Didžiausias nusivylimas laukia mažai uždirbančių priešpensinio amžiaus žmonių

Į prieš trejus metus pradėtą pensijų sistemos reformą krypsta vis daugiau kritikos strėlių.

Skaičius nusvėrė pažadai

Patikėję pažadais, kad papildomas pensijų kaupimas užtikrins sotesnę senatvę, daugelis žmonių suskubo pasirašyti pensijų kaupimo sutartis vos tik startavus reformai 2003 metais. Šiuo metu jų yra jau 684 tūkst. Tačiau susumavus pirmuosius rezultatus paaiškėjo, kad šie lūkesčiai gali ir neišsipildyti.

Pensijų fonduose per 1,5 metų susikaupė apvali sumelė - 406 mln. litų. Iš “Sodros” į juos pervesta 398 mln. litų. Nereikia būti dideliu matematiku, kad suskaičiuotum, kiek uždirbo žmonės. Fondų pajamingumas atskaičiavus mokesčius siekė vos 2 proc., nes įmokų liūto dalį suvalgė administravimo išlaidos.

Šiuos duomenis pateikęs Vertybinių popierių komisijos pirmininkas Virgilijus Poderys pastebi, kad jų pensijų fondai stengiasi neafišuoti, nors jie atspindi realią situaciją. Vietoje jų paprastai pateikiamas pajamingumas neatskaičiavus mokesčių, kuris tuomet siekia 11,8 proc.

Pernai rudenį bankrutavus vienai draudimo bendrovei suabejota, ar mūsų visų pinigai, atidedami pensijai fonduose, yra saugūs. Nors buvo įrodinėjama, kad saugiklių įstatymuose netrūksta, kai kurie ekspertai tikino, jog negalime būti tikri, kad jų kas nepavogs ar nepasisavins.

Praėjusių metų pabaigoje Valstybės kontrolė vėl šliukštelėjo alyvos į ugnį - jai užkliuvo, kad pensijų fondų lėšos laikomos bankuose, priklausančiuose toms pačioms įmonių grupėms, ir tai gali susilpninti jų kontrolę. Be to, nei valstybė, nei privatūs pensijų fondai negarantuoja kaupiamos pensijos dydžio, tad nesėkmingų investavimų atveju pensijos sumažėtų, o žmonės nukentėtų.

Įžvelgtas pavojus, kad ypač nusivilti gali vyresnio amžiaus gyventojai, kurie pasirašė pensijų kaupimo sutartis, nors uždirba nedaug, o iki pensijos jiems likę nebedaug laiko. Jie, suvilioti reklaminių pažadų, agresyvios agitacijos, neįvertino galimų rizikų, o dabar matys didesnę pensiją tik svajonėse.

Geriau žvirblis saujoje

“Tik 1 proc. pasirašiusiųjų sutartis yra vyresni nei 55 metų amžiaus, todėl nėra pagrindo teigti, kad žmonės nesuvokė, ką daro, esą buvo apgauti, suvilioti. Yra tokių, kuriems gal ir nebuvo verta dalyvauti, bet pasirinktas savanoriškumo principas, uždrausti negali”, - įtikinėja Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos sekretorė Audronė Morkūnienė.

Dalyvių, vyresnių nei 50 metų amžiaus, pensijų fonduose yra 31,6 tūkst., arba 4,6 proc. Pašnekovės manymu, net sulaukus 50 metų amžiaus ir uždirbant tik apie 1 tūkst. litų, dalyvauti pensijų kaupime nėra beviltiškas sprendimas, nes šie žmonės gaus išėję į pensiją vienkartines išmokas, 2 ar 3 tūkst. litų. “Geriau žvirblis saujoje nei briedis miške”, - teisina reformą ministerijos sekretorė.

Jos įsitikinimu, buvo pakankamai daug aiškinama, kad žmonės aklai nepultų pasirašinėti sutarčių neįvertinę savo galimybių. Deja, skaičiuoklė, galinti padėti tai padaryti, susilaukė kritikos dėl pernelyg pesimistinių rezultatų. O pensijų fondų agentai sugebėdavo sudėję tuos pačius skaičius gauti palankesnį atsakymą.

Buvo didelė agitacija iš pensijų fondų, kad kone visiems verta dalyvauti pensijų kaupime. Valdymo įmonių asociacijos vadovas Saulius Racevičius tai neigia: “Teiginiai, kad žmonės buvo apgauti, neturi pagrindo. Tai rodo mūsų klientų pretenzijų, kurių sulaukėme, skaičius, jis siekia vos kelias procento dalis”.

Realus nusivylusiųjų skaičius paaiškės šį rudenį, kai pirmą kartą nuo reformos pradžios praėjus trejiems metams, žmonės galės rinktis kitą pensijų fondų valdytoją. Tačiau sugrįžti atgal į “Sodrą” kelio nebėra. Apsigalvojimui skirtas tik mėnesio laikotarpis po sutarties pasirašymo, o paskui jau - šaukštai po pietų.

“Sutartį su pensijų fondu galima nutraukti, tačiau reikia kreiptis į teismą. Tokių atvejų yra, ir ne vienas, fondų valdytojai paprastai šiam klientų norui, jei jie jaučiasi nuskriausti, apgauti, nesipriešina”, - kalba apie išeitį A.Morkūnienė.

Statys barjerus rizikai

Atsižvelgus į Valstybės kontrolės pastabas, kad būtina tobulinti pensijų sistemos reformą, numatoma imtis konkrečių žingsnių. Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos planuose - nustatyti ilgalaikį reformos finansavimo planą, toliau svarstyti, ar nereikėtų sparčiau didinti kaupiamos įmokos dalies.

Numatyta, kad 2007 metais ji pasieks 5,5 proc. Šiuo metu į pensijų fondus pervedama 3,5 proc. socialinio draudimo įmokos. Siūloma ją kelti. Tuomet reforma būtų efektyvesnė, žmonės pajėgtų sukaupti didesnę pensijos dalį. Mažėtų ir valdymo mokesčiai. Tačiau tam reikia politinio apsisprendimo, nes reikės papildomų lėšų atsiradusiam “Sodros” deficitui padengti.

Planuojama įteisinti nuostatą, kad artėjant pensiniam amžiui kaupimo dalyviui būtų siūloma pereiti į konservatyvų, mažiau rizikingą pensijų fondą. Ministerijos nuomone, tokią rekomendaciją reikėtų taikyti likus iki pensijos 10 metų, tačiau be žmonių valios, sutikimo tai neturėtų būti daroma.

V.Poderys įsitikinęs, kad ši sąlyga turėtų būti privaloma, nes didžioji dauguma pensijų fondų klientų dalyvauja finansų rinkoje neturėdami apie ją elementariausio supratimo ir dėl to kyla grėsmių, kad jie gali nukentėti ar jų nežinojimu gali būti pasinaudota.

“Didžioji gyventojų dalis nemoka net abėcėlės. Todėl jiems reikėtų siūlyti paprastus produktus, padėti su jais tvarkytis. Tai turi būti pensijų fondų valdytojų pareiga”, - sako vertybinių popierių komisijos pirmininkas.

Konservatyvius fonus dabar yra pasirinkę 17 proc. dalyvaujančiųjų pensijų kaupime, o mišrius - 82 proc. V.Poderio teigimu, iki pensijos likus 10-15 metų, tikslinga pereiti į mažos akcijų dalies fondus, o likus 5-7 metams - į konservatyvius obligacijų. Pats laikas galvoti apie investicinę riziką, kuri yra neišvengiama, jei ne po metų, tai po dvejų.

Pasigenda garantijų

Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininko pavaduotojas Kęstutis Glaveckas pastebi, kad žmones labiausiai jaudina, kokia bus jų pensija, ne tik mokama “Sodros”, bet ir sukaupta pensijų fonde dalis. Jei kuriamos bendros ekonomikos, ūkio augimo prognozės, tai įmanoma prognozuoti ir pensijų dydį.

“Tai padarius žmonės ne aklai eitų į pensijų fondus, o bent apytikriai žinodami, kas jų laukia”, - aiškina parlamentaras. Be to, būtų tikslinga įteisinti pensijų fonduose sukaupto gyventojų turto draudimo sistemą. Ji garantuotų, kad nesėkmingai investavus lėšas kaupimo dalyviams bent iš dalies bus kompensuoti praradimai.

Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos sekretorė tikina, kad Lietuvoje nėra ekspertų, galinčių tiksliai prognozuoti, kokia pensija bus po 10 - 15 metų, todėl tokių pažadų dalyti žmonėms neįmanoma. Dabar mūsų šalyje vidutinė pensija sudaro 40 proc. buvusio atlyginimo, kaip ir kaimyninėse Latvijoje bei Estijoje. Tuo tarpu Lenkijoje - net 60 proc.

Pernai Lietuvoje vidutinė pensija buvo 60 proc. žemesnė nei Lenkijoje, ir 30 proc. žemesnė nei Latvijoje bei Estijoje, jau nekalbant apie ES senbuves. Pensijos dalis, mokama “Sodros”, kažin ar labai ženkliai išaugs dėl palankių finansų rinkos bei ekonomikos tendencijų, neturi didelių vilčių parlamentaras.

Ją padidinti galėtų papildoma dalis, kaupiama pensijų fonduose, tačiau pensijų reforma startavo pavėluotai. Be to, įmokų dydis per mažas. Jas būtina didinti bent iki 6,5 - 7,5 proc., tada reforma paspartėtų, atsirastų reali galimybė žmonėms patiems pensijų fonduose sukaupti didesnę dalį būsimos pensijos.