- Kauno.diena.lt inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Naujausias „Lino lėlių“ spektaklis suaugusiesiems „Šišion“ pasakos apie po karo išlikusių šišioniškių likimus. Premjera bus rodoma vasario 2-ąją Klaipėdos dramos teatre, vasario 18 d. – Menų spaustuvėje Vilniuje.
Istorija iš gyvenimo
Spektaklio sumanytojas, dramaturgas, lėlių ir scenografijos autorius Linas Zubė su komanda ėmėsi nepatogios ir viešajame diskurse primirštos temos – pokariu vykdytos Klaipėdos krašto autochtonų, dar vadinamų šišioniškiais, kolonizacijos ir naikinimo pasekmių analizės. Spektaklis lėlių teatro priemonėmis permąsto vietinių Klaipėdos krašto gyventojų išstūmimo ir naikinimo procesą pokariu bei išlikusiųjų gyvenimus sovietmečiu ir ankstyvaisiais nepriklausomybės metais.
Spektaklyje L. Zubė pasakoja tikrą, asmenišką istoriją apie kaimynių šišioniškių šeimą. Jis, žemaičių šeimos vaikas, siūlo unikalų žvilgsnį į konfliktą tarp išlikusių vietinių gyventojų ir iš Didžiosios Lietuvos atkilusių naujakurių. Linas, vos aštuonerių, žaisdamas su šišioniškių šeimos jaunesniuoju sūnumi Dietrichu, negali suvokti situacijos rimtumo, tačiau mato draugo senelius, „omą ir opą“, inteligentiškai atrodančius, lyg ne vietoje atsidūrusius vokiškosios kultūros atstovus, pastebi jo dėdę Beno, deviantišką asmenybę, keikiantį „žeimaičius-komunistus“ ir ant stogo keliantį vėliavą su svastika. Beno jam kelia pagrįstą baimę ir užmena klausimą, apie kokią atimtą žemę jis kalba, ir jo paties kaip naujakurio atsakomybę šioje istorijoje. L. Zubė istoriją iš savo gyvenimo pateikia kaip pavyzdį, atskleidžiantį, kaip geopolitiniai procesai veikia šeimų likimus ir kokia sudėtinga yra kolektyvinės atsakomybės problema.
Gyvo ir atgyjančio sandūra
Išplaukę vaikystės prisiminimai, savieksavacijos, automitologizacijos, meninio tyrimo prieigos spektaklyje glaudžiai susipina su siurrealistiniais pasakos apie juodvarnius motyvais. L. Zubė meistriškai kuria subtilias lėlių skulptūras ir kaukes, taip pat scenoje atgaivina buities reliktus – Dietricho namuose rastą kėdę ir esminiu scenografijos elementu tampančias duris iš XIX a. pradžioje statytos mokyklos, kurią lankė abiejų šeimų vaikai. Scenoje jos ne tik virsta stalu, krūmais, mašinos kapotu, L. Zubė jomis griežia kaip instrumentu. Jos tampa vienu pagrindinių spektaklio personažų, bylojančių neverbaline kalba. Tokia gyvo ir atgyjančio sandūra šiame spektaklyje, kaip ir ankstesniuose L. Zubės darbuose, ypač ryški. Pirmajame savo spektaklyje suaugusiesiems ir jaunimui jis ne tik šnekasi su lėlėmis, bet ir su jomis kartu geria vyną, taip meistriškai išnaudodamas, net plėsdamas lėlių teatro raiškos galimybes. Galbūt todėl po premjeros filosofas Liutauras Degėsys rašė, kad tai „performansas, spektaklis, fejerija, misterija ir aukojimas“.
Spektaklio scenografiją papildo sceną uždarančios sienos iš marlės – ekranai svaiginančioms Donato Bielkausko vaizdo projekcijoms, kuriose realistiški užliejamų pievų ir sugriuvusių Klaipėdos krašto gyventojų namų vaizdai pamažu iškraipomi ir moduliuojami keičiant greitį ar mastelį, virsta erdviniu personažų pakeistos psichinės būklės atspindžiu, užsupančiu publiką. Panašiai ir Adomo Zubės sukurtas spektaklio garso takelis. Paremtas dviejų instrumentų – citros ir savaip perkonstruoto akordeono – duetu, jis balansuoja tarp atpažįstamų Klaipėdos krašto dermių ir aštrių, nešvarių, išplėstinėmis technikomis sukurtų sąskambių, taip dar pastiprindamas tradicijos mutavimo įspūdį.
Nuoširdžios atgailos aktas
„Tvarstydami jų kėdes, minėdami ir apmąstydami šio krašto žmonių istorijas, bent iš dalies kompensuojame jiems padarytą skriaudą, jaukinamės šį kraštą, atperkame savo kaltę be kaltės prieš žmones, kurie neatlaikė istorijos smūgių“, – prieš spektaklio premjerą sakė L. Zubė.
Anot jo, „Šišion“ yra nuoširdžios atgailos aktas, drąsus žingsnis prisiimti atsakomybę ir atsiprašyti už kolektyviai padarytą žalą, scenoje iškelti šišioniškių žodžius ir gyvenimus. Šiuo požiūriu šiandien jis įgauna aktualumo ir Rusijos karo Ukrainoje kontekste. Vedami imperialistinių ambicijų, Rusijos kariai griauna ir okupuoja ištisus Ukrainos regionus, bando „denacifikuoti“, o iš tiesų deukrainizuoti jų gyventojus. Spektaklis, Priekulėje pristatytas Klaipėdos krašto prijungimo prie Lietuvos šimtmečio išvakarėse, lyg teigia, kad prieš imperialistines jėgas, tokias kaip Rusija, galima laimėti tik tuomet, kai žmonės sugebės įsisąmoninti nepatogią tiesą, kad ir Lietuvoje esama kolaboracijos ir kolonizavimo žaizdų.
Bilietus platina „Bilietai.lt“.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Istorijos puslapiuose – viešbučio didybė8
Šeštadienio popietę Klaipėdos savivaldybės Imanuelio Kanto viešosios bibliotekos Pempininkų padalinyje vyko istoriko, kraštotyrininko, leidėjo Kęstučio Demerecko knygos „Viktorijos“ viešbučio paslaptys&ldq...
-
„Mūzos“ statulėlės – J. Vanžodytei ir D. Meškauskui4
Artėjant Tarptautinei teatro dienai, penktadienio vakarą, Klaipėdos dramos teatre prieš prasidedant režisieriaus Elmars Senkovs spektakliui „Varovai“, vyko tradicija tapusi „Mūzų“ įteikimo ceremonija. Tai – jau a&sca...
-
Klaipėdos teatralams bus įteiktos „Mūzos“
Nuo 2016 m., kai buvo įsteigti „Mūzos“ apdovanojimai, jau išdalinta 12 „Mūzų“ statulėlių. ...
-
Mažlietuviški skaitymai prie kavos
Rytoj, šeštadienį, 14 val. Mažosios Lietuvos istorijos muziejuje (Didžioji Vandens g. 2) klaipėdiečiai, Ievos Simonaitytės (1897–1978) kūrybos gerbėjai kviečiami į jaukų susibūrimą Etninės kultūros ekspozicijoje. ...
-
Melnragėje – bendruomenės šventė „Sugrįžimas“2
Po kelerių metų renovacijos Melnragės biblioteka oficialiai atveria duris klaipėdiečiams. Šiandien 17.30 val. kviečiami į bendruomenės šventę, kurioje koncertuos violončelistai Tomas Mikalauskas ir Karolis Vaičiulis, šventinę n...
-
Baroti galerijoje – paroda „Iš medžio gyvenimo“
Klaipėdos Baroti galerijoje šiandien atidaroma Lietuvos menininko, Vilniaus dailės akademijos garbės profesoriaus Algimanto Švėgždos (1941–1996) piešinių paroda. Parodos kuratorius dr. Vidas Poškus. ...
-
Pianistas, mėgstantis iššūkius1
Šiandien 18.30 val. Klaipėdos koncertų salės I aukšto fojė Paulius Anderssonas pirmąkart surengs solinį rečitalį, kuris neabejotinai turėtų atkreipti melomanų dėmesį. Pianistas atliks žymaus XIX a. vengrų kompozitoriaus ir pianisto...
-
Plojimų niekada ne per daug
Pasibaigus spektakliui, koncertui ar renginiui atlikėjams yra įprasta sulaukti žiūrovų aplodismentų. Tačiau vis dažniau pastebimi plojimai atsistojus reiškia ne tik susižavėjimą ar pagarbą atlikėjams, bet ir tam tikrą inerciją? ...
-
Septyneri metai burtų ir magijos mokykloje1
Klaipėdos „Ąžuolyno“ gimnazija iki egzaminų sesijos likusias šimtą dienų pasitiko naujove – mokyklą paliekanti XXVII gimnazistų laida bendruomenei dovanojo spektaklio „Dūmeliai, arba septyneri metai burtų ir magijos mok...
-
Klaipėdoje – garsenybių choreografinės kompozicijos
Žvejų rūmų fojė aidėjo aplodismentai ir šurmulys, primenantis tą, kuris pasigirsta Holivudo žvaigždėms pasirodžius viešumoje. Taip klaipėdiečiai pasitiko į mūsų miestą atvykusį kultinį švedų choreografą Alexanderį Ekm...