išrinktas Lietuvos jūrų krovos kompanijų asociacijos prezidentu ir pakeitė nuo asociacijos įkūrimo 1999 metais jai vadovavusį Aloyzą Kuzmarskį.
Balandis
Klaipėdos uosto delegacija dešimtą kartą dalyvavo pasaulinėje parodoje „Crui-se Shipping Miami“ JAV. Neabejotina, kad bet kurio kruizinio laivo su tūkstančiais keleivių atplaukimas yra svarbus šaliai, nes tokiu būdu didinamas jos žinomumas.
Lietuvos pramonininkų konfederacija, Lietuvos ir Baltarusijos verslo taryba Klaipėdoje surengė IX tarptautinį Lietuvos ir Baltarusijos ekonomikos forumą.
Susisiekimo ministerija pateikė Seimui svarstyti Valstybės apdovanojimų įstatymą, kuriuo siūloma įsteigti naują jūrų kapitono Liudviko Stulpino medalį.
Gegužė
Naujoji šalies Vyriausybė priėmė protingą su Klaipėdos uosto veikla ir Lietuvos ekonomika susietą sprendimą - iš Uosto direkcijos bus imamas tik simbolinis vieno procento pelno mokestis.
Lietuvos aukštojoje jūreivystės mokykloje penktąjį kartą surengtas konkursas „Jūrų keliai“, ne vieną jaunuolį suviliojęs pasirinkti jūrininko profesiją.
Pažymėtas 90 metų jubiliejus, kai Klaipėdos uostą perėmė Lietuva. Ta proga Lietuvos jūrų muziejus ir Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija surengė istorijos forumą „Lietuviškam Klaipėdos uostui – 90“.
Uosto direkcijoje buvo įforminta, kad užbaigtas Klaipėdos valstybinio jūrų uosto laivybos kanalo gilinimas ir platinimas.
Birželis
Paaiškėjo, kad didelė dalis Baltijos jūroje esančio Lietuvos žvejybos laivyno netrukus gali pereiti į Estijos kompanijų savininkų, supirkinėjančių laivus su visomis žvejybos kvotomis, rankas.
Pakrikštytas Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos įsigytas gylio matavimo laivas „Lotas“ ir užbaigtas didžiuoju vadintas uosto pietinės dalies kanalo nuo Danės upės iki Jūrų perkėlos gilinimas.
Pasikeitusi viešosios įstaigos „Klaipėdos šventės“ vadovybė pateikė naują Jūros šventės koncepciją planuodama išlaikyti visas ankstesnes Jūros šventės jūrines tradicijas ir pateikti keletą naujų.
Prie „Begos“ naudojamų krantinių buvo prišvartuotas laivas „Medi Kobe“. Bendrovėje pradėjo veikti birių krovinių paskirstymo centras.
Pirmą kartą Klaipėdoje lankėsi vienos prabangiausių pasaulyje kruizų kompanijos „Silversea“ laivas „Silver Whisper“.
Liepa
Klaipėdoje toliau stumiama idėja Danės upėje pastatyti nurašytą 50 metrų ilgio ir 8 metrų pločio Lietuvos karinių jūrų pajėgų laivą „Kuršis“ ir jame įrengti 40 vietų viešbutį jaunimui.
Seimo posėdyje vienbalsiai nuspręsta atleisti strateginę reikšmę nacionaliniam saugumui turinčias valstybės įmones, tarp jų ir Uosto direkciją, nuo į valstybės biudžetą mokamos įmonės pelno įmokos.
Pritarta, kad „Albatroso“ apdovanojimai už jūrinės kultūros puoselėjimą yra reikalingi, patvirtinti „Albatroso“ apdovanojimo nuostatai.
Prie Smiltynėje esančio paminklo „Albatrosas“ vėliavų pakėlimu ir jūrininkų pagerbimu startavo Jūros šventės renginių maratonas.
Rugpjūtis
Pirmą kartą į Baltijos jūrą – Lenkijos Gdansko uosto konteinerių terminalą atplaukė didžiausias pasaulyje 18340 TEU talpos 399 metrų ilgio konteinervežis „Maersk Mc-Kinney Moller“.
Uosto direkcijos užsakymu pristatyta parengta Šventosios uosto koncepcija – bus kuriamas žvejybos ir turizmo reikmėms skirtas uostelis su avanuostu prie vidinių molų švartuoti didesnius laivus.
Rugsėjis
Po daugiau nei dešimtmetį trukusio pasirengimo Malkų įlankoje iš mirties taško pajudėjo užteršto dumblo valymo iš po dokų darbai.
Pirmą kartą Lietuvoje, Klaipėdoje vyko Baltijos uostų organizacijos (BPO) konferencija ir metinė generalinė asamblėja tema „Baltijos uostų iššūkiai naujomis rinkos sąlygomis“.
Bendrovė Malkų įlankos terminalas Malkų įlankoje atidarė 35 tūkst. tonų talpos grūdų sandėlį su transporterių linija į 142 krantinę.
Prasidėjo SGD terminalo pirso statybos darbai – tiesiamas vamzdynas po Kiaulės Nugara ir statomas pirsas laivams švartuoti.
Spalis
Vyriausybės rūmuose Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija pristatė parodą „Lietuvos transporto širdies – Klaipėdos uosto – raida“.
Įbetonavus į specialų konteinerį įdėtą raštą ateities kartoms oficialiai pradėta „Klaipėdos Smeltės“ konteinerių paskirstymo centro statyba prie 90–96 krantinių.
Iš Klaipėdos uosto išplaukė 229 metrų ilgio laivas „Doric Champion“, pasikrovęs 77 tūkst. tonų birių rūdų (metalo granulių). Tai didžiausias kada nors Klaipėdos uoste greiferiais pakrautas laivas.
Paskelbta apie Lietuvos jūrų laivininkystės laivų „Skalva“ ir „Asta“ pardavimą, kas iš esmės reiškia mažiausiai rentabilių laivų keitimo į naujesnius pradžią.
Klaipėdos uoste prisišvartavo ilgiausias konteinervežis per jo istoriją – 294 metrų ilgio „MSC Sariska“.
Lapkritis
Nuo lapkričio 6 dienos Uosto direkcijos infrastruktūros direktoriaus pareigas pradėjo eiti Algirdas Kamarauskas.
„Vakarų Baltijos laivų statykloje” pradėtas statyti Klaipėdos universiteto mokslinių tyrimų laivas, kurio vertė 33,5 mln. litų.
Po locmanų mokymų Lietuvos aukštosios jūreivystės mokyklos treniruoklyje Klaipėdos uosto kapitono tarnyba oficialiai pareiškė, kad yra pasiruošusi įvesti ir išvesti laivus į arba iš Suskystintųjų gamtinių dujų (SGD) terminalo.
Pristatyta jautriai parašyta „Klaipėdos“ žurnalistės Adelės Žičkuvienės ir jūrų kapitono Žydrūno Naujoko knyga „Laiškai iš jūros”.
Baigta statyti ir Klaipėdos konteinerių terminalui perduota nauja 143A krantinė. Ji paskatins šios bendrovės investicijų pliūpsnį, pagerins konteinerių krovos kokybę, laivų aptarnavimo greitį.
Gruodis
Specialiųjų tyrimų tarnyba (STT) padarė išvadas, kad žvejybos kvotų skirstymo taisyklės sudarė sąlygas diskriminuoti mažesnį laiką žvejojančius ar naujai pradėti žvejybą norinčias vykdyti bendroves.
Agentūra „World Travel Awards“ paskelbė geriausias su kelionėmis ir turizmo verslu susijusias pasaulio kompanijas. Nominante tapo keleivius ir krovinius iš Klaipėdos uosto gabenanti jūrų laivybos operatorė „DFDS Seaways“.
Naujausi komentarai