Į meno parodą – su šunimis

Kultūringesni už žmones?

Klaipėdietės Julijos nuomone, šunys parodose gali pakenkti ten eksponuojamiems darbams, ypač įvairioms instaliacijoms.

Be to, savo lojimu jie trukdo susirinkusiųjų ramybę, o kai kurių sveikatai net daro žalą.

„Nesu nusiteikusi prieš šunis, tačiau man atrodo keista, kad jie yra vedami į tokias vietas kaip meno parodos. Neseniai buvau vienos parodos atidaryme. Ten buvo du šunys, vienas jų ėmė stresuoti, loti. Nelabai malonu. Be to, turiu pažįstamą, kuri yra alergiška gyvūnams, tad ji priversta vengti vietų, kuriose jų yra. Nejaugi nuo šiol reikės vengti ir meno erdvių?“ – teiravosi Julija.

O klaipėdietė Marija teigė, kad kai kurie šunys elgiasi net kultūringiau už žmones.

„Jeigu šeimininkas atsakingas, šuo išliks ramus. Mane labiau erzina žmonės, kurie prasidėjus renginiui negali patylėti arba išjungti telefono. Šunys, palyginti su jais, atrodo visiškas mažmožis“, – sakė Marija.

Žana Jegorova / Vytauto Liaudanskio nuotr.

Atsako šeimininkas

Baroti galerijos vadovė Andželika Baroti teigė, kad nusiskundimų dėl šunų vedimo į parodas nesulaukiama.

„Kadangi nesame sveikatingumo įstaiga, kažkokių ypatingų higienos reikalavimų irgi neturime. Bet turime kitą problemą. Kai pas mus yra paroda su pavojingais objektais, pavyzdžiui, keramikos ar skulptūros darbais, tada prašome, kad gyvūnas būtų pririštas prie pasaitėlio, laisvai bėgioti jis negali, nes bėgdamas gali užkliudyti stovą. Taip pat priklauso nuo parodos, jeigu tai yra tik tapybos paroda, tada gyvūnas gali laisvai būti erdvėje, bet jeigu yra stovintys darbai, tada yra saugumo reikalavimai“, – kalbėjo A. Baroti.

Klaipėdos kultūrų komunikacijų centro (KKKC) direktoriaus pavaduotoja kultūrinei veiklai Žana Jegorova sakė, kad su gyvūnais KKKC lankytis galima, tačiau reikalaujama lankytojų sąmoningumo.

Pas mus galima su gyvūnais, bet jie turi būti prižiūrimi, negali palaidi bėgioti ir ką nori daryti.

„Pas mus galima su gyvūnais, bet jie turi būti prižiūrimi, negali palaidi bėgioti ir ką nori daryti. Gyvūnas visada yra prie šeimininko ir šeimininkas už jį atsako. Kartą pas mus buvo eksponatai ant grindų, ir viena moteris, nors žinojo, kad salė filmuojama, nusprendė koja „paklibinti“ skulptūrą. Meno kūrinių apskritai negalima liesti jokia kūno vieta, bet ji nusprendė paliesti koja, ir tas kūrinys nukrito bei sudužo. Tad čia yra sąmoningumo klausimas. Žmonės ir be šunų gali elgtis nekultūringai“, – akcentavo Ž. Jegorova.

Tendencija pasikeitė

Prano Domšaičio galerijos ekspozicijos ir parodų kuratorė Aurelija Malinauskaitė pasakojo, kad seniau šioje galerijoje šunys buvo nepageidaujami, tačiau laikui bėgant ši nuostata pasikeitė.

„Pas mus seniau buvo draudžiama ir buvo net tai nurodantys ženklai. Bet dabar tapome augintiniams tolerantiškesni. Jeigu šuo kovinis, aišku, būtinas antsnukis ir taip toliau. Tad dabar į šunis žiūrime tolerantiškai, pastebėjome, kad ir kituose muziejuose yra tokia tendencija. Dar neturėjome ne tik konfliktinių, bet ir nepatogių, nemalonių situacijų. Tiesiog stengiamės būti lankstesni“, – paaiškino A. Malinauskaitė.