Pristatydamas ministrų kabineto praėjusių metų veiklos ataskaitą premjeras iškėlė emigracijos keliamus nuostolius valstybei

Seimui pristatydamas praėjusių metų Vyriausybės veiklos ataskaitą, Ministras Pirmininkas Algirdas Brazauskas nemažėjančią šalies gyventojų emigraciją į turtingesnes Vakarų valstybes įvardijo kaip “rimtą grėsmę” ir pabrėžė, kad būtina ieškoti būdų, kaip stabdyti šį procesą, o emigrantus skatinti sugrįžti į tėvynę. Vienas tokių būdų būtų reikalavimas, kad emigrantai sugrąžintų valstybės į jų išsilavinimą investuotas lėšas.

Džiaugėsi skaičiais

“Nors dėl dabartinės Vyriausybės veiklos buvo skelbiamos gana niūrokos prognozės, šiandien mes galime šiek tiek jus nudžiuginti savo darbo rezultatais. Praėjusiais metais Lietuvos ekonominiai rodikliai buvo vieni geriausių tarp naujųjų Europos Sąjungos šalių narių. Todėl galime drąsiai tvirtinti, kad Vyriausybė eina teisingu keliu ir sparčiai įgyvendina savo pažadus Lietuvos žmonių gyvenimo lygį priartinti prie Europos Sąjungos vidurkio”, - savo pranešimą Vyriausybės vadovas pradėjo optimistine gaida.

Vyriausybės ataskaitoje, surašytoje daugiau nei ant šimto lapų ir išdalytoje Seimo nariams, teigiama, jog praėjusiais metais Lietuvos bendrojo vidaus produkto didėjimas siekė 7,5 proc., o vykdyta griežta fiskalinė politika leido sėkmingai kovoti su šešėline ekonomika - praėjusiais metais surinkta daugiau nei 1 mlrd. litų viršplaninių pajamų.

“Praėjusiais metais toliau buvo plėtojama socialinė apsauga, didinamos pensijos. 2005 m. gruodžio mėn. vidutinė valstybinė socialinio draudimo senatvės pensija, lyginant su 2004 m. pabaiga, padidėjo 54 litais ir siekė 454 litus gruodžio mėnesį. 2005 metais toliau didėjo užimtumas, mažėjo nedarbas, augo gyventojų pajamos. Nedarbo lygis sumažėjo nuo 11,4 proc. 2004 metais iki 8,3 proc. 2006 metais. Ir reikia pabrėžti, pripažinti, kad jis buvo mažesnis negu dabartinis Europos Sąjungos vidurkis”, - teigė A.Brazauskas.

Tikslas - nutiesti elektros kabelius

“Mūsų ekonomikos pasiekimus pripažįsta ir daugelis užsienio ekspertų. Pasaulio banko parengtoje investicinio klimato vertinimo apžvalgoje Lietuva įrašyta 6-oje vietoje tarp geriausiai reformas vykdančių pasaulio šalių ir 17-oje vietoje pagal sudarytas sąlygas verslo plėtrai. Siekdama išlaikyti pastovią ūkio plėtrą ir per kuo trumpesnį laikotarpį priartėti prie Europos Sąjungos valstybių senbuvių gyvenimo lygio vidurkio, Vyriausybė ir ateityje turės ieškoti naujų verslo skatinimo būdų, ypač susijusių su šiuolaikinių technologijų diegimu ir ekonomikos konkurencingumo didinimu”, - pabrėžė premjeras.

Savo kalboje A.Brazauskas daug dėmesio skyrė energetikai. Pasak jo, prognozuojama, kad iki 2030 m. Europa 70 proc. priklausys nuo energijos išteklių importo ir čia vargu ar bus įmanoma išvengti partnerystės su Rusija, ypač tai pasakytina apie gamtines dujas.

“Iki IAE uždarymo bus nutiestas elektros kabelis - tuo aš visiškai tikiu - Baltijos jūra, sujungsiantis Lietuvą ir Švediją. Turėtų būti baigta ir jungtis tarp Estijos ir Suomijos, kurios dalininkė yra ir “Lietuvos energija”. Pagaliau yra galimybės kur kas plačiau naudoti atsinaujinančius energijos šaltinius. Nors Lenkijoje ir baiminamasi, kad elektros energijos jungtis gali sukelti nepageidaujamus pokyčius Lenkijos elektros rinkoje, tačiau paskutiniai susitikimai ir pokalbiai teikia vis daugiau vilčių ir optimizmo, kad šitas projektas taip pat gali būti įvykdytas”, - teigė premjeras.

Skaičiai gerokai skiriasi

Kita rimta problema, su kuria susiduria ne tik Lietuva, bet ir dauguma naujųjų ES narių, pasak Vyriausybės vadovo, - tai emigracijos didėjimas. “Galima teigti, kad žmonės, išnaudodami ES privalumus, sukelia tam tikrų problemų savo valstybių raidai. Nors įvairių šaltinių pateikiami skaičiai gerokai skiriasi, tačiau manoma, kad nuo 1990 m. iš Lietuvos išvyko apie 300 tūkst. žmonių”, - pateikė statistiką A.Brazauskas.

Pasak premjero, vien per paskutinius šešerius metus iš šalies emigravo 88 tūkst. žmonių, o į ją atvyko tik 29 tūkst. žmonių. Ministras Pirmininkas pabrėžė, kad dauguma emigravusiųjų - jauni žmonės, kurie išvyko siekdami geresnių gyvenimo ir darbo sąlygų.

“Neigiamos migracijos pasekmės Lietuvoje yra akivaizdžios. Jau šiuo metu jaučiamas darbo jėgos trūkumas gali turėti neigiamos įtakos užsienio investicijų pritraukimui, stabdyti verslo plėtrą. Kadangi emigrantai yra darbingo amžiaus žmonės, todėl gali mažėti mokesčių mokėtojų skaičius, tai yra pati bazė, ypač “Sodros” įmokos, kas gali neigiamai paveikti ir pensijų dydį arba jų didinimą”, - sakė A.Brazauskas.

Nelegalus darbas kliudo sugrįžti

Premjeras pripažįsta, kad emigraciją labiausiai skatina didesnis darbo užmokestis Vakarų valstybėse. Kartu, didėjantis darbo užmokestis tėvynėje emigrantus skatina sugrįžti.

“Akivaizdu, kad daugeliu atveju atlyginimas Lietuvoje yra mažesnis už atlyginimą, kurį ekonominis migrantas gauna užsienyje. Tačiau šiam skirtumui sumažėjus iki tam tikros kritinės ribos, migrantų apsisprendimą sugrįžti gali nulemti ir kiti dalykai: socialiniai kultūriniai veiksniai, žemesni pragyvenimo kaštai Lietuvoje”, - teigė A.Brazauskas.

Kaip vieną problemų, trukdančių emigrantams grįžti į tėvynę, premjeras nurodė tai, kad didelė dalis užsienyje dirbančių Lietuvos piliečių nesilegalizavo, nors tokia galimybė atsirado po to, kai Lietuva tapo ES nare.

“Daugiausia nelegalių darbuotojų iš Lietuvos dirba nekvalifikuotus darbus, dažniausiai žemės ūkyje tokiose valstybėse kaip Ispanija, Italija, Jungtinė Karalystė, Airija ar JAV. Nepaisant to, kad Lietuvai tapus ES nare atsirado papildomos galimybės legalizuotis ES valstybėse iki narystės iki tol nelegaliai dirbusiems asmenims, vis dar nemažai lietuvių dirba “šešėlinėje” rinkoje. Nelegalus darbas sukuria profesinius, finansinius ir socialinius barjerus asmeniui, norinčiam netgi sugrįžti atgal į Lietuvą”, - pažymėjo premjeras.

Dėl euro - optimistinės prognozės

“Valstybės teikiamos socialinės, sveikatos apsaugos, švietimo ir kitos paslaugos turi būti garantuojamos ir grįžusiesiems. Aš manau, tai viena iš mūsų darbo sričių. Tam tikrų sunkumų kyla emigrantų vaikams sugrįžtant į bendrojo lavinimo mokyklas ar studijas aukštosiose mokyklose. Skiriasi mokymo programos, todėl suprantamas valstybės dalyvavimas kuriant išlyginamąsias programas emigrantų vaikams tam, kad jie galėtų mokytis lygiomis sąlygomis su kitu Lietuvos jaunimu įvairiose mūsų mokyklose”, - iš Seimo tribūnos sakė A.Brazauskas.

“Tėvynės, namų, artimųjų, draugų ilgesys, patriotizmas, noras dalyvauti Lietuvos politiniame ir visuomeniniame gyvenime, šeimos aplinkybių ar socialinio statuso pasikeitimas daro didelę įtaką emigrantų apsisprendimui sugrįžti. Tad sudarykime tokias sąlygas, kad jie iš tikrųjų greičiau grįžtų”, - paragino premjeras.

Tarp nuveiktų praėjusių metų darbų Vyriausybės vadovas paminėjo “po ilgų ir nelengvų derybų” su ES pasiektą susitarimą, kad Lietuva 2007-2013 metais gaus daugiau nei 36 mlrd. litų paramos. Premjeras pabrėžė, kad efektyvus šių lėšų ir kitų ES narystės teikiamų privalumų panaudojimas taip pat yra problema, su kuria susidūrė visos naujosios ES valstybės.

A.Brazauskas dar kartą pareiškė, kad Vyriausybė laikosi tos pozicijos, kad kitų metų pradžia yra pats tinkamiausias metas įsivesti eurą vietoje lito.