Klaipėdos pilies džiazo festivalyje – D. Simmons&A. Sereftug Viduržiemio jūros džiazas

Kūrybingas, Viduržemio jūros regiono muzikinį koloritą atspindintis džiazo kvintetas, siekiantis džiazo muziką padaryti prieinamą plačiajai publikai, pasitelkiant tam tikslui kūrybinę išmonę, – sprogstamais ritmais, netikėtais garsais ir originaliomis stilistinėmis naujovėmis.

Šis projektas yra nuostabių, talentingų ir žinomų muzikantų bendradarbiavimo rezultatas. Tai – tarsi turtingos bei spalvingos harmonijos ir puikių žanro interpretacijų nuotykis, kuriame susikerta prancūzų, italų, anglų dainos. Atilla Sereftug, kurio kūryba apima impresionistinę bei šiek tiek avangardinę pusę, siūlo plačią muzikinę dainų paletę: latino, funk ir kitas kompozicijas, kurios gerai žinomas dainas įkvepia suskambėti naujai, patraukliai, suprantamai ir įtaigiai. Šis jo vadovaujamas kvintetas yra didžiausias tarsi banguojančios muzikos klausymo malonumas kiekvienam, plukdantis per skambančių garsų grožio pasaulį jaudinančiomis muzikinių spalvų metamorfozėmis.

DANIELA SIMMONS – vokalistė.

Daniela Simmons yra ne tik italų džiazo, bet ir populiariosios muzikos vokalistė, kurios užburiantis balso tembras, jo spalvingumas bei įtaigus frazavimas, puikiai suskamba atliekant visas repertuaro kompozicijas bei originalias jų interpretacijas. Jos balse susilieja ir puikiai tarpusavyje dera tembro švelnumas ir balso stiprumas, jaudinančiai ir įtaigiai skambantis įvairių muzikos stilių deriniuose.

Pirmąjį jos albumą „Shout Back“ dar 1988 m. Londone prodiusavo Nigelas Wrightas ir atvėrė jai duris į tarptautinę karjerą, kuri nuvedė į Australiją, Kanadą, JAV bei į daugelį Europos šalių. Paskui sekė kūriniai prancūzų kalbomis „Pour Qui“ ir italų „Un’altra Donna“. 2014 m. jos dainų įrašas su Čekijos filharmonijos orkestru buvo unikali muzikinė patirtis, kai ji dainavo melodijas iš daugelio žinomų filmų. Ši galimybė paskatino ją dainuoti soprano partijas kartu su kitais dviem vyrų atlikėjais kūrinyje „Aventia Crooners“, kurį pertvarkė ir prodiusavo jos vyras Atilla Sereftug.

Pirmasis džiazo albumas „Jazzed with a Certain Note“ buvo išleistas 2018 m. Tolesnėje savo muzikinėje kelionėje ji vėl sugrįžo prie savo „šaknų“ bei simpatijų – „Moteris prie fortepijono“ ir tikrąjį savo, kaip kompozitorės, pašaukimą atrado su „Silly's not Allowed“. O kiek vėliau pamatėme, kaip ji sužydėjo atlikdama išgarsėjusias dainas pagal džiazines Aycan Teztel „Mister Levo“ ir Arnaud Francelet/Atilla Sereftug „For You“ versijas. Paskutinis jos singlas, sulaukęs puikaus įvertinimo, buvo „Come Petali“, kurį parašė Askinas Arsunanas.

Tik jai būdingas, skaidrus ir dinamiškas balsas visada kūrybiškai ir meniškai išreiškia bei atspindi vadinamąjį „lotynišką temperamentą“. Kai Simmons dainuoja bet kurią dainą, tai nėra tik paprasta interpretacija, – tai tampa mažu spektakliu, kurį jos asmeninis, originalus būdas jį formuoja ir pateikia savaip. Neabejotina, kad kaip dainininkė ji yra viena ryškiausių iš visų Šveicarijos atlikėjų.

ATILLA SEREFTUG – pianistas.

Atilla Sereftug – džiazo pianistas, gimęs Stambule, plačiajai visuomenei žinomas kaip tarptautinį pripažinimą pelnęs kompozitorius bei aranžuotojas. Būtent jis pirmasis tarsi „atrado“ Celine Dion nes sukūrė dainą „Ne Partez Pas Sans Moi“, kurią C. Dion dainavo 1988 m. „Eurovizijos“ dainų konkurse ir ten laimėjo pirmąją vietą. Daina sulaukė ir tarptautinės sėkmės bei pripažinimo, ir tapo tramplinu muzikinei Celine karjerai bei pačiam Atillai kaip prodiuseriui, pianistui, kompozitoriui ir aranžuotojui.

Tačiau dar 1986 m. įvyko pirmasis jo bandymas sukurti dainą „Eurovizijos“ dainų konkursui, kur kūrinys „Pas pour moi“, kurią atliko Daniela Simmons, laimėjo  antrąją vietą. A. Sereftug muzikinė karjera prasidėjo labai anksti, kai vos trylikos metų, jis jau buvo profesionalus pianistas ir aranžuotojas. Baigęs mokslus Stambulo konservatorijoje, su keliomis skirtingomis grupėmis įžengė į džiazo sceną. Į Europą jis atvyko aštuntajame dešimtmetyje ir bendradarbiavo su keliais prancūzų ir vokiečių muzikos pasaulio atlikėjais kaip prodiuseris, kompozitorius ir aranžuotojas. A. Sereftug iki šiol kuria, aranžuoja ir aktyviai muzikuoja. Jis yra vienas talentingiausių ir ryškiausių Turkijos pianistų bei džiazo scenos prodiuserių.

ARNAUD FRANCELET – kontrabosistas.

Arnaud Francelet gimė Šveicarijoje, Freiburge. Meilę muzikai jis pajuto dar vaikystėje. Būdamas devynerių, Arnaud pirmą kartą kaip konrabosistas debiutavo savo brolio grupėje O dvylikos metų jis įgijo pirmąją garso įrašų studijoje patirtį kaip roko grupės narys ir tuo metu sukūrė pirmąsias savo kompozicijas. Po studijų Los Andželo Kontraboso technologijos institute A. Francelet dirba kompozitoriumi su Francelet / Moser, Paraffine, Volver ir daugeliu kitų garsių atlikėjų bei groja elektriniu bosu ir kontrabosu įvairiose grupėse – nuo dueto iki bigbendo, nuo klasikos iki džiazo ar net ir elektroninės muzikos. Tuo pat metu iki šiol jis dirba ir muzikos mokytoju. Jis koncertuoja Šveicarijoje bei pastoviai gastroliuoja po visą Europą, JAV, o taip pat ir Aziją (Japoniją, Kiniją, Indiją ir daugelį kitų šalių). Arnaud dalyvauja įvairiuose muzikiniuose projektuose ir yra ne kartą pasirodęs su tokiais žinomais muzikantais kaip: Johnas di Martino, Juanas Munguia, Danielis Woodtli ir daugeliu kitų.

FRED BINTNER – būgnininkas.

Fred Bintner po puikiai baigtų muzikos studijų (1-oji mušamųjų instrumentų premija Paryžiaus konservatorijoje, 1-oji premija – DEA ir CESMA Ecole Dante Agostoni de Paris, muzikologijos magistras – Sorbona) Fredas bendrauja su įvairių muzikinių stilių atlikėjais, su kuriais nuolat koncertuoja: Raï Baba Salem, China Moses, the Nubians, Fribourg Jazz Orchestra, Bonny B, UP Wilson, Lucky Peterson, Boney Fields ir Bone‘s projektas. Jis taip pat yra Haute Ecole de Musique de Losanne / Fribourg profesorius, o šiuo metu metu ruošiamas jo naujausias albumas.

FRANCIS COLETTA – gitaristas.

Francis Coletta gimė 1957 m. spalio 28 d. Marselyje. Dar vaikystėje bei jaunystėje įgijęs klasikinės gitaros išsilavinimą grojo įvairiuose klasikinės, džiazo ir populiariosios muzikos orkestruose. F. Coletta grojo grojo su Micheliu Legrandu, Franku Sinatra, Sammy Davisu, Sarah Vaughan, Paulu Anka, Tommu Scottu, Joe Sample'u, Alexu Acuna, Randy Breckeriu, Nielsu-Henningu Orstedu-Pedersenu, Joe di Francesco, Alvinu Queen, Reggie Johnsonu, Džordžu Robertu ir daugeliu kitų.

Jis taip pat akompanavo daugeliui prancūzų populiariosios muzikos dainininkų, pavyzdžiui, Michel Berger ir Michel Fugain. Drauge su vokiečių muzikantais grojo tokiose grupėse kaip: Pepe Lienhard Band, Udo Jürgens, Catarina Valente. Šiuo metu jis dėsto Fribūro muzikos konservatorijoje, taip pat HEMU Jazz Lausanne (Šveicarija). Pastoviai dalyvauja daugelyje įrašų sesijų ne tik kaip aukščiausio profesinio lygio muzikantas, bet ir kaip aranžuotojas, prodiuseris. Taip pat Francis nuolat groja pačiuose įvairiausiuose koncertuose ir žymiuose festivaliuose. Neseniai Montreux džiazo festivalyje, skirtame Quincy Jones 50 metų jubiliejui, jis grojo su tokiomis pirmo ryškumo žvaigždėmis kaip Pepe Lienhard Big Band, Al Jarreau, Patti Austin, Jon Batiste, Rashida Jones, Sunny Levine, Alfredo Rodriguez, Jacob Collier, Grace, Simply Red.

„Džiaugiuosi, kad šie puikūs muzikantai ir muzikos pedagogai sutiko savo patirtimi pasidalyti su Klaipėdos Stasio Šimkaus konservatorijos mokiniais. Birželio 27 d. juos išgirsite bendrame projekte su Klaipėdos S. Šimkaus konservatorijos džiazo orkestru, kuriam vadovauja Zenonas Šimkus. Tai bus nuostabi motyvuojanti dovana jauniesiems muzikantams. O birželio 29 d. pagrindinis šio kolektyvo koncertas Jubiliejinio XXX Klaipėdos pilies džiazo festivalio scenoje, Teatro aikštėje“. – sakė Klaipėdos pilies džiazo festivalio vadovė Inga Grubliauskienė.

Klaipėdos pilies džiazo festivalis – džiazo muzikos festivalis, organizuojamas Klaipėdoje nuo 1994 metų. XXX festivalis vyks birželio 27–29 d. Klaipėdos Teatro aikštėje. Visi renginiai – nemokami. Jubiliejinis Klaipėdos pilies džiazo festivalis taip pat bus ir nuostabaus renginio vyksiančio birželio 27–30 „The Tall Ships Races Klaipėda 2024“ kultūrinės programos partneris. Taip pat bus bendradarbiaujama su Tarptautiniu nematerialaus kultūros pavaldo festivaliu „Lauksnos“.