Dzūkai Klaipėdoje ir Klaipėdai

Skatindama glaudų Dzūkijos (Dainavos) ir Mažosios Lietuvos žmonių bendradarbiavimą ir draugystę, Klaipėdos miesto savivaldybės Imanuelio Kanto viešoji biblioteka su partneriais – Dzūkijos nacionaliniu parku, Varėnos rajono savivaldybės viešąja biblioteka, Merkinės krašto muziejumi ir asociacija „Slinktys“ – rugpjūčio 12-ąją kviečia visus į Dzūkų dieną Klaipėdoje „Nuog pieskų prieg pieskų“ / „Nuo smėlynų prie smėlynų“, skirtą miesto 770-ajam jubiliejui. Renginys vyks Interaktyvioje vasaros skaitykloje Karlskronos aikštėje.

Įvairios priežastys paskatino dzūkus keisti smėlėtą gimtinę į neaprėpiamą jūrą. Kiek jų atsidūrė 1951–1955 m. perkėlinėjant iš Pietryčių Lietuvos į Pamarį, sunku atsekti. Fragmentiškai galima paminėti, jog iš trijų Dzūkijos rajonų – Daugų, Druskininkų, Varėnos – 1951 m. perkelti 128 gyventojai, 1952 m. – 489, 1953 m. – 250 ir 1953 m. pirmąjį pusmetį – 23. Perkeltieji dažniausiai buvo įkurdinami aplinkinių rajonų ūkiuose. Būdavo, kad negaudami normalių (ir žadėtų) sąlygų, grįždavo atgal. Kiek iš perkeltų dzūkų „nusėdo“ Klaipėdos mieste, informacijos neturiu, tam reikia gilesnių temos studijų, archyvinių paieškų. Pagaliau ir rašinio tikslas yra ne viską skaičiuoti, gražiai supakuoti ir sudėlioti į lentynėles. Tegul tuo užsiima doktorantai, kurpiantys disertacijas ir pelnantys daktarų laipsnius. Mano tikslas prabėgomis pasižvalgyti po miestą ir paieškoti dzūkų, kurie, įvairiais keliais atsidūrę Klaipėdoje, savo energiją, talentą ir gyvenimą pašventė jo klestėjimui. Sutikite, sukurti išsamų rašinį, uždavinys sudėtingas, nes patikrinti pusantro šimto tūkstančių žmonių kilmės vietas galimybių nėra, tai užimtų pernelyg daug laiko ir kitokių sąnaudų. Tikėtina, kad niekas net nebandė imtis tokios neįmanomos misijos. Juolab kad vienos etnografinės grupės nuopelnų miestui ieškojimas – tai savotiškas priešpastatymas kitoms grupėms, jų priešinimas, separatizmas, jei norite. Miestą kūrė ir puoselėjo visi jame gyvenantys geros valios žmonės, pasverti dzūkų, aukštaičių ar žemaičių indėlį Klaipėdos istorijai – tuščias užsiėmimas.

Šios pastabos, škicai, apie dzūkus Klaipėdoje tėra nedrąsus ir neišsamus bandymas atkapstyti iškilius asmenis, kilusius iš Dzūkijos ir miesto istorijoje palikusius ryškų pėdsaką. Tam tikslui de visu peržiūrėta 2012 metais išleista knyga „Klaipėda. Kraštiečiai. Biografijų žinynas“. Pratarmėje rašoma, kad čia „pristatomos 1387 žymių, Klaipėdai, jos kraštui ir Lietuvai nusipelniusių žmonių biografijos“ (...), kraštiečių gyvenimai ir likimai atskleidžia miesto istoriją bei raidą. Skaitydami biografijas, tarsi verčiame miesto metraščio puslapius, sužinome, kas statė bažnyčias, kūrė paminklus, leido knygas, aukojo savo palikimą miesto ir bendruomenės labui – savo darbais rašė turtingą Klaipėdos istoriją“.

Kaip matote, rašinyje bus apžvelgtas nepilnas procentas miesto gyventojų, kurie yra ką nors konkretaus nuveikę miestui. Bet tenka pripažinti, kad sąžiningas ir kruopštus trinkelių klojėjas senamiestyje tiek pat miesto istorijai reikšmingas kaip ir pedagogas, ugdantis augančiąją kartą. Tad šimtai klaipėdiečių, kilusių iš Dzūkijos, kurių biografijos nepateiktos knygoje, lieka už mūsų dėmesio ribų, deja. Juolab kad, kaip pripažįsta ir knygos sudarytojai, ne visi klaipėdiečiai atsakė į jiems išsiųstas anketas.

Kaip jau buvo užsiminta, dzūkai Klaipėdoje įsikūrė įvairiais keliais. Dalis atvyko dirbti su aukštųjų mokyklų paskyrimais, dalis „meilės tremtinių“, kai vyko paskui būsimą sutuoktinį ar sutuoktinę, treti užburti ir pavilioti jūros, penkti dar dėl ko nors.

Renkant Klaipėdos dzūkus, buvo orientuotasi į šias gimimo vietas: Daugai, Kalvarija, Veisiejai, Trakų, Varėnos, Prienų, Alytaus ir Lazdijų rajonai.

Daugiausia dzūkų į Klaipėdą atkako iš Varėnos ir Alytaus rajonų – po 10, Prienų – 5; Trakų ir Lazdijų rajonų – po 4. Žinyne pavyko aptikti 37 klaipėdiečius, gimusius Dzūkijoje. Iš jų: moterų – 14, vyrų – 23. Iš jų pagal profesijas: mokyklų direktorių, mokytojų – 6, menininkų, rašytojų – 7, bibliotekininkų – 3, gydytojų, sveikatos apsaugos atstovų – 4 ir kt.

Daugelis iš Dzūkijos kilusių klaipėdiečių yra žinomi ne tik savo mieste, bet ir visoje Lietuvoje. Tarkime, rašytojai: anksti mus palikęs Rymantas Černiauskas, gimęs Dauguose, profesorius Rokas Flickas iš Veisiejų, – jų knygos ne kartą pakliūdavo į populiariausių, skaitomiausių ir kūrybiškiausių knygų penketukus. Paminėtinas, bet irgi mus jau palikęs, kone produktyviausias Pamario krašto rašytojas Kostas Kaukas gimė Alytaus rajone, yra parašęs plačiai nuskambėjusią apysaką „Musei geriau“. Premijuoti ir poetės bei dailininkės Daivos Molytės-Lukauskienės, gimusios Valkininkuose, ir bibliotekininko, rašytojo Juozo Šikšnelio, gimusio Švendubrėje Varėnos raj., kūriniai.

Fotomenininkas Vytas Bronius Karaciejus, gimęs Varėnos raj., sukūrė plačiai žinomus, įvairiose šalies galerijose eksponuotus fotografijų ciklus: „Smėlio legenda“ (1994), „Jūros paslaptys“ (1998), „Prie amžiaus slenksčio“ (1999), „Pajūrio peizažai“ (2008), „Kas yra kas Klaipėdoje“ ir kitus. Išleido fotografijos albumus „Klaipėda: buvimo ženklai“ (2002), „Ūkų krantinė“ (2008), „Klaipėda: laiko ženklai“ (2011), „Jutimai“ (2020); atvirukų rinkinį „Klaipėda“ (2011).

Teatralai: Boleslovas Juškevičius, gimęs Varėnos raj. Nedzingės kaime, – ilgametis Klaipėdos dramos teatro vadovas, aktorius; Gytis Padegimas, gimęs Alytuje, – režisierius, teatro pedagogas, profesorius.

Žymūs gydytojai: Loreta Bukauskienė, gimusi Varėnoje, – aukščiausios kategorijos gydytoja reumatologė, universitetinės ligoninės skyriaus vedėja; Ligita Malciūtė, gimusi Alytuje, – gydytoja hematologė, Jūrininkų ligoninės skyriaus vedėja; Aleksandras Valdas Mačiulis, gimęs Alytuje, – nusipelnęs Lietuvos gydytojas, Respublikinės Klaipėdos ligoninės skyriaus vedėjas; Vinsas Janušonis, gimęs Alytuje, – Klaipėdos universitetinės ligoninės vyriausiasis gydytojas, profesorius, hab. m. dr.; Rimantas Jonas Pilipavičius, gimęs Kalvarijoje, – Klaipėdos visuomenės sveikatos centro direktorius.

Vienu metu Klaipėdos miesto stambiausioms bibliotekoms vadovavo dzūkai: miesto savivaldybės Imanuelio Kanto viešajai – Bronislava Kvaraciejūtė-Lauciuvienė, kilusi iš Česukų Varėnos rajone, Ievos Simonaitytės viešajai – J.Šikšnelis, Klaipėdos universiteto bibliotekai – Dalia Kašinskienė iš Leipalingio.

Nemažai dzūkų ir tarp Klaipėdos universiteto mokslininkų. Paminėtini: Rasa Braslauskienė, gimusi Prienuose, profesorė, socialinių mokslų daktarė, KU Pedadogikos fakulteto katedros vedėja; Dalia Puidokienė, gimusi Lazdijų raj., KU dėstytoja, VšĮ Klaipėdos socialinės ir psichologinės pagalbos centro direktorė; Antanas Seilius, kilęs iš Prienų rajono, mokslų daktaras, KU profesorius; Rimantas Stašys, gimęs Varėnoje, profesorius, socialinių mokslų daktaras; Vytautas Alenskas, kilęs iš Prienų rajono, LMTA Klaipėdos fakulteto Muzikos katedros docentas; Rimantas Sliužinskas, gimęs Alytuje, humanitarinių mokslų daktaras, Klaipėdos universiteto Baltijos regiono istorijos ir archeologijos instituto vyriausiasis mokslo darbuotojas; Jonas Kuliešius, gimęs Lazdijų rajone, Lietuvos nusipelnęs treneris, KU lektorius.

Pedagogai: Stasė Alenskienė, gimusi Alytaus rajone, – mokytoja ekspertė, Nijolė Globienė, gimusi Trakų rajone, – mokytoja ekspertė; Algirdas Jonas Jurgelevičius, kilęs iš Trakų rajono, – aukštųjų mokyklų lektorius; Antanas Kavaliauskas iš Seirijų – Klaipėdos Sendvario pagrindinės mokyklos direktorius; Rita Podoliankienė iš Daugų – Klaipėdos „Žemynos“ gimnazijos direktorė; Jonas Petrauskas iš Alytaus rajono – Klaipėdos „Varpo“ gimnazijos neformaliojo ugdymo mokytojas ekspertas.

Verslo atstovai: Daiva Urbonienė, gimusi Prienuose, – UAB „Euro Sofa“ generalinė direktorė; Gediminas Bartkevičius, gimęs Prienų rajone, – UAB „Plienas“ generalinis direktorius.

Menininkai: Violeta Skirgailaitė, kilusi iš Trakų rajono, – skulptorė; Emilija Poškutė-Pumputienė, gimusi Alytaus rajone, – grafikė, menų gimnazijos mokytoja metodininkė.

Kitų profesijų atstovai: juristė Aldona Staponkienė, gimusi Varėnos rajone; motokroso sporto meistras Algirdas Šerkšnas, kilęs iš Lazdijų rajono; politinis ir visuomenės veikėjas Jurgis Utovka, gimęs Varėnos rajone; kino režisierius Edmundas Zubavičius, gimęs Alytaus rajone; archeologas, muziejininkas Raimondas Sprainaitis, gimęs Varėnoje.

Tai tik maža grupelė Klaipėdos dzūkų, nuveikusių didelius darbus savo antrosios gimtinės labui.


Šventės programa

12 val. – Dzūkų dzienos pradza / Dzūkų dienos pradžia: Dzūkijos nacionalinio parko ir Čepkelių valstybinio gamtinio rezervato fotografijų parodos pristatymas.

13–14 val. – edukacija „Grikinės babkos kepimas ir kaštavojimas“ / Grikinio pyrago – babkos kepimas ir ragavimas.

13– 18 val. – virtualios realybės žaidimas „Merkinės mūšis“.

15–16.30 val. – literatūrinės poringės su rašytojais Juozu Šikšneliu, Daiva Molyte-Lukauskiene, Juozu Žitkausku. Dainuos grupė „Olita Duo“.

17 val. – Roko Kašėtos koncertas.



NAUJAUSI KOMENTARAI

  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Orai
  • TV
    programa
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Facebook
  • Twitter
  • RSS

Galerijos

Daugiau straipsnių