- Kauno.diena.lt inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
-
Opera „Kelionė į Tilžę“: simfoninis teatras, kurio pagrindinis veikėjas – jūra
-
Opera „Kelionė į Tilžę“: simfoninis teatras, kurio pagrindinis veikėjas – jūra
-
Opera „Kelionė į Tilžę“: simfoninis teatras, kurio pagrindinis veikėjas – jūra
-
Opera „Kelionė į Tilžę“: simfoninis teatras, kurio pagrindinis veikėjas – jūra
-
Opera „Kelionė į Tilžę“: simfoninis teatras, kurio pagrindinis veikėjas – jūra
-
Režisierius Gytis Padegimas
-
Opera „Kelionė į Tilžę“: simfoninis teatras, kurio pagrindinis veikėjas – jūra
-
Opera „Kelionė į Tilžę“: simfoninis teatras, kurio pagrindinis veikėjas – jūra
„Kiekviena tauta turi tokį teatrą, kokio nusipelno. Klaipėdos valstybinis muzikinis teatras šįmet išskleidė platų Eduardo Balsio kūrinių spektrą. Palaikykime teatrą ir ateikime: reikia, kad visi žinotų, jog tai buvo didis šalies kompozitorius!“ – diskusijoje, skirtoje artėjančiai operos „Kelionė į Tilžę“ premjerai, kalbėjo režisierius Gytis Padegimas.
Klaipėdos Žvejų rūmuose premjeriniai spektakliai bus rodomi lapkričio 22 ir 24 dienomis, o Vilniuje, Lietuvos nacionaliniame operos ir baleto teatre – gruodžio 3 dieną.
Pirmajame susitikime iš ciklo „Kultūros dialogai“ apie artėjančią premjerą diskutavo spektaklio režisierius Gytis Padegimas, muzikologė Daiva Kšanienė ir istorikė, Vakarų Lietuvos ir Prūsijos istorijos žinovė Silva Pocytė. Diskusiją moderavo Domininkas Malajavas.
Anot S. Pocytės, „Kelionė į Tilžę“ – tai istorija, liudijanti pramonės industrijos skverbimąsi į pamarį. Ansas ir Indrė vyksta į Tilžę, kad pirmą kartą išvystų traukinį, kurio Klaipėdoje dar nėra matę. Tikėtina, jog veiksmas vyksta iki 1875-ųjų metų, nes būtent tada pajūrį pasiekė traukinys. Hermano Zudermano aprašytoje istorijoje minima, kad Indrė į svarbią kelionę vyksta savo austais rūbais. Ši istorija pristato lietuvininkų ir vokiečių gyvenimo sąveikas. Pamario gyventojų kalboje atsiranda germanizmai. Lietuvininkui nutautėjus, t. y. prakalbus vokiškai, lengviau tapti ponu. Kalba pakeičia jo statusą, tad ir Ansas bandė naudoti kitos kalbos žodžius.
„Tai, kad E. Balsys 1980 m. sukūrė šią operą, rodo, jog kompozitorius buvo drąsus žmogus. Prisiminkime, kokio būta laikmečio, o šioje operoje vokiečiai vaizduojami kaip svetimtaučiai, lietuviai kaip pateikiami kaip žemesnio socialinio sluoksnio atstovai. Pakankamai drąsus užmojis“, – pastebėjo S. Pocytė.
Pasak muzikologės D. Kšanienės, „Kelionė į Tilžę“ vainikuoja visą kompozitoriaus E. Balsio kūrybinį kelią, nes šiai operai jis atsakingai ruošėsi kone dešimtmetį.
Ilgai ieškota operos siužeto. Kaip yra sakęs E. Balsys, jį „pagaudavusios“ ir įtikindavusios tik didelės aistros. Kai į jo akiratį pateko H. Zudermano „Kelionė į Tilžę“, jos istorija sužavėjo netikėtais charakteriais, dramaturgija ir, aišku, aistromis. E. Balsiui patiko ir tai, kad istorijoje vaizduojamas jo mylimas pajūrio ir pamario kraštas.
„Operos siužetas – komplikuotas, jame vos trys pagrindiniai veikėjai ir keletas antraeilių. Dominuoja vidiniai pergyvenimai, kuriuos sudėtinga atskleisti scenoje, mažoka masinių scenų. Tuo opera „Kelionė į Tilžę“ panaši į Richardo Wagnerio kūrinius. Tokiu atveju ypač svarbus tampa solistų dainuojamas operos tekstas, jų dikcija“, – minėjo profesorė D. Kšanienė.
Pasak muzikologės, kiekvienas operos personažas apdovanotas savitu motyvu, sudarytu iš dvylikos muzikos garsų. Ypatingas galias įgauna ir orkestras. „Kelionę į Tilžę“ galima būtų pavadinti netgi simfoniniu teatru, tad opera klausytojams turėtų palikti ypatingą įspūdį.
Su operos „Kelionė į Tilžę“ muzikine medžiaga dirba net trys dirigentai: Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro vyriausiasis dirigentas Tomas Ambrozaitis, taip pat Giedrius Vaznys ir Egidijus Miknius.
„Visoje operoje svarbi jūra. Ji – mėgiamiausias E. Balsio kūrinių herojus: partitūroje regime daug marinistinių paveikslų. Kompozitorius į kūrinį įvedė ir liaudies muzikos intonacijas. Trečiame operos paveiksle girdime baladę „Žuvėdra, žuvėdra...“, atspindinčią pagrindinės herojės Indrės dvasinę būseną“, – akcentavo D. Kšanienė.
Režisierius G. Padegimas teigė suprantąs, kad E. Balsys nebuvo laisvas savo kūrybiniuose sprendimuose: tekdavo balansuoti tarp to, ką galima ir ką norima pasakyti. „Kelionė į Tilžę“ – tarsi E. Balsio requiem, nes kompozitorius mirė vos po poros metų. Opera išjausta, subrandinta, apmąstanti visą E. Balsio gyvenimą. Herojai gvildena meilės, gyvenimo prasmės, nematomos būties kelionės temas.
Beje, pirmasis operos „Kelionė į Tilžę“ pastatymas 1980 m. nuvylė garbųjį kompozitorių, nes buvo pernelyg konservatyvus, o ir ano meto solistai nebuvo pasirengę atlikti tokio pažangaus kūrinio.
„Girdžiu tik E. Balsio operos „Kelionė į Tilžę“ muziką. Abu su scenografe Birute Ukrinaite esame ją įsimylėję. Beje, operos herojus Ansas paskendo maždaug ten pat, kur šią vasarą, apvirtus kūrėnui, marios pasiglemžė ir garsų šiandienos kapitoną“, – pabrėžė režisierius.
Anot jo, „Kelionė į Tilžę“ pilna pirmapradžio sakralumo, kurį jau baigiame prarasti. Lietuviui būtina susimąstyti, nepasiduoti godumui ir nesunaikinti savo unikalios gamtos. „Jūra apiplauna, apšvarina net sielą. Šioje operoje įvyksta žmogaus akistata su savimi. Tai tarsi muzikinė išpažintis, sąskaitų su savimi suvedimas. Labai jaudinuosi, statydamas šią operą. Reikia įtvirtinti „Kelionę į Tilžę“ tarp iškiliausių nacionalinių operų, tokių, kaip „Gražina“ ar „Pilėnai“. Tai užduotis ir klausytojui: ateiti, klausyti, suprasti. Tik nuo žiūrovų priklausys, ar opera nedings iš repertuaro. Žiūrovai „balsuoja kojomis“. Kiekviena tauta turi tokį teatrą, kokio nusipelno. Klaipėdos valstybinis muzikinis teatras šiais metais išskleidė platų E. Balsio kūrybos spektrą, tad palaikykime teatrą ir ateikime. Reikia, kad visi žinotų, jog E. Balsys buvo didis šalies kompozitorius!“ – sakė režisierius G. Padegimas.
Indrės monologą iš operos „Kelionė į Tilžę“ susirinkusiems atliko solistė Rita Petrauskaitė (koncertmeisteris – Carmelo Giuseppe Longo). Kaip juokavo G.Padegimas, sodrus R. Petrauskaitės sopranas premjeros metu nuneš laivus iki pat Tilžės.
Pirmasis operos „Kelionė į Tilžę“ spektaklis Žvejų rūmuose žiūrovų lauks lapkričio 22-ąją.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Palangoje prasidės Jurginių festivalis „Jurgi, paimk raktus“
Palangoje edukacijomis vaikams antradienį prasidės tradicinė Jurginių šventė „Jurgi, paimk raktus“, pagrindiniai festivalio renginiai numatyti savaitgalį. ...
-
Po rekonstrukcijos atidarytas Klaipėdos valstybinis muzikinis teatras13
Klaipėdoje šeštadienio vakarą gala koncertu atidarytas Klaipėdos valstybinis muzikinis teatras. ...
-
Klaipėdoje liepsnos tango aistros1
Po savaitės Klaipėdoje galėsime išvysti vieną garsiausių šių dienų Argentinos tango šokėjų ir jo suburtą grupę. Pasaulio tango čempionu pripažintas šokėjas Marcos Ayala kitą penktadienį kaitins žiūrovų kraują ant...
-
Spektaklyje „Atžalynas“ – vertybių priminimas1
Gegužės 3 d. 18 val. Žvejų rūmuose Klaipėdos žiūrovų lauks režisieriaus Jono Vaitkaus spektaklis „Atžalynas“, Lietuvos nacionaliniame dramos teatre (LNDT) pastatytas prieš daugiau nei dešimt metų. ...
-
Pagerbti ryškiausi metų kultūros ir meno šviesuliai bei jaunieji talentai
Kultūros dienos išvakarėse Priekulėje pristatytas naujas festivalis „Ženklai“, kviečiantis pažinti nepažintą Priekulę ir jos kūrėjus. ...
-
„Mūzos“ statulėlė – aktorei E. Barauskaitei3
Šeštadienio vakarą Klaipėdos dramos teatre prieš prasidedant Dmitry Krymov spektakliui „Fragmentas“, aštuntąjį kartą vyko tradicija tapusi „Mūzos“ apdovanojimo įteikimo ceremonija. Apdovanojimą &scaro...
-
Pažintis su švyturiais – ir ekskursijoje
Klaipėdai šiemet minint Švyturių metus, uostamiestyje šiandien vyksta įvairūs renginiai. Vienas jų – ekskursija po Mažosios Lietuvos istorijos muziejaus erdves, kuriose jau dešimtys klaipėdiečių turėjo galimybę susi...
-
Kare – laikantis Dievo įsakymo?
Bėgant tretiems karo Ukrainoje metams, Lenkijos menininkai susivienijo ir sukūrė parodą „Penktasis Dievo įsakymas“. Joje dėmesys skiriamas ne tik karo žiaurumams išryškinti, bet ir priminti, ką reiškia Dekalogo įsakyma...
-
Klaipėdoje – populiariųjų „Žemaitukų“ koncertas su gyvo garso grupe
Viena populiariausių šių dienų tradicinės lietuviškos pop muzikos grupių „Žemaitukai“ kviečia į savo geriausių ir naujausių dainų koncertą Klaipėdoje. ...
-
Sakurų parke – koncerto repeticija2
Antradienio vakarą daugybė klaipėdiečių skubėjo į Sakurų parką. Šioje erdvėje pirmą kartą nuo jos atvėrimo žmonėms suskambo giesmės – čia vyko Žvejų rūmų mišraus choro „Cantare“ koncerto repeticija. ...