Visų komercine veikla užsiimančių įmonių savininkai turi mokėti už muzikos kūrinių naudojimą. Tačiau ES Teisingumo Teismui priėmus sprendimą lengviau galės atsipūsti ir Lietuvos smulkieji verslininkai.

Nustatė kriterijus

Teigiama, kad ES Teisingumo Teismui priėmus sprendimą dėl fonogramų naudojimo odontologijos kabinetuose, nepažeidžiant autorių ir gretutinių teisių, galės atsipūsti nemažai smulkių paslaugų teikėjų visoje ES.

"Teismas aiškiai susiaurino "viešo paskelbimo" sąvoką ir nurodė konkrečius atvejus, kai atlikėjai ir fonogramų gamintojai neturi teisės reikalauti atlyginimo už jų kūrinių paskelbimą. Svarbiausi kriterijai, įvertinant, fonogramų transliavimas yra viešas ar ne, yra naudotojo vaidmuo, klausytojų skaičius ir fonogramų transliavimo komercinis efektas pagrindinei naudotojo veiklai", – pranešime spaudai teigė advokatų kontoros "Sorainen" advokato padėjėjas Laurynas Ramuckis. Pasak jo, nors ES Teisingumo Teismo sprendimas tiesiogiai netaikomas, šis precedentas neabejotinai turės įtakos nacionaliniams teismams.

Tokį sprendimą ES Teisingumo Teismas priėmė nustatęs, kad asmenų, kurie girdi konkrečią fonogramą odontologijos kabinete, yra nedaug. Esą pacientai fonogramą girdi ne savo noru, todėl tai nėra orientuota į pelną. Advokatų kontora "Sorainen" aiškina, kad dėl to fonogramos transliavimas nelaikytinas viešu paskelbimu.

Muzika kuria vertę

Lietuvos ir užsienio atlikėjams bei fonogramų gamintojams atstovaujanti gretutinių teisių asociacija AGATA teigia, kad Lietuvoje net ir nedidelių komercinių įmonių savininkai turi mokėti už kūrinių naudojimą.

"Jeigu muzika naudojama komerciniais tikslais – kad ir kokią reikšmę ji turėtų – didelę ar ne, pagal bendrą Lietuvos teismų praktiką, jeigu įmonė užsiima kokia nors veikla, ji tai daro komerciniais tikslais. Įmonė šiaip sau bet ko nedaro. Jeigu įmonė muziką naudoja savo patalpose – ji ne šiaip sau tai daro, o tam, kad susikurtų papildomą vertę", – sakė AGATA Muzikos kūrinių skyriaus vedėjas Marius Kuzminas.

Lems klientų srautas

Anot advokatų kontoros "Sorainen" teisininko L.Ramuckio, po šio ES Teisingumo Teismo sprendimo nacionaliniuose teismuose panašiai turėtų būti traktuojamas ir fonogramų transliavimas privačiose klinikose, dirbtuvėse, krautuvėlėse ir kitose smulkaus verslo patalpose.

"Teismas nurodė, kad kriterijai turi būti vertinami kiekvienu konkrečiu atveju, be to, autorių teisių gynimo asociacijos tokį atlyginimą toliau teisėtai galės rinkti iš įmonių, kuriose kūriniai transliuojami dideliam klientų srautui, pavyzdžiui, kavinėse, restoranuose, prekybos centruose ir kitose viešose vietose, kurių veiklai įtakos turi muzikos fonas", – sakė L.Ramuckis.

Mokestis už muzikos transliavimą

Lietuvos gretutinių teisių asociacija AGATA Lietuvoje mokestį už fonogramų panaudojimą renka iš kavinių, restoranų, barų, viešbučių, sporto klubų, parduotuvių ir kitų panašių vietų savininkų. Iš smulkių įstaigų – soliariumų, kirpyklų, grožio salonų, taip pat įstaigų, kuriose yra laukiamieji, – imamas 1 lito mokestis per metus už 1 kvadratinį metrą salės ploto, bet ne mažiau kaip 25 litai per metus.

Už viešą kūrinių atlikimą ir naudojimą mokestį renka ir Lietuvos ir užsienio autoriams atstovaujanti Lietuvos autorių teisių gynimo asociacijos agentūra LATGA-A, kuri renka mokestį ne tik iš masinių renginių, pavyzdžiui, koncertų, organizatorių, bet ir iš kavinių, restoranų, barų, viešbučių, sporto klubų, parduotuvių ir kitų panašių vietų savininkų. Mokestis priklauso nuo patalpų dydžio, kuriose naudojami kūriniai, ir lankytojų skaičiaus.

Smulkiose įstaigose – kirpyklose, soliariumuose, kuriose yra iki septynių klientų aptarnavimo kėdžių ar vietų, LATGA-A renka po 60 litų per metus, įstaigų laukiamuosiuose, kuriuose muzikos kūriniai naudojami kaip muzikinis fonas, – po 2 litus, kurie skaičiuojami už vieną laukiamosios salės kvadratinį metrą, kaip skelbiama LATGA-A svetainėje.