Aleksoto stiklo studija susitelkė išskirtiniams dirbiniams gaminti
Darbščių stiklo pūtikų pritrūkęs stiklo fabrikas Aleksoto stiklo studija mažina veiklos apimtis - atsisakiusi menkai pelningų vazų ir elementarių dirbinių gamybos bendrovė kerta rankomis su išrankesniais pirkėjais, užsakančiais išskirtinius, vienetinius gaminius.
Trūksta darbščių rankų
Aleksoto stiklo studijos direktorius Edmundas Unguraitis džiaugiasi, kad įmonės gaminami stiklo dirbiniai turi didelę paklausą, užsakovai patenkinti gaminių kokybe ir dizainu, tik ne visada pavyksta pagaminti pakankamai.
Gerų meistrų surasti sudėtinga, o ir išmokyti ne kiekvieną pavyksta. Atsivėrus Europos Sąjungos sienoms šio amato žinovų Lietuvoje liko dar mažiau, - apie darbo jėgos trūkumą pasakojo E. Unguraitis. Darbo skelbimus studijos vadovas talpina visuose šalies regioniniuose laikraščiuose vildamasis surasti stiklių ar bent norintį juo tapti darbštų žmogų. Dalį darbuotojų įmonė kas rytą atsiveža iš aplinkinių kaimų ir gyvenviečių, gyvenantiems atokiau Kaune nuomoja butus.
Per šimtui stiklių vadovaujantis E. Unguraitis pasakojo, kad Lietuvai tapus Europos Sąjungos nare darbuotojų skaičius įmonėje mažėja, nuo beveik pusantro šimto darbininkų sumažėjo iki 110.
Darbo užmokestį bendrovės vadovai beveik padvigubino - stiklo pūtėjai dabar uždirba apie pustrečio tūkstančio litų, o šlifuotojai - apie tūkstantį.
Kainos - dusyk didesnės
Per pastaruosius metus Aleksoto stiklo studijos gaminių savikaina beveik padvigubėjo. Labiausiai ją išaugino pabrangę energetikos ištekliai.
Smėlio ir sodos kainos beveik nepakito, bet dujos brangsta žvėrišku greičiu, - aiškino priežastis verslininkas. Per metus stiklių gaminiai pabrango 20 - 50 procentų. Spalvotas vazas kauniškiai dar praėjusį pavasarį pardavinėdavo po 70 litų, o dabar jų kaina ūgtelėjo iki 120 litų. Kai kurių vienetinių dirbinių kaina gali siekti ir tūkstantį litų, tačiau tokių interjero detalių užsakoma retai.
Užsakovai stveriasi už galvų, stebisi, kad taip sparčiai didiname kainas, kartais klausia, ar klaidos neįvėlėme rengdami komercinį pasiūlymą. Vakarų Europos pirkėjai sunkiai suvokia, kokiu greičiu pas mus brangsta darbo jėga ir energetika, - dėstė E. Unguraitis.
Įmonė keičia kryptį
Verslininkas pasakojo, kad gaminti pigių stiklo dirbinių nebeapsimoka - kur kas pigiau tokius pučia baltarusiai, rusai ir, žinoma, kinai. Su jais nepakonkuruosi, reikia ieškoti nišų, kad išliktume. Todėl nutarėme imtis išskirtinių dirbinių gamybos, - apie naują veiklos kryptį pasakojo E. Unguraitis. Elementaraus dizaino vazų per pamainą galima pripūsti apie 200, o įmantresnių - vos keletą.
Didesnės meninės vertės dirbinių gamybai susitelkęs E. Unguraitis sako, kad pakeitus požiūrį į gamybą pirkėjų pagausėjo.
Dabar esame lankstesni, kartu su užsakovais dirbame prie produkto. Pavyzdžiui, mes pasiūlome formą, o jie sugalvoja dekorą, - apie sprendimus pasakojo Kauno verslininkas.
Daugiausia kauniškių išpūstų stiklo gaminių keliauja į Angliją, Vokietiją, Olandiją, Belgiją, Suomiją, Švediją, Norvegiją, Airiją. Šiek tiek išgabenama į Jungtines Amerikos Valstijas. Neseniai pirmąsias partijas stikliai išsiuntė į Jordaniją ir Libaną.
Aukso gysla - Frankfurto mugė
Dešimtmetį nė vienos Frankfurte vykstančios stiklių mugės nepraleidžiantis E. Unguraitis pasakojo, kad per tris parodos dienos sudaroma sutarčių visiems metams, ten įmonė užmezgė ryšius su pagrindiniais pirkėjais.
Į Frankfurto muges suvažiuoja stambiausi stikliai iš viso pasaulio, ten šurmuliuoja ir potencialūs pirkėjai.
Į naujokus ten žiūrima įtariai, paprastai su jais sutarčių niekas neskuba sudaryti, pirmiausia tariasi dėl vizito į gamyklą, - apie sandorių užkulisius pasakojo verslininkas.
Anot jo, neretai stiklo dirbinių perpardavinėtojai bando gudrauti - tikina, kad dirbiniai atkeliauja iš, pavyzdžiui, Olandijos, o iš tiesų juos pučia kinai. Kol kauniškiai įtikino amerikiečius, kad jie patikimi partneriai, prireikė nemenkų pastangų - priimti delegaciją Kaune, užpildyti kelių šimtų puslapių anketą ir atsakyti net į keisčiausius klausimus, tokius kaip: kiek įmonėje yra spynų, ar joje nedirba kaliniai, ar neišnaudojami vaikai, ar stikliams pakanka apšvietimo.
Verslininkas pabrėžia, kad parodose knibždėte knibžda kopijuotojų - stendų savininkų veidai kaipmat surūgsta, kai prie jų išsirikiuoja kinai.
Fotoaparatų įsinešti į sales neleidžiama, bet beveik kiekvienas kinas po pažastimi nešasi bloknotą, į kurį nusipaišo patikusių dirbinių eskizus, - sakė E. Unguraitis. Jeigu nenori, kad nukopijuotų, anot jo, į parodą naujų gaminių geriau nesivežti.
Stikliams Frankfurto mugės - pagrindinis pragyvenimo šaltinis, ten stengiamasi sudaryti kuo daugiau sutarčių.
Namuose dega krosnis, negali grįžti tuščiomis, būtina parsivežti užsakymų, - sakė verslininkas. Pirmosiomis parodos dienomis dauguma, anot jo, laiko sukėlę kainas, o paskutinėmis dienomis visiems ima svilti padai, tada dirbinių galima nupirkti ir labai pigiai.
Ant bangos - spalvotas stiklas
Antrus metus stiklo spalvinimo technologiją įvaldę Aleksoto stiklo studijos meistrai technines galimybes patobulino laiku - dabar madingas spalvotas stiklas. Dar neseniai pirkėjai tirpdavo dėl skaidraus stiklo dirbinių, o dabar viešpatauja trys spalvos: raudona, juoda ir balta. Kitąmet derinį turėtų papildyti ir ruda.
Turi dominuoti viena spalva, pavyzdžiui, juoda su raudona linija ir baltu taškeliu, - apie tendencijas kalbėjo studijos vadovas. Tačiau skirtingų šalių užsakovai turi savų ypatumų - švedai ir norvegai mėgsta mėlynus atspalvius, olandai - pastelines spalvas, ispanai - akį rėžiantį raudonį, amerikiečiai - ryškias, sodrias spalvas, ypač oranžinę, geltoną, raudoną. Japonai dievina smulkius stiklo dirbinius iš pilkšvo, juodo, balkšvo stiklo.
Išlieka madingas minimalizmas, anot jo, tačiau grįžtama ir prie baroko stiliaus dekoro - vis dažniau vazas puošiama ornamentais, smulkiomis gėlėmis, lapeliais, paukšteliais. Vazos dekoras derinamas prie sienų ornamentų. Anksčiau populiaru buvo turėti įvairių aukščių vieno dizaino vazų, o dabar madingos vieno aukščio skirtingų spalvų vazos.
Naujausi komentarai