„Fausto“ belaukiant: drama virtusi operomis

  • Teksto dydis:

Klaipėdos valstybinis muzikinis teatras kviečia kartu laukti šokio spektaklio „Faustas“ televizinės premjeros. Spektaklis nufilmuotas, montuojamas ir artimiausiu metu bus parodytas žiūrovams. Belaukiant kviečiame pasidomėti Johanno Wolfgango von Goethės dramos virsmo opera istorija bei suskaičiuoti pastatymus Lietuvoje.

Neatsilaikė ir kompozitoriai 

Sunku būtų suskaičiuoti kūrėjus, kuriems ši drama tapo įkvėpimo šaltiniu. Neatsilaikė ir kompozitoriai – daug autorių rėmėsi ir remiasi Johanno Wolfgango von Goethe’s  „Faustu“ kurdami savo opusus. Juk apie dramą rašyta: „didžiausias kūrinys vokiečių kalba“, „Faustas“ talpina visą Europos istoriją“, „kūrinys, rašytas visą gyvenimą“... 

Bene pirmasis tai padarė prancūzų kompozitorius Hectoras Berliozas. Kai perskaitė Goethe‘s „Faustą“, jam buvo 24-eri. „Aš negalėjau atsiplėšti nuo knygos, – vėliau rašė kompozitorius. – Skaičiau ją valgydamas, teatre, gatvėje... Visur!“.  

Prabėgus 19-ai metų, 1846 m. Paryžiaus „Opéra Comique“ teatre, diriguojant pačiam H. Berliozui, pirmą kartą nuskambėjo dramatinė legenda solistams, chorui ir simfoniniam orkestrui „Fausto pasmerkimas“. „Fausto pasmerkimas“ scenoje atliekamas dažniau nei kitos penkios  H. Berliozo operos. 

Kitas prancūzų kompozitorius Charles Gounod savąjį penkių veiksmų operinį monumentą „Faustas“ pastatė 1859 m. kovo 19 d. Paryžiaus operoje Théâtre Lyrique. Tai bene populiariausia ir dažniausiai pasaulyje statoma Goethes dramos pagrindu sukurta opera. 

Italų kompozitoriaus ir libretisto Arrigo Boito operos „Mefistofelis“ premjera įvyko 1868 m. kovo 5 d. Milano teatre La Scala.  

Po daugiau kaip 40 metų šio nemirtingo veikalo ėmėsi vokiečių kompozitorius Ferruccio Busonis, kurio operos „Daktaras Faustas“ premjera įvyko 1925 m. gegužės 21 d. Dresdeno Sächsiches Staatstheater. 

Lietuvoje opera aplenkė knygą 

J. W. Goethe „Faustas“ baigtas rašyti 1831 m. – tuo laikotarpiu, kai Klaipėdoje jau klestėjo Vokiečių teatras. „Faustą“ kaip operą pajūrio gyventojai išvydo dar 1862 m. Tai įvyko greičiau nei J.W. Goethe drama „Faustas“ buvo išversta į lietuvių kalbą ir pasiekė mūsų kraštiečius knygos pavidalu (pirmasis vertimas 1934 m.) 

1862 m. Klaipėdoje gastroliavo Karaliaučiaus opera, net 50 vakarų kvietusi į įvairių pavadinimų spektaklius – jų tarpe ir Ch. Gounod operą „Faustas“. Pasak istoriko Heinrich A. Kurschat, spektakliai buvo rodomi penkias dienas per savaitę, ir kiekvienas iš jų buvo labai gerai lankomas, nors mieste ir artimiausiose jo apylinkėse tuo metu gyveno tik apie 20 000 gyventojų.  

1872 m. Vilniuje gastroliavusi italų trupė su garsiu to meti tenoru Ludovicu Caroselli tarp kitų spektaklių rodė ir „Faustą“. Griežė Vilniaus orkestras, kuriam dirigavo  Wolfas Ebanas, pagrindines partijas atliko tenoras Caroselli ir jo žmona Pia Caroselli. 1887 m. pastatymas „Fausto“ pastatymas Vilniaus miesto teatre ilgai laikėsi repertuare. 1900 m. Vilniuje „Fauste“ dainavo Mattia Battistini.  

„Faustas“ lietuviškai

Vokiškai kultūrai dominuojant Klaipėdos krašte,  radosi entuziastų organizuoti ir išgirsti savuosius kūrėjus scenoje. Imtasi organizuoti Valstybės teatro gastroles. Štai 1924 m. gegužės mėnesį  Kauno Valstybės teatras į Klaipėdą atvežė  „Faustą“. Dainavo ano meto žvaigždės - Vladslava Grigaitienė, Aleksandras Kutkus-Kutkauskas, Adelė Galaunienė, Petras Oleka, Juozas Katelė ir kt. Dirigavo Juozas Tallat-Kelpša. 

1928 m. Klaipėdos konservatorijos mokiniai ir mokytojai, kiti operos meno entuziastai gavo iš Lietuvos Vyriausybės specialią vienkartinę pašalpą naujai operai statyti. Birželio 22 d. Šaulių namuose įvyko Klaipėdos konservatorijos mokytojų ir mokinių jėgomis pastatytos, lietuviškai atliekamos, Ch. Gounod  operos „Faustas“  premjera. 

Kūrybinis procesas truko apie keturis mėnesius. Kostiumus, kai kuriuos scenografijos atributus, partitūrą bei orkestro partijas paskolino Kauno valstybės teatras. Pagrindinius vaidmenis atliko Klaipėdos konservatorijos dėstytojo Ivano Volkovo dainavimo klasės mokiniai: Faustą - Vladas Ivanauskas, Margaritą - Bronė Petronaitienė, Valė Rupeikaitė ir Antanina Dambrauskaitė, Mefistofelį – Anatolijus Grišiūnas, Zybelį – Salomėja Bielskytė, Valentiną – S. Sodeika, Mortą – Zuzana Žilinskaitė I. Volkovas buvo ir operos režisierius.  Pastatyme dalyvavo konservatorijos simfoninis orkestras ir choras. Chorą parengė Kostas Gurevičius,  koncertmeisterio darbą atliko Vytautas Marijošius, spektaklį dirigavo Juozas Gaubas. Kadangi baleto artistų nebuvo, antras operos veiksmas - Valpurgijų naktis - buvo praleistas... 

Klaipėdoje „Faustas“ buvo pastatytas ir 1935 m. – besikuriančiame šio miesto operos teatre. Premjera įvyko gegužės 24 d. diriguojant Jeronimui Kačinskui. Margaritos vaidmenį atliko M. Dambravičiūtė-Bručkienė, Fausto – Vladas Ivanauskas, Ziebelio - Erika Kraušaitė (Krauschat), Valentino – Stepas Sodeika, Mefistofeslio – Valstybės teatro solistas Antanas Kučingis. Šios operos pastatymas pranoko visus lūkesčius, tad buvo parodytas ne tik Klaipėdoje, bet ir kituose Lietuvos miestuose.

Opera „Faustas“ buvo labai populiari 

„Faustas“  - itin populiari opera Lietuvoje. Garsiausių šalies kūrėjų ji daug kartų buvo statyta Valstybės teatre Kaune (1922 m., 1926 m, 1927 m., 1931 m., 1945 m.), Lietuvos nacionaliniame operos ir baleto teatre (1949 m., 1971 m., 1974 m., 1988 m. ir 1998 m.),  Kauno valstybiniame muzikiniame teatre opera statyta 1964 m. ir 1994 m. – pavadinimu „Margarita“. 2017 m. operą pastatė Vilnius City Opera.

Parengta pagal spaudą.



NAUJAUSI KOMENTARAI

  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Orai
  • TV
    programa
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Facebook
  • Twitter
  • RSS

Galerijos

Daugiau straipsnių