Viešosios įstaigos „Klaipėdos šventės“ laikinoji vadovė Živilė Putnienė sakė, kad dėl gausios instaliacijų įvairovės kiekvienas šventės dalyvis galėjo atrasti tai, kas jam patiktų.

„Galėčiau festivalį vertinti kaip tikrai pavykusį. Bet jokiu būdu negaliu absoliutinti, nes kiekvieno meno suvokimas – skirtingas. Vieniems patinka šiuolaikinis menas, kiti labiau vertina populiarųjį, tretiems reikia kokios nors muzikos žiemą. Pavadinčiau šį Klaipėdos šviesų festivalį klasikiniu ta prasme, kad nenuėjome į labai konceptualų meną, pabandėme išlaviruoti. Taip pat labai džiaugiuosi konceptualesniais sprendimais, instaliacijomis, jų buvo nemažai. Man būtent tokie projektai yra patys mieliausi. Apskritai du projektus, galiu sakyti, kad pati sugalvojau: tai gramofoną ir bangolaužį“, – kalbėjo Ž. Putnienė ir užsiminė, kad šios dvi instaliacijos veikiausiai bus pristatytos ir kituose miestuose.

Vertinimų sulaukta įvairių, nemažai jų – teigiami.

Živilė Putnienė / Vestos Jašinskaitės nuotr.

„Žmonių skaičius rodo, kad Klaipėdai to reikia. Bet tai mūsų, organizatorių, žvilgsnis. Matyt, kiek žmonių, tiek nuomonių, tikrai jas visas vertiname, ypač jeigu jos yra pagrįstos, argumentuotos. Tada belieka jas išgirsti ir, jeigu kažkas buvo ne taip, daryti geriau“, – neabejojo Ž. Putnienė.

Šventės metu susidurta ir su iššūkiais.

„Sureagavome į Viešosios tvarkos skyriaus labai griežtą pasakymą, kad arčiau Atgimimo aikštės nieko negalima daryti. Taip pat buvo tokių dalykų, kaip elektros taškų trūkumas senamiestyje. Kai projektams reikalinga daugiau elektros energijos, tai lemia projekto įgyvendinimo vietą, erdvę“, – tikino Ž. Putnienė.

Žmonių skaičius rodo, kad Klaipėdai to reikia.

Anot prekybininkų, pirmąją festivalio dieną žmonių srautai priminė Jūros šventę.

Taip pat pastebėtas išaugęs lankomumas muziejuose. Pavyzdžiui, Laikrodžių muziejuje, kuris tris šventės vakarus dirbo po dvi valandas, apsilankė 1 614 žmonių.

„Didžiausia suma – meniniams projektams, o visa kita – technikai. Yra daug įvairiausių pirkimų – nuo apsaugos iki fakelo, kurio reikia festivalio atidarymui. Buvome gavę labai daug pasiūlymų iš užsienio menininkų. Veikiausiai užtektų dešimčiai metų į priekį, bet menininkai retai kada kuria projektus iki 5 tūkst. eurų, daugumos jų vidurkis – apie 15 tūkst. eurų ir daugiau. Tad nors projektų yra daug, visada žiūrime iš finansinės pusės ir svarstome, kas turėtų poveikį bei kaip tai atrodytų“, – akcentavo Ž. Putnienė.