Klaipėdos tarptautinis violončelės festivalis: tai, ko nesitikėtum iš klasikos (2) Pereiti į pagrindinį turinį

Klaipėdos tarptautinis violončelės festivalis: tai, ko nesitikėtum iš klasikos (2)

2017-04-28 09:03 kauno.diena.lt inf.

Gegužės 1–6 dienomis į Klaipėdos koncertų salės iniciatyva rengiamą Tarptautinį violončelės festivalį Lietuvos uostamiestyje susirinkę įvairių šalių violončelininkai siūlys pažinti muzikos pasaulį iš skirtingų perspektyvų.

M.Leskovar ir G.Sollima.
M.Leskovar ir G.Sollima. / Gian Maria Musarra nuotr.

Bachas kitaip

Pirmąją festivalio dieną Šv. Pranciškaus Asižiečio koplyčia priims J.S.Bacho muzikos grožį. Koncertuos svečiai iš Nyderlandų – „Ensemble Schönbrunn Amsterdam”: Martenas Rootas (fleita), Viola de Hoog (violončelė) ir Menno van Delftas (klavesinas). Jų programoje gegužės 1 d. 17 val. – gražiausi baroko meistro kūriniai.

Ansamblio koncertinė veikla trunka jau daugiau nei 25 metus, per kuriuos surengta gausybė puikių koncertų, parengta profesionalių kamerinės muzikos įrašų. Atidžiai kolektyvo programas atrenka jo meno vadovas ir vienas įkūrėjų M.Rootas. Neretai muzikas į koncertų sales sugrąžina pamirštą repertuarą, kuris apima kūrinius nuo G.Frescobaldi iki C.Debussy. „Ensemble Schönbrunn Amsterdam” išsiskiria ir savo pomėgiu pristatyti gerai žinomas kamerinės muzikos kompozicijas kitaip – būtent tuo ir galės įsitikinti uostamiesčio publika.

Atidarymo koncertas

Festivalio atidarymo koncerte 19 val. Klaipėdos koncertų salėje Klaipėdos kamerinis orkestras muzikuos kartu su pasaulinio garso violončelininku ir kompozitoriumi Giovanni Sollima. Jo „kalbinama“ violončelė skambėjo „Carnegie Hall“ Niujorke, „Wigmore“ ir „Queen Elizabeth“ salėse Londone, „Salle Gaveau“ Paryžiuje, „Musicgebouw“ Amsterdame, „La Scala“ Milane bei daugelyje kitų.

Šis violončelės supervirtuozas komunikuoja su pasauliu ne tik įspūdinga atlikėjo veikla, bet ir novatoriškomis kompozicijomis, reikšmingai papildančiomis instrumento repertuarą ir plečiančiomis jo galimybių ribas. Jo kūryba tyrinėja naujus horizontus, balansuodama tarp įvairiausių žanrų ir sukurdama skambesių erdvę, kurioje gerai jaučiasi tiek klasikinės, tiek metalo muzikos gerbėjai.

Menininkas, ieškodamas originalios muzikinės raiškos galimybių, neapsiriboja tradiciniais akustiniais ir elektriniais instrumentais – kompozicijose G.Sollima naudoja ir savo paties sukurtus instrumentus. Nuo 2010 m. violončelininkas dėsto „Santa Cecilia“ akademijoje Romoje, kur yra pripažintas „Akademijos nariu“ – tai aukščiausias Italijos apdovanojimas, skiriamas muzikams.

Net tris G.Sollima kūriniai skambės šiame koncerte. Tarp jų bus „Kai mes buvome medžiai”  /  „When We Were Trees“, kurį atlikėjas įrašė kartu su kita programos soliste – garsia kroatų violončelininke Monika Leskovar. Laimėjusi daug tarptautinių konkursų, ši atlikėja bendradarbiauja su svarbiausiais Europos simfoniniais orkestrais, dirigentais ir kompozitoriais. Monika Leskovar – buvusi violončelininko Davido Geringo studentė Hannso Eislerio aukštojoje muzikos mokykloje Berlyne.

Koncerto pertraukos metu pirmojo aukšto fojė bus atidaryta muzikologės prof. Danutės Petrauskaitės parengta paroda „Violončelės mokyklos ištakos ir raida Lietuvoje“.

Gintarinis kvartetas

Festivalio atidarymo „Afterparty“ 21.30 val. klube „Raketa“ vienintelius pasaulyje gintarinius instrumentus ir jais atliekamą programą pristatys „Gintarinis kvartetas“: Vytautas Mikeliūnas (I smuikas), Tadas Dešukas (II smuikas), Tomas Petrikis (altas), Ona Švabauskaitė (violončelė).

Mintis sukurti instrumentus iš gintaro kilo juvelyrui Šarūnui Davainiui, kuris, iš pradžių padaręs tik dekoratyvinius modelius, drąsiai žengė toliau ir iš gintaro pagamino instrumentus, kuriais galima groti. Pirmasis grojantis gintarinis instrumentas buvo smuikas. Vėliau atsirado visas styginių instrumentų kvartetas – du smuikai, altas ir violončelė. Instrumentai gaminami iš natūralaus Baltijos gintaro, atrenkant ir paruošiant tam tikros spalvos ir formos gabaliukus. Tai kruopštus ir ilgas rankų darbas, reikalaujantis įgūdžių bei patirties.

Galimybę prabilti jiems suteikė „Gintarinio kvarteto“ nariai – Lietuvos publikai gerai pažįstami muzikai, nebijantys eksperimentuoti.  Vėlyvą vakarą atlikėjai improvizuos džiazo stiliumi – Stingo, J.Zawinul, Ch.Corea, L.Morgano ir kt. temomis.

Šokiai violončelei

Gal norėtumėte... pašokti? Tokiu klausimu publiką pasitiks koncertas „Šokiai violončelei“ gegužės 2 d. 17 val. Prano Domšaičio galerijoje. Jame skambės skirtingų tautybių, epochų ir charakterių kompozitorių sukurti šokiai violončelėms, kuriuos atliks Ramutė Kalnėnaitė (violončelė) ir Daiva Stulgytė (fortepijonas).

Per ilgametę karjerą R.Kalnėnaitė koncertavo daugelyje Europos šalių, taip pat JAV, buvo Lietuvos kamerinio orkestro, kuriam vadovavo maestro Saulius Sondeckis, narė. Violončelininkė veda meistriškumo kursus, dėsto Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje (LMTA). Pianistė D.Stulgytė yra LMTA Styginių katedros koncertmeisterė, Kauno J.Naujalio muzikos gimnazijoje vadovauja Kamerinio ansamblio skyriui. Ji ypač gilinasi į kamerinę muziką, yra parengusi programų tiek su Lietuvos, tiek su užsienio atlikėjais.

Barokinė violončelė

Antrąjį festivalio vakarą 19 val. Klaipėdos koncertų salė pakvies pasiklausyti „Barokinės violončelės“.

Klaipėdos kamerinis orkestras meno vadovo Mindaugo Bačkaus iniciatyva kasmet vis daugiau gilinasi į barokinės muzikos atlikimo subtilumus, koncertuodamas su pripažintais šios srities specialistais, semdamasis patirties meistriškumo klasėse. Tad ir šiame koncerte, pasak M.Bačkaus, „su orkestru gros žmonės, kurie savo visą laiką paskyrė barokinės muzikos tyrinėjimams, atlikimo tradicijų kūrimui ir perteikimui“. Tai autoritetingi barokinės violončelės atlikėjai Bruno Cocset (Prancūzija), Viola de Hoog bei klavesinininkas Menno van Delft (Olandija). Skambės pas mus rečiau girdima barokinė muzika, atliekama autentiškais barokiniais instrumentais, sekant senosios muzikos atlikimo tradicijomis.

B.Cocset skambiai vadinamas vienu įtakingiausių mūsų dienų barokinės violončelės meistrų. Gilindamasis į autentišką baroko muzikos atlikimą, jis ypač vertinamas už „pamirštų“ kompozitorių muzikos sugrąžinimą į koncertų sales.  B.Cocset žinomas ir kaip muzikologas, pripažintas pedagogas, įkūręs istorinės violončelės klasę Katalonijos aukštojoje muzikos mokykloje. Per savo tarptautinę karjerą jis yra bendradarbiavęs su profesionaliausiais baroko muzikos meno meistrais. 2011 m. jis įkūrė „Vannes“ senosios muzikos institutą.

Violončelininkė V. de Hoog tarptautinį pripažinimą pelnė autentišku senosios muzikos atlikimu. 20 metų ji keliavo po pasaulį kaip žymaus olandų „Schönbergo“ kvarteto narė. Jos repertuaras, koncertuojant kartu su kameriniais ansambliais, apima muziką nuo XVII a. iki mūsų dienų. Sėkmės tarptautiniu mastu sulaukė jos J.S.Bacho siuitų violončelei atlikimai.

Klavesino virtuozas M. van Delftas visame pasaulyje koncertuoja tiek kaip solistas, tiek kaip kamerinių ansamblių narys. Per savo karjerą jis yra vedęs meistriškumo kursus Europoje ir JAV, įrašęs daugybę įrašų radijui ir televizijai, tokioms leidybinėms kompanijoms kaip „Globe“, „Deutsche Harmonia Mundi“, „EMI“, „Channel Classics“.

Baroko genijaus siuitos

Sodrus violončelės tembras ir nepaprasto grožio bei gelmės J.S.Bacho muzika – tai dovana išskirtinės muzikinės patirties ieškantiems melomanams. Šv. Pranciškaus Asyžiečio koplyčioje gegužės 2 d. 21.30 val. vyksiantis koncertas „Naktis Bach LT“ suburs šešis skirtingų kartų violončelininkus, kuriuos vienija išskirtinis talentas. Tai D.Geringas, M.Bačkus, Glebas Pyšniakas, Rimantas Armonas, Marius Urba ir Vytautas Sondeckis. Jų paruoštoje programoje skambės J.S.Bacho siuitos violončelei solo. Šeši talentingiausi atlikėjai ir šešios baroko genijaus siuitos...

LMTA garbės daktarą D.Geringą pažįsta publika visame pasaulyje. Neabejotinas šiandienos muzikinio elito narys, ypatingai universalus atlikėjas, kurio violončelei paklūsta tiek baroko, tiek šiuolaikinės muzikos šedevrai, pasaulį sužavėjo stilistiniu įvairiapusiškumu, intelektualumu ir išskirtiniu violončelės tembru.

Klaipėdos kamerinio orkestro meno vadovas M.Bačkus – vienas intensyviausiai Lietuvoje koncertuojančių violončelininkų. Atlikėjas gilinasi į įvairių stilių ir epochų muziką, o platus muzikinių interesų ratas atsispindi jo interpretaciniame braiže – muziko atlikimai pasižymi drąsa, polėkiu, įtaigia intonacija ir turtinga tembrine ištarme.

G.Pyšniakas – vienas ryškiausių šalies jaunosios kartos violončelininkų. Atlikėjas yra griežęs prestižinėse salėse, tobulinęsis pas žymiausius šiandienos violončelininkus. Be aktyvios solinės koncertinės veiklos, jis taip pat yra Klaipėdos kamerinio orkestro narys, įvairių muzikos festivalių ir programų iniciatorius bei meno vadovas.

Buvęs prof. D.Geringo studentas, daugybės tarptautinių konkursų laureatas V.Sondeckis 2001 m. JAV klasikinės muzikos radijo stoties KDFC buvo įvertintas kaip vienas iš 30 geriausių jaunųjų pasaulio atlikėjų. Jo įrašas su D.Geringu ir Lietuvos kameriniu orkestru pelnė pasaulinį kritikų pripažinimą. V.Sondeckiui nesvetima ir elektroninės muzikos scena – jis prodiusuoja šio stiliaus muziką

R.Armonas – LMTA profesorius, žymios muzikų dinastijos narys, grojantis įvairiuose kameriniuose ansambliuose. Violončelininkas dažnai kviečiamas dalytis savo profesine patirtimi meistriškumo kursuose, įvairiuose seminaruose, dalyvauti tarptautinių konkursų žiuri.

„...Puikus violončelininkas, turintis nepaprastą garsą ir šiltą vibrato...“, – taip apie violončelininką M.Urbą atsiliepė kritikas Riccardo Chailly. Jaunosios kartos muzikas mokytis griežti pradėjo pas savo tėvą, maestro M.Rostropovičiaus mokinį.

Muzikos ir vaizdo performansas

Gegužės 3 d. 17 val. I.Simonaitytės bibliotekos konferencijų salėje publikos lauks projektas „Violončelės skambesiai“.

„Violončelė yra nepaprastas instrumentas, leidžiantis įsigilinti į garsus ir jų natūralų fenomeną. Tam tyrinėti naudosiu skirtingas eksperimentines pjeses“, – taip apie šį muzikos ir vaizdo performansą kalbėjo violončelininkas Antonas Lukoszevieze (Didžioji Britanija). Visame pasaulyje jis žinomas dėl savo eksperimentinės ir improvizacinės muzikos atlikimo. Jis yra pasirodęs įvairiuose festivaliuose Didžiojoje Britanijoje, kitur Europoje, taip pat JAV. Glaudus kūrybinis ryšys violončelininką sieja su avangardinės muzikos kūrėjais Gerhardu Stableriu, Michaeliu Parsonsu, Amnonu Wolmanu, Helmutu Oehringu ir kitais. A. Lukoszevieze ypač įdomu tyrinėti įvairias meno formas. Dėl išskirtinio kūrybiškumo violončelininkas net tapo keturių žinomos filmų kūrėjos Jayne Parker kino juostų herojumi.  Muzikas taip pat yra ansamblio „Apartment House“, jau daugiau nei du dešimtmečius laikomo vienu britų avangardo ir eksperimentinės muzikos lyderių, įkūrėjas ir dirigentas.

A.Lukoszevieze su Lietuva sieja ypatingas ryšys – jį apibrėžia ne tik lietuviška violončelininko kilmė, bet ir dažnos koncertinės kelionės į mūsų šalį. Užsienyje jis neretai atlieja lietuvių kompozitorių kūrinius. 2009 m. menininkui buvo įteiktas Lietuvos tūkstantmečio žvaigždės apdovanojimas už lietuvių muzikos sklaidą Jungtinėje Karalystėje.

Smėlio laikrodžiai

Trečiąjį festivalio vakarą 19 val. Klaipėdos dramos teatre įsikurs kompozitorės Justės Janulytės sumanytas ir kartu su lietuvių bei italų menininkais įgyvendintas projektas „Smėlio laikrodžiai“, apibūdinamas kaip garso ir vaizdo, laiko ir erdvės teatras. Pasak autorės, jame „tyrinėjamos akustinės, vizualinės bei simbolinės smėlio laikrodžio fenomeno prasmės. Muzikinė idėja vizualizuojama pasitelkus specialiai sukurtas cilindrines tiulio uždangas, ant kurių projektuojami vaizdai bei šviesų efektai išplečia, transformuoja atlikėjų būvį scenoje, kuria fikcijas ir įtraukia publiką į įvairias suvokimo patirtis“.

J.Janulytės muziką lydi įspūdingos Luco Scarzellos videoprojekcijos. „Smėlio laikrodžiais“ pavirstančiose tiulio instaliacijose griežia violončelininkai Edmundas Kulikauskas, Povilas Jacunskas, Rokas Vaitkevičius ir Onutė Švabauskaitė, lydimi gyvosios elektronikos. Projekto sėkmė užkoduota ypatingoje muzikos ir vaizdo sąveikoje, kuri sukuria visiškai naują meninę kokybę ir tiesiog užburiančią atmosferą.

Pašėlęs „violončelės goblinas“

Lakios vaizduotės klajoklis, pašėlęs „violončelės goblinas“, mistinės Sneth galaktikos ambasadorius Rushadas Egglestonas (JAV) gegužės 3 d. 21.30 val. klube „Raketa“ džiugins savo melodijomis ir dainomis, kurias lydės mitinės kalbos bei šelmiškos violončelės vibracijos.

Daugelis jį myli, nors kai kas jo ir nekenčia. Šis „Grammy“ nominantas, modernios violončelės virtuozas yra revoliucinis muzikantas, kompozitorius, poetas filosofas ir komikas. Turėdamas klasikinį muzikinį išsilavinimą, atlikėjas lengvai nardo džiazo ir bluegrass stiliuose. Scenoje jis pasirodo ryškių spalvų rūbais ir elfo kepure. Tačiau už skandalingų keistenybių slypi neabejotinas talentas. R.Egglestono koncertai – įspūdingi muzikiniai spektakliai, kuriuose artistas pasakoja neįtikėtinas istorijas, lydimas įvairiausių violončelės garsų ir „laukinio džiazo“ vokalo. Jo dainos yra pilnos keistų personažų bei užverstos nesuvokiamais naujadarais, o veiksmas dažnai vyksta įsivaizduojamame pasaulyje, kurį jis žaismingai vadina Sneth šalimi.

Pastaruoju metu jis daugiausia dėmesio skiria solo pasirodymams. Jo naujasis paties išleistas albumas „The Rushad Eggleston Show“ yra sudarytas iš 27 garso takelių, kuriuose susipina dainos, pasakojimai, kartais ir eilėraščiai.

Lietuviška violončelė

Ketvirtąją festivalio dieną 17 val. Klaipėdos koncertų salės pirmojo aukšto fojė muzikuos puikiai Lietuvos publikai pažįstamas „Armonas-Uss Duo“: Rimantas Armonas (violončelė), Irena Uss (fortepijonas). Šis koncertas – tai dedikacija lietuvių autorių kūriniams violončelei: nuo M.K.Čiurlionio iki šiandien kuriančių autorių A.Šenderovo, B.Kutavičiaus, V.Germanavičiaus ir kitų.

R.Armonas – žymus šalies violončelininkas, jis aktyviai propaguoja lietuvių kompozitorių muziką ne tik atlikdamas, bet ir inicijuodamas kūrinius, juos redaguodamas, rengdamas įrašus. Šiandien ne tik Lietuvos, bet ir tarptautinėse scenose ryškų pėdsaką palieka ir profesoriaus studentai. I.Uss – žymi šalies pianistė, kamerinės muzikos atlikėja, vadovaujanti LMTA Koncertmeisterio katedrai. Su kameriniais ansambliais „Armonas-Uss Duo“, „Armonas Trio“ ji yra koncertavusi įvairiose Europos šalyse, taip pat Kanadoje, Alžyre. I.Uss taip pat aktyviai propaguoja lietuvių kompozitorių muziką, tiek ją atlikdama, tiek redaguodama ir rūpindamasi išleidimu.

„Šis išoriškai kuklus, nes visai nesireklamuojantis ansamblis yra viena aukščiausio profesinio lygio, tvirčiausių ir nuoširdžiausių mūsų muzikos kultūros atramų“, – taip apie „Armonas-Uss Duo“ atsiliepė muzikologė Rita Nomicaitė. Per 40 kūrybinės veiklos metų ansamblis yra surengęs daugiau nei 700 koncertų, aplankęs žymiausius Lietuvos festivalius, ne kartą koncertavęs užsienio renginiuose. Išskirtinę vietą jo kūrybinėje veikloje užima šiuolaikinės lietuvių muzikos atlikimas.

Metų laikai

Klaipėdos kultūros fabrike gegužės 4 d. 19 val. bus pristatytas klaipėdiečių šokio teatro „Padi Dapi Fish“, choreografės Agnijos Šeiko ir Klaipėdos violončelių kvarteto projektas „Metų laikai“.

Projekto pagrindinė idėja – violončelės muzikos ir šiuolaikinio šokio sintezė. Šokio sričiai atstovaus keturių skirtingų meninių asmenybių – Beatos Molytės, Alekso Mažono, Mariaus Pinigio ir Beno Šarkos – kūryba. Joje susijungs klasikinio baleto, šiuolaikinio šokio, pantomimos, performanso elementai. Intriguos ne tik šio unikalaus projekto šokio, bet ir muzikinė dalis, nes pirmąkart publika išgirs naują ansamblį – Klaipėdos violončelių kvartetą: Dmitrijų Bereziną, G.Pyšniaką, Jurgį Karbauską ir Karolį Vaičiulį.

Taip pat publiką turėtų sudominti kitoks A.Vivaldi kūrinio „Metų laikai“ skambesys. Smuikui solo ir orkestrui parašytą opusą atliks keturios violončelės. Žinomas kūrinys bus dekonstruotas pagal choreografines idėjas ir papildytas netikėtais elementais.

Ateities violončelė

Ketvirtąjį festivalio vakarą 21.30 val. klube „Raketa“ su programa „Ateities violončelė“ pasirodys Justas Kulikauskas (violončelė, elektronika).

Šis atlikėjas – trečios kartos violončelininkas savo šeimoje, pradėjo griežti būdamas ketverių. Ypač svarbią jo koncertinės veiklos dalį užima „Naujų idėjų kamerinis orkestras“ (NICO), su kuriuo jis koncertavo Europoje ir JAV. J.Kulikauskas domisi ne tik akademine, bet ir kitų stilių kūryba – pats kuria ir prodiusuoja pop / hip-hop / RnB muziką. „Loop Station World Championchip“ jis buvo pripažintas vienu iš aštuonių geriausių efektų pedalus naudojančių muzikantų pasaulyje.

J.Kulikauskas, pasivadinęs „The Amazing Cello“, violončele atlieka populiariosios muzikos kūrinių aranžuotes. Amerikiečių internetinės medijos kompanija „Buzzfeed“ įvardijo jas kaip geresnes už pačius originalus. Tuo galės įsitikinti ir koncerto „Ateities violončelė“ publika, nes programoje skambės populiariausi šiandienos popscenos kūriniai.

Naujausi komentarai

Komentarai

  • HTML žymės neleidžiamos.

Komentarai

  • HTML žymės neleidžiamos.
Atšaukti
Komentarų nėra

Daugiau naujienų