Tarp jų bus kelios lietuvių muzikos patriarcho Juozo Naujalio, kurio 150-ąsias gimimo metines šiemet mini visa Lietuva, dainos. Viena jų – „Vasaros naktys“. Svajinga, poetiška jos pradžios nuotaika vidurinėje dalyje prasiveržia romantiniais jausmais, o pabaigoje ramybę pakeičia neaiškus ilgesys. Daina sukurta pagal žinomo mūsų tautos poeto Maironio eiles, su kuriuo kompozitorių siejo artima bičiulystė. Savo originalias dainas J.Naujalis dažniausiai rašė pagal Maironio žodžius. Juos abu siejo romantinė pasaulėjauta, iš kiekvienos kūrybos eilutės spinduliuojanti meilė tėvynei, jos gamtai ir patriotiniai jausmai.

Pati populiariausia J.Naujalio daina „Lietuva brangi“ taip pat sukurta pagal Maironio eilėraštį. Galbūt jos vienos būtų užtekę, kad kompozitoriaus pavardė amžiams būtų įrašyta lietuvių muzikos istorijoje. Savo melodingumu ir paprastumu užburia daina „Už Raseinių, ant Dubysos“, taip pat skambėsianti šiame „Aukuro“ koncerte.

J.Naujaliui skirtame renginyje dalyvaus muzikologė, Lietuvos muzikos ir teatro akademijos docentė dr. Judita Žukienė, kviesianti plačiau atverti keletą lietuvių muzikos patriarcho veiklos ir kūrybos kontekstų.

Gal ne visi žino, kad J. Naujalio veikla neapsiribojo vien tik muzikine kūryba. Jis įsteigė Kaune pirmąjį lietuvišką knygyną, kuriame, be knygų, buvo galima įsigyti ir gaidų, išleido pirmąjį muzikinį laikraštį „Vargonininkas“. Jo iniciatyva buvo įkurta vargonininkų draugija, veikė vargonininkų kursai, privati muzikos mokykla Kaune, kuri netrukus buvo suvalstybinta ir ilgainiui išaugo į Kauno konservatoriją. J.Naujalis vadovavo Kauno katedros chorui bei subūrė pasaulietišką chorą. Jis buvo 1924 m. surengtos pirmosios Lietuvos dainų šventės vyriausiasis dirigentas.

Be J.Naujalio dainų, koncerte bus atliekami dar trys lietuviški kūriniai. Kompozitorė Onutė Narbutaitė subtilią chorinę miniatiūrą „Vasara“ parašė pagal savo tekstą. Nijolės Sinkevičiūtės „Miškas“ sukurtas pagal Balio Sruogos eiles. Jono Tamulionio kūrinį „La luna asoma“ pagal Federico García Lorca‘os tekstą choras dainuos ispaniškai, Peterio Plakidžio „Vasaras vidus dziesminia“ – latviškai. Edvardo Griego „Pavasaris“ skambės norvegiškai, o švedų liaudies daina „Kaip vasaros vėjas“ – švediškai. Visa ši programa bus atliekama a cappella, t. y. tik choro balsais, be instrumentinio pritarimo.

„Vasaros dainos“ – dainingas kvietimas į vasarą. Klaipėdiečiai raginami juo pasinaudoti ir kartu su choru „Aukuras“ dainomis prišaukti vasarą.