Festivalis „Inkultūracija“: įamžino žodžius ir atsisveikino metams

Papildė galeriją

Klaipėdos apskrities Ievos Simonaitytės viešosios bibliotekos Saulės laikrodžio kiemelyje yra vienintelis pasaulyje paminklas kalbai, stebinantis užsienio svečius ir sudominantis lietuvius.

Take į biblioteką granitinėse trinkelėse iškalti 62 profesorės Danguolės Mikulėnienės surinkti išnykę lietuvių kalbos žodžiai.

Idėja įamžinti mirusius žodžius kilo rašytojams Vytautui Čepui ir Juozui Šikšneliui – Lietuvių kalbos gynimo draugijos įkūrimo iniciatoriams.

Paskutinę tarptautinio festivalio dieną ši galerija buvo papildyta dviem dabartinio lietuvio jau nebevartojamais žodžiais: "miltamalys" ir "ugnadegtis".

"Miltamalys" nesunkiai suprantamas – žmogus, kuris mala miltus, o "ugnadegtis" galėtų tapti mįslės objektu. Pasirodo, jis reiškia žvarbumą, aštrumą, ypač kai kalbama apie geliantį šaltį.

Žadėjo įpinti į dainą

Ne pirmus metus bibliotekos darbuotojai ieško globėjų naujai įamžinamiems žodžiams.

Pirmieji aukodavo bibliotekai pinigų, bėgant laikui, ši tradicija pasimiršo. Vieno žodžio įamžinimas granito plokštelėje kainuoja apie 100 eurų, biblioteka šią naštą dabar prisiima sau.

Dabartiniai globėjai įsipareigoja pasirinktą žodį vartoti savo kalboje.

Šiemet bendrovės "Mūsų laikas" komercijos direktorė vadovė Rugilė Cibauskaitė pasirinko žodį "miltamalys". Verslininkė neslėpė, kad pasirinkimą lėmė ne tik jo skambesys, bet ir verslumo prasmė amatininko įvardijime.

Studijos "Grock" vadovas Linas Švirinas pasirinko žodį "ugnadegtis" ir susirinkusiesiems pažadėjo jį įdėti į naują savo dainą.

Žodžiai, kaip žmonės, gimsta ir miršta.

Parinko kvapus

V.Čepas džiaugiasi sugalvojęs tokį mūsų kalbos įamžinimo būdą.

"Žodžiai, kaip žmonės, gimsta ir miršta. Spėju, kad mūsų kalbos žodžių jau daugiau yra mirusių nei dabar vartojamų, nes keičiasi mūsų gyvensena. Kad ir žodis "šmaikšteklis" – miestiečiui nežinomas ir nereikalingas. O kaime dar ir dabar tą patį reiškia "žarsteklis" arba skolinys "kačerga". Man labai skaudu, kad jauni žmonės nebemoka emocijų reikšti lietuviškai, nei džiaugtis, nei piktintis. Mados ateina ir praeina, kalba turėtų būti aukščiau to", – kalbėjo V.Čepas.

Vytautas Čepas. Vytauto Liaudanskio nuotr.

Bibliotekos darbuotojai tikino, kad žodžiai turi ne tik prasmę, bet neretai ir kvapą.

Naujieji pamirštųjų žodžių globėjai gavo progą išrinkti jiems tinkamus kvapus. Taip R.Cibauskaitė "miltamaliui" iš kelių jai pateiktų išrinko eglės kvapą, L.Švirinas savajam "ugnadegčiui" parinko kvapniojo baziliko kvapą.

Viliojo pigesniais bilietais

Festivalis "Inkultūracija" knygų muge virto tik dešimtąją, paskutinę dieną. Lankytojai galėjo pasižvalgyti, ką naujo išleido Lietuvos jūrų muziejus, Mažosios Lietuvos istorijos muziejus, Klaipėdos universiteto leidykla, leidyklos "Libra memelensis", "Eglė", Lietuvos rašytojų sąjunga ir kelios kitos didesnės Lietuvos leidyklos.

Kultūros vartotojai domėjosi Klaipėdos valstybinio muzikinio bei Klaipėdos dramos teatrų pasiūlymais. Kas susigaudė, išnaudojo progą įsigyti į spektaklius bilietus su nemenka nuolaida.

Festivalis baigėsi lengvu, bet užgaunančiu sielos gelmes poezijos vakaru "(Iš)pažinimai". Aktoriai Justas Tertelis ir Vesta Šumilovaitė-Tertelienė kūrė poetinį dialogą tarp lietuviškos vyriškosios ir moteriškosios poezijos.

Jaukus ir subtilus jų bendravimas eilėmis ne kartą galėjo nutrūkti dėl žiūrovų kaltės. Kažkam staiga prireikė išeiti pakilus iš pirmosios eilės ar pasikalbėti su kaimynu apie su poezija visai nesusijusius reikalus.

Nepaisant to, didžioji dalis klausytojų po šio vakaro išėjo iš bibliotekos lyg paragavę itin subtilaus skonio deserto, užbaigusio užsitęsusius pietus.