- Pranešimas spaudai
- Teksto dydis:
- Spausdinti
-
Naglis Stancikas.
-
N. Stancikas: pirštų spragtelėjimo nepakako
-
N. Stancikas: pirštų spragtelėjimo nepakako
-
N. Stancikas: pirštų spragtelėjimo nepakako
-
N. Stancikas: pirštų spragtelėjimo nepakako
-
N. Stancikas: pirštų spragtelėjimo nepakako
-
N. Stancikas: pirštų spragtelėjimo nepakako
-
N. Stancikas: pirštų spragtelėjimo nepakako
-
N. Stancikas: pirštų spragtelėjimo nepakako
-
N. Stancikas: pirštų spragtelėjimo nepakako
Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro (KVMT) istoriją kuria ne tik menininkai. Kad teatre svarbus kiekvienos jo grandies indėlis, paliudija laikinai einančio KVMT vadovo pareigas Naglio Stanciko istorija. Penkerius metus būdamas KVMT vadovų komandos nariu jis kuravo naujojo KVMT pastato statybas, o šiuo metu kartu su teatro gerbėjais džiaugiasi puikiu rezultatu. Naujausi ir moderniausi Europoje Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro rūmai kūrėjus ir publiką džiugins dar ne vieną dešimtmetį.
N. Stancikas pasakoja apie KVMT pastato rekonstrukciją ir teatro veiklą naujuose rūmuose.
– Klaipėdos valstybiniame muzikiniame teatre dirbate nuo 2018 m. – atvykote čia, galima sakyti, statyti naują teatro pastatą. Kaip KVMT vadovo pavaduotojas, buvote pagrindinis žmogus visoje rekonstrukcijos eigoje. Dabar būtent Jūsų, kaip laikinai einančio Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro vadovo pareigas, vedamas teatras pasitiko pirmąjį sezoną rekonstruotame teatre. Koks tas jausmas, pojūtis pradėti naują sezoną teatre, į kurį sudėta tiek pastangų, žinių, laiko, energijos?
– Turime dvi geras žinias: viena, kad teatras pastatytas, kita – kad reikia susidraugauti su nauju pastatu, išmokti naudotis jo teikiamomis galimybėmis. Būtina sugalvoti tvarkas, režimus kaip visi įrenginiai turi veikti, darbuotojus apmokyti, kaip tuo tinkamai naudotis. Šis procesas vyksta.
Dirbame bei turime visas galimybes puikiame, naujai įrengtame teatre publikai pristatyti 38-ąjį sezoną. Galime pasigirti puikia vėdinimo, kondicionavimo sistema. Mūsų situacija palyginus su kolegų, dirbančių senuose, nors ir renovuotuose pastatuose, gerokai pranašesnė. Džiaugiamės. Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro menininkai turi visas galimybes įgyvendinti savo sumanymus.
– Prisiminkite rekonstrukcijos pradžią. Nuo ko pradėjote darbus?
– Viskas prasidėjo 2000-ųjų metų pradžioje. Buvo padaryta daugybė tuometinių Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro vadovų teisingų veiksmų, siekiant pastatyti naują pastatą: auditas, techniniai tyrimai ir patikros, pradėtos derybos su Kultūros ministerija. Laimei, tai buvo atlikta laiku ir tinkamai, nes senasis pastatas buvo beviltiškai susidėvėjęs, net nesaugus eksploatuoti. Galiu paminėti net faktą, kad senajame teatro pastate visiškai nebuvo vėdinimo sistemos. Kaip jame įmanoma dirbti akivaizdžiai šylant klimatui? Senasis pastatas netausojo energetinių išteklių – viskas kiaura, supelija, komunikacijų laidai susidėvėję... Nuoširdžiai dėkojame visiems anksčiau teatre dirbusiems vadovams, Kultūros ministerijai ir visiems prie to prisidėjusiems specialistams, kad esama situacija buvo įvertinta ir imtasi reikiamų sprendimų. Buvo skirtas finansavimas, perkamas naujo pastato projektavimas, rengiamas projektas, perkama ranga ir t. t.
Galime tik pasidžiaugti, kad naujojo teatro pastato statybų rangovo konkursas buvo sėkmingas. Mums tiesiog pasisekė, kad likimas lėmė tinkamą rangovą: konkurse dalyvavo trys kompanijos, iš kurių šiuo metu dvi jau nebevykdo veiklos. Įsivaizduokite, kas butų nutikę, jei konkursą būtų laimėjusios šios kompanijos. Rangovo bankrotas statyboms įpusėjus ypatingai blogas veiksnys, nes tai reikštų, kad darbai bent keleriems metams stoja, kad viskas brangsta ne vienu milijonu eurų. Laimei, taip nenutiko.
– Visus stebina ir žavi teatro interjeras – tiek salės, tiek teatro erdvių – holų, žiūrovams skirtų erdvių. Kaip buvo atrinkti jo kūrėjai ir pasirinktas stilius – medžiagos, spalvos?
– Ilga istorija, tačiau perpasakojant ją trumpai: pagal rangos sutartį interjero projektą turėjo rengti rangovas bendrovė „Infes“, taip ir nutiko. Interjero dizainerio Mariaus Mateikos ir „MAMA architects“ padaryti darbai, meninis požiūris mums pasirodė priimtinas, tad pradėjome diskusiją apie tai, kaip viskas turėtų atrodyti. Diskutavome net nuo 2020 m. Nuo pokalbio apie tūrį, formą, senos ir naujos pastato dalių santykį, kvadratines linijas, lenktas linijas, išorės sprendinius iki rezultato praėjo net ketveri metai. Per tą laiką vyko begalės pristatymų: apsikeitimų mintimis bei abipusių ieškojimų keliu gimė šiandienos rezultatas. Pirštų spragtelėjimo nepakako: eigoje keitėme spalvinę paletę, medžiagiškumą, o svarbiausia siekiant norimo rezultato reikėjo nepamiršti, kad projekto finansinės galimybės ribotos. Tu gali sugalvoti prabangiausių sprendimų, o šiais laikais galima rasti medžiagų, kurių kaina kone prilygsta auksui, tačiau rinkomės sprendimus, kurie atitinka teatro pajūrietišką dvasią ir tuo pat metu leidžia lankytojui pasijausti meno šventovėje.
M. K. Kuliešiaus nuotr.
– Didžiosios salės interjero sprendiniams pasirinkta mažai tarp koncertinių įstaigų paplitęs molio tinkas?
– Tai unikalus sprendimas. Medžiagiškumas ir molio struktūra neeilinė – tokia medžiaga ir būtent tokiomis linijomis padabintų salės sienų niekur pasaulyje nerasime, nes visa tai rankų darbas. Džiaugiamės rezultatu!
Didžioji teatro salė „Jūra“ turi ne tik būti įspūdinga vizualiai, bet ir atlikti svarbią misiją – reikiamai atspindėti garso bangas, būti nepriekaištingos akustikos.
– Labai įdomu išgirsti, ką atsakote turintiems savo nuomonę apie tai, kaip turėtų atrodyti teatras: gal čia galėjo būti šviesiau, o čia gal reikėjo kokio nors akcento...
– Kiekvienas gali turėti savo nuomonę. Remonto eksperimentus kiekvienas gali išbandyti savo namuose, už savas lėšas: pašviesinti ar patamsinti sienas, vietoje kilimo rinktis parketą ir pan. Jei nepatinka, procesą gali pakartoti ir padaryti dar geriau. Mus turimas rezultatas džiugina, tačiau, žinoma, neturime galimybių pakartoti teatro įrengimo proceso ir daryti viską kitaip. Tai žinodami, į visus vykusius procesus žiūrėjome labai atsakingai bei interjero sprendinius, prieš priimdami sprendimą, matavome septynis ar net dešimt kartų. Negalėjome sau leisti suklysti ir, tikiu, kad to nepadarėme.
Publikai linkiu ateiti į teatrą. Mums tai – didžiausia dovana.
– Kaip vyko abiejų salių akustinių sprendimų derinimas?
Akustiniai salių sprendiniai buvo numatyti techniniame projekte, jie įgyvendinti bei puikiai veikia. KVMT salės atliepia skirtingus teatro poreikius: ypač puikia akustika pasižymi didžioji salė „Jūra“, o mažoji salė „Marios“ – vadinamasis „black box“ – yra universalios paskirties salė.
Didžioji salė „Jūra“ turi unikalią ir sudėtingą sistemą. Galbūt atskiri sprendiniai kur nors egzistuoja, tačiau tokio akustinio kiauto niekur nėra. Projektuotojams, inžinieriams ir rangovui tą sprendinį reikėjo tiesiog sukurti. Tai buvo labai sudėtinga, nes akustinis kiautas turėjo užtikrinti puikią akustiką, gražiai atrodyti, būti kompaktiškas ir kartu ganėtinai talpus, kad erdvėje tarp akustinio kiauto ir stogo denginio tilptų visa vėdinimo, kondicionavimo, dūmų šalinimo bei kitos inžinerinės sistemos.
Viena iš atsakingiausių užduočių tapo muzikinio teatro akustikos kokybės reikalavimų įgyvendinimas. Didžiajai teatro salei buvo sukurtas rankų darbo unikalios formos molinis akustinis kiautas. Jis buvo numatytas kaip interjero dalis, tačiau turėjo būti tam tikrų akustinių parametrų, todėl teko didžiulė atsakomybė valdyti ir prižiūrėti projektą, kad viskas būtų įgyvendinta taip, kaip sumodeliuota.
M. K. Kuliešiaus nuotr.
– Teatro scenos technika atitinka geriausius šiuolaikinius standartus. Papasakokite apie ją. Kokiais techniniais stebuklais gali pasigirti KVMT?
– Stebuklų nėra – galime pasigirti nauja įranga, kuri reikalinga teatro veiklai vykdyti. Kadangi viskas pirkta neseniai, galėjome įsigyti pačius naujausius prietaisus, kurie taupūs, ilgaamžiai, naudoja mažai elektros energijos, jų valdymas patogesnis.
Suprojektuota ir įdiegta moderni didžiosios ir mažosios salių mechanika: kilnojamos scenos platformos ir viršutinė mechanikos sistema, taip pat – didžiosios scenos uždangos ir jų valdymo sistemos. Iš viso pagamintos keturios unikalios scenos platformos ir besisukantis scenos ratas. Kilnojama orkestrinė prireikus atlieka ir lifto funkciją: ji gali nusileisti du pastato aukštus žemyn ir perkelti reikiamas dekoracijas. Viršutinius apšvietimo sofitus ir dekoracijų keltuvus kilnoja 40 greitaeigių keltuvų, kurių bendra keliamoji galia – 20 tonų. Įdiegta vieninga visų mechanizmų valdymo sistema. Tai unikalus vienetinis gaminys, atitinkantis aukščiausius SIL 3 saugos reikalavimus. Visgi, tai nėra joks stebuklas, tai – naujos panaudojimo galimybės, išlaisvinančios menininkų fantaziją.
Tokių kėdžių, kokios sumontuotos Klaipėdoje, Lietuvoje dar niekur nėra! KVMT didžiojoje salėje sumontuotos ergonomiškos, muzikiniam teatrui pritaikytos žiūrovų kėdės. Standartinės šio modelio kėdės gali būti įrengtos orkestro ložėje, jas nesudėtinga išmontuoti ir sandėliuoti, kai spektaklis vyksta su orkestru. Pagrindinės salės kėdės – su prailgintais atlošais. Dalis salės kėdžių taip pat gali būti išmontuojamos. Visų kėdžių spalvos priderintos prie naujosios salės dizaino vizijos, be to, atitinka aukščiausius patogumo, akustikos ir priešgaisrinius reikalavimus.
Didžiosios salės kėdėse įdiegta informacinė libreto sistema. Ekranai integruoti kėdžių atlošų galinėse pusėse, o priekinėms eilėms skirti ekranai – ant priekyje esančių baliustradų. Ekranai jutikliniai, intuityviai valdomi, juose galima transliuoti ne tik libreto tekstą, bet ir kitų renginių anonsus, aktualius pranešimus. Sistema sinchroniškai palaiko vertimus net aštuoniomis kalbomis. Duomenis į ekranus transliuoja teatro technikai per centrinį duomenų perdavimo tinklą, taip pat atskiruose ekranuose ar jų grupėse galima pateikti personalizuotą informaciją. Tai šiuolaikiškas sprendinys, kurio neturi nė viena šalies scenos meno įstaiga.
Kad solistams, režisieriams, choristams, scenos darbuotojams būtų patogu dirbti repeticijų ir spektaklių metu, įdiegta daugiafunkcė scenos audiovizualinė sistema. Pavyzdžiui, kartais choras ar solistai negali tiesiogiai matyti dirigento, o šiuolaikinė vaizdo transliavimo įranga suteiks jiems galimybę be juntamo vėlavimo matyti jį ekrane.
Tarkime, teatras turi net nedidelę garso įrašų studiją, skirtą kūrybinėms reikmėms.
M. K. Kuliešiaus nuotr.
– Ar galima sakyti, kad po penkerių metų klajonių visas KVMT veikia pastate Danės gatvėje?
– KVMT įsikūręs naujame pastate Danės gatvėje, tačiau dekoracijos saugomos sandėliuose kitoje Klaipėdos miesto vietoje. Būtina pažymėti, kad dekoracijoms saugoti reikia didžiulių patalpų, o tai daryti miesto centre būtų neprotinga ir nerentabilu. Naujajame teatre prioritetą skyrėme repeticijų, persirengimo kambariams ir pan.
– Ko palinkėtumėte publikai?
– Publikai linkiu ateiti į teatrą. Mums tai – didžiausia dovana.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Jaunavedžiams skirta paroda Klaipėdoje: naujos idėjos, tendencijos ir vertingi patarimai
Lapkričio 10 dieną Klaipėdoje, restobare „Džonis ir citrinos“, įvyko pirmasis didelis informatyvus renginys, skirtas jaunavedžiams. Įvairūs vestuvių industrijos specialistai suteikė vertingų patarimų ir dalijosi šiuolaikinėmis t...
-
Klaipėdos etnokultūros centras kviečia į premijos įteikimo iškilmes
Klaipėdos miesto savivaldybės etnokultūros centras, džiaugdamasis Lietuvos kultūros ministerijos skirta Kultūros centrų premija už mėgėjų meno ir dainų švenčių tradicijų puoselėjimą ir sklaidą bei už etninės kultūros ir nematerialau...
-
Lapkritį Klaipėdos dramos teatre pirmieji naujų spektaklių žingsniai
Antroje 89-ojo sezono pusėje Klaipėdos dramos teatre vyks didelė premjera. Jau trečią kartą šiame teatre dirbsiantis žymus latvių režisierius Elmārs Seņkovs vasario 14 d. pristatys spektaklį pagal kultinio populiarumo Latvijoje sulaukus...
-
Baleto „Legenda“ kompozitorius A. Jasenka: simfoninis orkestras man – nuostabiausias instrumentas
„Šio baleto vizija – leisti žiūrovui būti savo fantazijoje skambant muzikai“, – pasakojo muziką Klaipėdos valstybiniame muzikiniame teatre (KVMT) choreografo Gajaus Žmavco statomam baletui „Legenda“ paraš...
-
Muzika yra moteris
Kamerinės muzikos koncerte trys pripažinti atlikėjai – Romanas Kudriašovas (baritonas), altininkė Augusta Romaškevičiūtė ir pianistė Eglė Andrejevaitė – pristatys naują programą „Muzika yra moteris“, kurioje sk...
-
„Kelionės“ Kolumbas solistas Š. Šapalas: ši opera užprogramuota sėkmei
Klaipėdos valstybinis muzikinis teatras 38-ąjį sezoną pasitiko Philipo Glasso opera „Kelionė“ („The Voyage“). Vienas pagrindinių vaidmenų – Kolumbas – patikėtas žinomam solistui Šarūnui Šapalui, &scar...
-
Dėl Minedo koncerto – mįslė38
Abejotinos reputacijos feisbuko grupėse pasklido žinia, esą Mindaugas Jonušas, prisistatantis sceniniu vardu Minedas, grįžta į sceną ir net rengs turą po Lietuvą. ...
-
Tradiciniame Kalėdų eglučių kiemelio renginyje – naujovės
Jau prasidėjo registracija į tradicinį Klaipėdos apskrities Ievos Simonaitytės viešosios bibliotekos organizuojamą renginį – Kalėdų eglučių kiemelį. Šįsyk dalyvių lauks naujovė – siekiant atkreipti dėmesį į ra&scaron...
-
Klaipėdoje – tradicinė šv. Martyno šventė
Šį savaitgalį, lapkričio 8–10 dienomis, uostamiestyje ketvirtus metus iš eilės vyks rudens šventė „Šv. Martynas ir jo žąsys“. Organizatoriai žada: susirinkusiųjų lauks mugė, gerumo akcija, ekskursijos su...
-
Senamiesčio moliūgų šventėje laimėjo klaipėdietės rankomis skaptuotas moliūgas
Paaiškėjo šiemet dešimtąjį gimtadienį šventusios Senamiesčio moliūgų šventės ir jos metu vykusio konkurso „Moliūgų moliūgas“ nugalėtojas. Iš 137 konkurse dalyvavusių moliūgų laimėjo klaipėd...