Vietoj užmiesčio rinkosi užsienį

Lietuviai 2012-aisiais vietiniam turizmui skyrė mažiau dėmesio, užtat mieliau rinkosi keliones į užsienį. Turizmo atstovai džiaugiasi, jog bent užsieniečių turistų Lietuvoje daugėja, tačiau dėl panaikintų lengvatų gresia nuostoliai.

Pernai ketvirtą ketvirtį, palyginti su tuo pačiu 2011 m. laikotarpiu, vietinio turizmo kelionių sumažėjo 5,8 proc., iki 517,8 tūkst.

2012 m. spalį–gruodį per vieną kelionę Lietuvoje išleisti vidutiniškai 166 litai (pernai – 151 litas). Mažiausiai pinigų vietiniai turistai išleido vykdami į sodybą (82 litus) ir lankyti draugų bei giminių (119 litų), o daugiausia – sveikatinimo tikslais (598 litus) ir apsipirkti (429 litus).

Nors vietinis turizmas menko, Lietuvos gyventojai pernai ketvirtą ketvirtį daugiau keliavo į užsienį. Iš viso už šalies ribų pernai paskutinį ketvirtį keliavo 296,4 tūkst. Lietuvos gyventojų, arba 8,5 proc. daugiau nei per tą patį 2011 m. laikotarpį.

Išankstiniais Statistikos departamento duomenimis, pernai ketvirtą ketvirtį, palyginti su tuo pačiu 2011 m. laikotarpiu, kelionių į užsienį skaičius padidėjo 7,7 proc. Lietuvos gyventojai buvo išvykę į 360,1 tūkst. kelionių, iš jų 46,3 tūkst. (12,9 proc., arba 32,7 proc. daugiau nei 2011 m. ketvirtą ketvirtį) sudarė kelionės su turizmo paslaugų paketu.

Po užsienio šalis keliavę turistai iš Lietuvos 2012 m. paskutinį ketvirtį išleido 564,4 mln. litų, arba 12,7 proc. daugiau nei pernai per tą patį laikotarpį. Vienas Lietuvos gyventojas spalį–gruodį vidutiniškai išleido 1567 litus, vidutinė kelionės trukmė – 7,6 nakvynės.

Paskutinį ketvirtį pernai daugiausia keliautojų iš Lietuvos vyko į Jungtinę Karalystę (52 tūkst., arba 14,5 proc.), Baltarusiją (43,4 tūkst., arba 12,1 proc.), Latviją (42,4 tūkst., arba 11,8 proc.), Rusiją (33,5 tūkst., arba 9,3 proc.), Lenkiją (26 tūkst., arba 7,2 proc.) ir Vokietiją (17,4 tūkst., arba 4,8 proc.).

Evalda Šiškauskienė

Lietuvos viešbučių ir restoranų asociacijos prezidentė

Šiomis dienomis planuojamas turizmo asociacijos susirinkimas, kuriame bus analizuojama ir naujausia statistika, taip pat ir pateikta Turizmo departamento. Bet kalbant apie vietinio turizmo mažėjimą pernai metų pabaigoje – manau, kad įtakos turėjo ne besikeičiantys lietuvių įpročiai, o ir ilgos atostogos – jų turėjome vos ne 10 dienų. Tad jau tokia savotiška klasika – visi važiuoja slidinėti. Dar vienas dalykas – po krizės bent porą metų visi buvo linkę taupyti, žiūrėjo, kas čia bus, o dabar jie jau ėmė aktyviau planuotis atostogas užsienyje. Be to, sutapo ir vaikų atostogos – jos taip pat buvo labai ilgos. Kadangi žmonės planuojasi iš anksto, natūralu, kad dalis išvyko į šiltuosius kraštus, dalis – į kalnus. Tiesa, sausio pradžios statistika situaciją dar gali ir pakoreguoti.

Kalbant apie vietinio turizmo kainas – jos tikrai neišaugo, nors gerokai padidėjo išlaidos: benzino, šildymo kainos. Verslui tai labai blogai – kainų negali kelti, nes lietuvių perkamoji galia nedidelė. Vietinis turizmas labiausiai atsispindi Druskininkuose, Birštone, kaimo turizmo sodybose. Pavyzdžiui, nors savaitgaliai kurortuose brangesni, darbo dienomis taikoma daug nuolaidų, tapo populiaru skirti ir įvairių nemokamų procedūrų. Tad Druskininkuose, priešingai nei didžiuosiuose miestuose, pastebimas netgi vietinio turizmo augimas. Taip, didžiuosiuose miestuose, pavyzdžiui, Vilniuje, ypač brangesniuose sostinės viešbučiuose, daugiau gyvena į Lietuvą atvykę turistai. Kaune apskritai turėtų būti liūdna – skrydžių panaikinimas ypač skaudžiai atsiliepė ne tik viešbučiams, bet ir maitinimo įstaigoms. Gerai, kad atvykstamasis turizmas auga – pernai buvo net apie 2 mln. turistų. Tačiau viešbučių situacija dėl 9 proc. PVM lengvatos panaikinimo yra labai sunki – palyginti su Lenkija, Latvija, kur lengvatos toliau taikomis, mes esame diskriminuojami. Todėl, kad turizmas augtų, turėtų įvykti tam tikras sprogimas.