Šįvakar Klaipėdos koncertų salėje šiuolaikinės muzikos festivalio „Permainų muzika“ koncerte „Muzika laiko pabaigai“ bus atlikti trys įstabūs Olivier Messiaeno, Anatolijaus Šenderovo ir Fausto Latėno kvartetai. Užkoduotos muzikos kalba juose aidės žmogiškumo, gyvenimo prasmės, laikinumo bei amžinybės temos.
Šviesiam atminimui
Kompozitorius F.Latėnas ne kartą apdovanotas premijomis už muziką dramos spektakliams. Jo Styginių kvartete Nr.2 „Šviesiam atminimui“ skamba ištraukos iš muzikos žymiam režisieriaus Rimo Tumino spektakliui „Nusišypsok mums, Viešpatie“, už kurią autoriui buvo įteikta Šv. Kristoforo statulėlė.
Pasak kompozitoriaus, menas gimsta iš meilės Dievui ir žmogui, o šis kvartetas „skirtas šviesiam atminimui visų gerų bičiulių, kurie emigravo iš Lietuvos; tai muzika, skirta šviesiam atminimui visų laimingų akimirkų, kurias teko išgyventi; tai muzika, skirta šviesiam atminimui visų artimų žmonių, kurių nebėra šiame gyvenime“.
Simfonija keturiems
„Muzika yra kalba. Jei tu kalbi, tave turi suprasti. Turi kalbėti prasmingai, įdomiai. Aš prioritetą teikiu natūraliems žmogaus jausmams ir prigimčiai. Ne madingiems, o amžiniems dalykams: meilei, gyvenimo pabaigai ir pradžiai“, – viename interviu apie savo kūrybą kalbėjo kompozitorius, Lietuvos nacionalinės premijos laureatas A.Šenderovas.
„Jo kūrinių atlikimas visada intriguojantis, emociškai galingas, įelektrinantis; jis žavi profesine išmone ir neišsenkančia įvairove, kylančia iš genialiai perteikiamų lietuvių, žydų ir kitų tautų kultūrų giluminių muzikinio paveldo sluoksnių, kuriuos kompozitorius perpranta ir pateikia itin preciziškai ir savitai, visuomet su netikėtais teatro bei veiksmo „čia ir dabar“ elementais“, – taip apie neišsemiamą A.Šenderovo kūrybinį potencialą rašė muzikologė Daiva Tamošaitytė.
A.Šenderovo Styginių kvartetas Nr. 3 dedikuotas styginių kvartetui „Art Vio“. Pasak autoriaus, tai „penkių dalių simfonija keturiems“, kurioje atsispindi „sudėtingas laikotarpis, gyvenimo grožis ir trapumas“. Kūrinio premjera Vilniuje nuskambėjo šių metų pavasarį.
Didinga tema
Neįtikėtino grožio ir poveikio XX a. klasika tapusį „Kvartetą laiko pabaigai“ („Quatuor pour la fin du temps“) žymus prancūzų kompozitorius O.Messiaenas sukūrė būdamas vokiečių karo belaisvių stovykloje. Ten pat 1941-ųjų sausį kūrinys buvo atliktas pirmą kartą, o pats kompozitorius skambino pianinu. Tai buvo ekstremalus koncertas, kurio atlikėjai grojo 30 laipsnių šaltyje, o jų klausėsi tūkstančiai karo belaisvių. Neįtikėtina, kad tokiomis sąlygomis O.Messiaenas galėjo sukurti šią meilės, šviesos ir vilties pripildytą muziką. Kompozitorių įkvėpė viena Apreiškimo Jonui vieta iš Šventojo Rašto. Apie savo kompoziciją jis rašė: „Muzikinė kalba iš esmės nemateriali, sudvasinta, katalikiška, <...> dermės čia priartina klausytojus prie amžinybės erdvėje ir begalybėje. Neįprasti, jokių normų nesaistomi ritmai labai padeda atitolinti visa, kas žemiška. Tačiau viskas tėra mėginimai ir sapaliojimai, kai pagalvoji apie triuškinantį temos didingumą“. Kvarteto pabaigoje muzika tarsi ištirpsta nežemiškai aukštuose instrumentų registruose. Ji teigia apie nesibaigiančią laiko ir gyvenimo tėkmę, dvasinių vertybių amžinumą.
Trio ir kvartetas
O.Messiaeno opusą atliks šiemet Vyriausybės kultūros ir meno premija apdovanotas fortepijoninis trio „Fort Vio“: Indrė Baikštytė (fortepijonas), Ingrida Rupaitė-Petrikienė (smuikas), Povilas Jacunskas (violončelė) bei klarnetininkas Vytautas Giedraitis.
A.Šenderovo Styginių kvarteto Nr.3 klaipėdietišką premjerą ir F.Latėno Styginių kvartetą „Šviesiam atminimui“ pagrieš styginių kvartetas „Art Vio“: I.Rupaitė-Petrikienė (I smuikas), Kristijonas Venslovas (II smuikas), Tomas Petrikis (altas), P.Jacunskas (violončelė), V.Giedraitis (klarnetas).
Koncerto pradžia – 18 val.
Naujausi komentarai