Lėlių kūrėja: netobulumas irgi gali būti gražus

Tam tikras detales – veidukus, rankas Vaida lipdo iš aukštoje temperatūroje standinamo modelino.

"Kartą pašoviau į orkaitę ir užmiršau, "perkepiau", – šypteli prisiminusi pašnekovė. – Kad koks veidelis parudavo, menka bėda, gali jį nudažyti, tačiau tas sukepęs modelinas ėmė burbuliuoti. Žinoma, po to tokių nuotykių nusvyra rankos kelioms dienoms, nieko nebesinori daryti."

Tarsi atskira istorija

Lanksčiam lėlių kūnui ir galūnėms daupariškė naudoja vielinį karkasą, plaukams – specialią vėlimui skirtą vilną su šilku, kuri suteikia žvilgumo, blizgumo.

Medžiagos skiaučių miniatiūriniams drabužėliams siūti Vaida prasimano ne tik dėvėtų rūbų parduotuvėse, šio gėrio kūrėjai suneša ir apie jos aistrą žinančios bičiulės.

Anot pašnekovės, kiekvienos lėlės gimimas – tarsi atskira istorija.

"Dažnai jau iš karto žinai, kokia turėtų būti lėlė: kokie bus jos plaukai, bruožai, figūra. Tačiau kartais nulipdai, pasiuvi drabužėlius ir matai, kad tokios spalvos, kokią įsivaizdavai, plaukai nebetinka. Arba veidas išėjo ne toks, kokį buvai suplanavusi. Kartais, būna, mergaitės net pavirsta berniukais", – šyptelėjo kūrėja.

Menininkė prisipažino, jog kurdama lėlės neturi siekio išgauti autentišką žmogišką pavidalą, veikiau – priešingai.

"Lėlė didžiule galva, didelėmis rankomis, akimis gal net bus įdomesnė ir žavingesnė nei ta, kuri yra tobulų proporcijų, "teisinga". Man patinka tas kitoniškumas, gal kažkada sukursiu tokią netradicinę, kaip sakau, kokią nors "nežmogišką" lėlę", – šyptelėjo pašnekovė.



NAUJAUSI KOMENTARAI

jo jo

 jo jo portretas
Nemokėjimas piešti žmogų daro moderno tapytoju.
VISI KOMENTARAI 1

Galerijos

Daugiau straipsnių