Koncertų salė sezoną užbaigs išskirtinai romantiškais kūriniais

J. Gringytė atvyksta į Klaipėdą

„Savo tvirtu it plienas, aistringai frazuojamu ir nepriekaištingai valdomu balsu ji valdo sceną, pakaičiui išspjaudydama vokalines linijas arba švelniai prie jų prisiliesdama – valdinga ir čia pat trapi“, – tokiomis skambiomis frazėmis lietuvių operos solistės Justinos Gringytės vardas mirga britų dienraščių “The Times”, “The Guardian” ir “The Scotsman” puslapiuose.

„Šį sezoną norėjome užbaigti išskirtine programa, todėl pakvietėme kartu muzikuoti vieną ryškiausių šių laikų, pasaulinį pripažinimą pelniusios jaunosios kartos mecosopranų Justiną Gringytę”, – pasakojo Klaipėdos kamerinio orkestro meno vadovas Mindaugas Bačkus.

Visame pasaulyje koncertines programas atliekantis mesocopranas J. Gringytė gali didžiuotis stulbinančia tarptautine karjera. Solistė koncertuoja didžiosiose pasaulio scenose, tokiose kaip Londono karališkajame, Velso, Škotijos, Anglijos nacionaliniame, Maskvos didžiajame, Madrido karališkajame teatruose ir kitur.

Kaip pati ne kartą yra sakiusi, neįkainojamos muzikinės patirties J. Gringytei davė galimybė dirbti su pasaulio muzikos legendomis, tokiomis kaip Leo Nucci, Placido Domingo, Renee Fleming ir daugybe kitų, jau į istoriją įėjusių įspūdingų dainininkų.

Tik baigusi vidurinę mokyklą mergina suprato neįsivaizduojanti savo gyvenimo be dainavimo ir nusprendė pasukti muzikiniu keliu. Operinio dainavimo subtilybių mokėsi Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje, Karališkajame Velso muzikos ir teatro koledže bei Londono Operos studijoje.

Sėkmingoje muzikinėje J. Gringytės karjeroje šlovę jai pelnė ir gausybė apdovanojimų. 2015 m. tarptautiniuose operos apdovanojimuose Londone ji buvo pripažinta geriausia jaunąja metų soliste, o neseniai tapo Karališkojo Velso muzikos ir dramos koledžo garbės nare, kas suteikė dainininkei išskirtinį statusą.

Lietuvos publikai mesocopranas J. Gringytė yra puikiai atpažįstama, sukūrusi garsiuosius ir visų žvilgsnius prikausčiusius Karmen (Georges Bizet to paties pavadinimo operoje) bei Vincenzo Bellini operos „Kapulečiai ir Montekiai“ Romeo vaidmenis Lietuvos nacionalinio operos ir baleto teatro scenoje.

Garsiausiuose teatruose – Londono Kovent Gardeno karališkajame, Maskvos Didžiajame, – Anglų nacionalinėje operoje J. Gringytė sukūrė ryškius vaidmenis, dainavo svarbiausiose Jungtinės Karalystės scenose, festivaliuose, taip pat – britų karališkosios šeimos nariams, bendradarbiavo su žymiais dirigentais Antonio Pappano, Gustavu Dudameliu ir kitais.

Skambės išraiškingi kūriniai

Koncerte „Saulėlydžio serenada” J. Gringytė ir Klaipėdos kamerinis orkestras atliks dviejų britų klasikos žanro kompozitorių kūrinius. Vienas iš jų – Edwardo Benjamino Britteno baroko stiliaus dramatiškoji “Phaedra”, parašyta mecosopranui ir styginiam orkestrui. Benjaminas Brittenas – britų klasikinės muzikos kompozitorius, pianistas bei dirigentas. Jis buvo centrinė dvidešimtojo amžiaus britiškos muzikos figūra, kūrusi operas, įvairią vokalinę muziką, orkestrinius ir kamerinius kūrinius.

Kitas koncerte skambėsiantis kūrinys – Edwardo Elgaro „Serenada“. Edwardas Elgaras buvo anglų kompozitorius, kurio daugelis kūrinių pateko į britų ir tarptautinių klasikinių koncertų repertuarą.

Be britų klasikinės muzikos klausytojai išgirs ir du italų kompozitorių kūrinius. Vienas iš jų – nuostabaus grožio Ottorino Respighi kūrinys “II tramonto“  („Saulėlydis“). Ottorino Respighi – smuikininkas, universalus kompozitorius, kuris per muziką išreiškė jam brangių vietų vaizdus. Jo kūryboje jaučiami ryškūs Romantizmo epochos apraiškos.

O absoliučiai kontrastingas kūrinys su džiazo elementais “Twin legends”, parašytas ne kartą pasaulinėse scenose muzikavusio italų dirigento ir kompozitoriaus Roberto Molinelli,  kurs visiškai kitokią, linksmą nuotaiką.  Roberto Molinelli kaip kompozitorius, aranžuotojas ir dirigentas bendradarbiavo su tokiais scenos grandais kaip  Andrea Bocelli, Sarah Brightman, Gustav Kuhn, Cecilia Gasdia, Anna Caterina Antonacci ir daugeliu kitų muzikos pasaulio atstovų. Kompozitorius gali pasigirti ir tuo, kad dirigavo Sanremo muzikos festivalyje 2005 ir 2009 metais bei laimėjo prizą už geriausią Mogol-Lavezzi kūrinio “Biancaneve” aranžuotę.

Pagerbs Balio Dvariono kūrybą

Klaipėdos kamerinis orkestras atliks ir žymaus lietuvių kompozitoriaus, palikusį ryškų pėdsaką Lietuvos muzikos istorijoje – B. Dvariono „Introdukcija ir rondino”. B. Dvariono kūrybą atlikti koncerte pasirinkta neatsitiktinai – birželio 19 d. minimos 115–osios kompozitoriaus gimimo metinės.

B. Dvarionas geriausiai žinomas kaip kompozitorius, pianistas, dirigentas, pedagogas. Koncertavo Lietuvoje ir užsienyje, kaip pianistas, dirigavo simfoniniams orkestrams. Vadovavo Kauno radiofono simfoniniam orkestrui, Lietuvai atgavus Vilnių, su architektu Vytautu Landsbergiu-Žemkalniu įkūrė Vilniaus miesto savivaldybės simfoninį orkestrą ir 1939–1940 m. jam vadovavo.

Kaip kompozitorius B. Dvarionas daugiausiai reiškėsi po Antrojo pasaulinio karo. Kartu su Stasiu Vainiūnu, Antanu Račiūnu ir kitais B. Dvarionas pokario metais kūrė romantinio stiliaus, liaudies dainų citatomis pagrįstą socrealizmo stiliaus muziką. Jo melodijos dainingos, lengvai įsimenamos, daugelis jų populiarios ir šiomis dienomis.

Visi muzikos mylėtojai yra kviečiami birželio 19 d. 18.30 val. Klaipėdos koncertų salėje palydėti koncertinį sezoną su giliai emocionaliais, romantiškais kūriniais.