- Daiva Janauskaitė
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Naujasis Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro pastatymas žiūrovų laukia jau rytoj. Naujuosiuose teatro rūmuose klaipėdiečiams siūlomi jau pamėgti ir keli nauji spektakliai.
Sugrįžo dar kartą
Šios savaitės pabaigoje Muzikiniame teatre tikimasi žiūrovų antplūdžio. Jų laukia pirmą kartą Lietuvoje pristatyta Philipo Glasso opera „Kelionė“.
Šiai operai statyti buvo paskelbtas konkursas.
Jis sulaukė didelio susidomėjimo – buvo gautos net 43 paraiškos iš Lietuvos ir užsienio šalių: Italijos, Vokietijos, Didžiosios Britanijos, Lenkijos, Meksikos, Ispanijos.
Konkurso nugalėtojais tapo režisierė Chiara Osella iš Italijos ir jos suburta komanda: Carlo Massari (režisūra, choreografija), Eleonora Peronetti (scenografija) ir Emilia Zagnoli (kostiumų dizainas).
Trijų veiksmų opera „Kelionė“ buvo sukurta Metropolitan operos užsakymu 500-osioms K. Kolumbo kelionės į Ameriką metinėms paminėti.
Operos „Kelionė“ muzikos vadovas ir dirigentas Dante Santiago Anzolini – įvairiapusiškumu ir erudicija pasižymintis muzikas – dirigentas, pianistas, kompozitorius ir aranžuotojas, pelnęs tarptautinį pripažinimą išskirtinėmis vėlyvojo romantizmo ir šiuolaikinės muzikos interpretacijomis.
Maestro yra savotiška legenda. 1994 m. jis Klaipėdos valstybiniame muzikiniame teatre pastatė G. Verdi operą „Traviata“. Nepaisant prabėgusių dešimtmečių, mūsų miesto publika vis dar prisimena šį pastatymą.
D. S. Anzolini teigė, kad vėl dirbdamas Klaipėdoje jaudinosi net labiau nei pirmą kartą, nes šis darbas gali būti jo savotiška padėka miestui ir atsisveikinimas.
Įveikė iššūkius
Italų kūrėjai Klaipėdoje susidūrė su netikėtais iššūkiais. Jiems teko suprasti, kokios yra naujojo teatro scenos galimybės.
Opera „Kelionė“ buvo sukurta Metropolitan operos užsakymu 500-osioms K. Kolumbo kelionės į Ameriką metinėms.
Kitas iššūkis – teatro pasirinktas Ph. Glasso kūrinys. Pasak režisierės, operos „Kelionė“ premjera skirta drąsiems: tiek teatrui, tiek statytojams, tiek publikai.
Šioje operoje vienodai svarbūs ir unikalūs visi dalyviai – solistai, choras, baleto artistai, orkestras. Pastatyme bus momentų, kur savo meistrystę galės pademonstruoti solistai, tačiau bus vietų, kur ypač sužibės choro balsai. Didžiulėse, epiškose operos scenose išvysite daugybę „Kelionės“ dalyvių.
Ph. Glassas ir pagal jo sukurtą pasakojimą libretą sukūręs Davidas Henry’is Hwangas nutarė pasakoti ne vien apie Kristupo Kolumbo atradimus, bet apie visą žmoniją.
Režisierė Ch. Osella pasakojo, kad šis spektaklis kupinas daugybės ryškių ansamblių, didingos muzikos, herojai blaškosi po įvairiausius istorijos laikotarpius ir vietas: čia jie vandenyne, čia Ispanijos karalių rūmuose XV a. pabaigoje, čia Žemėje prieš pirmąjį ledynmetį, o galiausiai vėl skrodžia visatą erdvėlaivyje. Ir visam tam parodyti naudojamas vienintelis didelis scenografijos elementas, kuris gebės greitai transformuotis.
Choreografas ir režisierius C. Massari teigė, kad visą operos trukmę šokėjai dalyvauja veiksme, suteikdami subtilų, bet stiprų fiziškumo pojūtį, sustiprinantį ir meninę išraišką.
Jis tikino, kad dainuojantys ir šokantys artistai nors ir kalbės kiekvienas savo meno rūšies kalba, bet susilies į bendrą visumą.
Pagalvojo apie visus
38-asis teatro sezonas bus išskirtinis tuo, kad žiūrovams teatralai pateiks ne tik kelias premjeras, bet ir ankstesni pastatymai naujosiose scenose bus rodomi pirmą kartą, tad juos taip pat galima priskirti premjeroms.
Šį sezoną klaipėdiečių dar laukia šokio spektaklis „Legenda“. Jame bus pasakojama apie prūsų sukilimo vadą, natangų karžygį Herkų Mantą.
Vasarį numatoma žiūrovus pakviesti į dar vieną premjerą – pasaulyje populiarų miuziklą „Matilda“. Jis sukurtas kompozitoriaus ir dainų tekstų autoriaus Timo Minchino ir libreto autoriaus Denniso Kelly pagal to paties pavadinimo Roaldo Dahlio knygą vaikams.
Pagrindinių vaidmenų atlikėjai dar nežinomi, paskelbta atranka, kurioje raginami dalyvauti ir gabūs Klaipėdos vaikai.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Klaipėdos koncertų salė 2025-aisiais: 20-metis, muzikos pavasariui – 50 bei violončelės festivalis1
Klaipėdos koncertų salė (KKS) 2025 metus pasitinka įspūdinga ir turtinga renginių programa, skirta tiek išrankiausiems muzikos gurmanams, tiek jauniesiems klausytojams. Šių metų pirmasis pusmetis žadės ne vieną įsimintiną įvykį, pr...
-
Į laivą-muziejų plūdo tūkstančiai lankytojų
Uostamiestis unikalumu pasižymi daugelyje sričių. Viena jų – muziejai. Miesto širdyje prišvartuotas laivas-muziejus „Sūduvis“ pernai sulaukė per 25 tūkst. lankytojų. ...
-
„Kitoks teatras“ pristato svaiginančią komediją „Profesoriaus klastingas tirpalas“
Nori sužinoti, prie ko priveda tirpalo C2H5OH+H2O vartojimas? Pažiūrėk spektaklį! ...
-
Į Klaipėdą „incognito“ atvyksta „Revizorius“
Pasiilgote geros komedijos su profesionalia aktorių vaidyba, įspūdingais kostiumais ir įtraukiančia istorija? Valstybinio Šiaulių dramos teatro komedija „Revizorius“ – tai šmaikščių improvizacijų, taiklaus humoro...
-
Vladimiro Konstantinovo laukia debiutas prestižinėje Niujorko koncertų salėje
Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro (KVMT) atlikėjų meistriškumu netrukus galės įsitikinti ir užjūrio publika: vasario mėnesį teatro vyriausiasis chormeisteris Vladimiras Konstantinovas keliaus į Jungtines Amerikos Valstijas, kur maestro Da...
-
„Mane vadina Kalendorium“ autorius susitiko su aktoriais: iškart supratau, kas vaidins Oskarą
Klaipėdos dramos teatre jau kurį laiką vyksta latvių režisieriaus Elmārs Seņkovs kuriamo spektaklio „Mane vadina Kalendorium“ repeticijos. Spektaklis statomas pagal Latvijoje didžiulio populiarumo sulaukusios knygos tuo pačiu pavadinimu in...
-
„Karaliaus Rodžerio“ kostiumus kūrė tarptautinį pripažinimą pelniusi dizainerė Magdalena Brozda
Balandžio 5-ąją Lietuvos publika ne tik išgirs, bet ir pirmą kartą išvys Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro (KVMT) scenoje rodomą Karolio Szymanowskio operą „Karalius Rodžeris“. Žinomiausią lenkų kompozitoriaus moderni...
-
Dirigentas Tomas Ambrozaitis: Čiurlionio muzikoje atrandu Lietuvą
Klaipėdos valstybinis muzikinis teatras (KVMT), kaip ir visa Lietuva, 2025-aisiais minės vieną reikšmingiausių šalies nacionalinei kultūrai sukakčių – Mikalojaus Konstantino Čiurlionio gimimo 150-ąsias metines. Išplėstinis ...
-
Nuaidėjo Kalėdinių giesmių festivalis
Įsimintinas 2024-ųjų pabaigos akcentas – Kalėdinių giesmių festivalis, įvykęs Klaipėdos Marijos Taikos Karalienės bažnyčioje. Čia koncertavo chorai ne tik iš Klaipėdos, bet ir iš kitų Lietuvos miestų. ...
-
Teatro aikštėje – šventiniai pasirodymai ir diskoteka
Tarpušvenčiu uostamiestyje renginių netrūko. Pagrindinėje miesto aikštėję susibūrę klaipėdiečiai ir miesto svečiai stebėjo ledo čiuožykloje vykusius įspūdingus dailiojo čiuožimo pasirodymus. ...