Kaunui, kaip ir daugeliui kitų savivaldybių, nesiseka vykdyti šių metų biudžeto plano, tačiau atsakingi pareigūnai tikina, kad dėl to nebus apkarpomi biudžetinių įstaigų darbuotojų atlyginimai ar imtasi mažinti etatų.
Per aukšta kartelė
Pirmą pusmetį lėšų trūkumo nepajuto tik Klaipėdos, Šiaulių, Panevėžio ir Palangos miestų savivaldybės. Prasčiausi finansiniai rodikliai Kauno, Visagino, Kalvarijos ir Kazlų Rūdos miestų bei Biržų, Jurbarko, Kelmės, Molėtų, Pakruojo, Šakių, Šilalės, Varėnos rajonų savivaldybių.
Beveik visiems ne pyragai, bet to ir buvo galima tikėtis planuodama šių metų biudžetą Finansų ministerija pernelyg plačiai užsimojo, priežastis aiškino Savivaldybių asociacijos direktorius Vytautas Kvietkauskas.
Finansų ministerijos Biudžeto departamento Regioninės plėtros ir Savivaldybių biudžetų skyriaus vedėjo pavaduotojas Artūras Kriūka pripažino, kad ankstesniais metais tokiu metu beveik visi regionai skaičiuodavo viršplanines lėšas.
Kaunas tarp silpniausių
Vieną didesnių biudžeto deficitų šalyje turinčios Kauno miesto savivaldybės Finansų departamento direktorius Algimantas Laucius netiki, kad Kaunui galėtų pavykti iki metų pabaigos įvykdyti biudžeto planą.
Beveik 362 mln. litų pajamų per šių metų pirmą pusmetį planavusios gauti savivaldybės įplaukos 14,5 proc. mažesnės.
Pagrindinė finansinių problemų priežastis, anot A.Lauciaus, kad per menkai surinkta gyventojų pajamų mokesčio. Jis sudaro didžiausią dalį (80,4 proc.) biudžeto pajamų.
Sunku įvertinti visas lengvatas, o jų taikoma nemažai. Be to, tikėtasi, kad labiau didės darbo užmokestis, aiškino A.Laucius.
Jo nuomone, antras pusmetis Kauno savivaldybei turėtų būti sėkmingesnis solidžias sumas turėtų sudaryti rugsėjį renkamas nekilnojamojo turto mokestis, spalį ir lapkritį žemės nuomos mokestis.
Pernai Kauno miesto savivaldybės biudžeto deficitas buvo 15 mln. litų. 2005 m. biudžetas viršytas 10 mln. litų.
Prašo paramos
Ėmėmės rimtų žygių, apie šią savaitę su Finansų ministerija pradėtas derybas prabilo V.Kvietkauskas. Anot jo, Finansų ministerija ieško sprendimų, kaip savivaldybėms išsiversti ir planuoja teikti joms kreditų.
Be to, miestams ir rajonams, jau pasiėmusiems paskolų iš valstybės biudžeto, planuojama atidėti kreditų grąžinimo terminus. Asociacija prašo, kad šio įsipareigojimo nereikėtų vykdyti, kol savivaldybės turi finansinių problemų.
Jeigu savivaldybėms nepavyks įvykdyti biudžeto plano, kitąmet jos turėtų gauti kompensacijas iš valstybės biudžeto viršplaninių pajamų.
A.Laucius Kauno dieną tikino, kad dėl neįvykdyto biudžeto plano neturėtų nukentėti gyventojai ar biudžetinių įstaigų darbuotojai. Atlyginimų tikrai nemažinsim, žmonių neatleidinėsim. Tikimės, kad tradiciškai daugiau lėšų į biudžetą bus surinkta ketvirtą ketvirtį, pasakojo Kauno miesto savivaldybės Finansų departamento direktorius.
Yra vilties
SEB Vilniaus banko prezidento patarėjas Gitanas Nausėda prastus savivaldybių finansinius rodiklius taip pat sieja su menku surenkamu gyventojų pajamų mokesčiu pagrindiniu savivaldybių biudžetų finansiniu šaltiniu.
Pernelyg didelis optimizmas nepasiteisino, tačiau situacija dar gali pagerėti, svarstė G.Nausėda.
Antrą pusmetį gyventojų pajamų mokesčio turėtų būti surinkta daugiau vien todėl, kad minimali alga padidinta nuo 600 iki 700 litų. Iki šiol dalį algos vokeliuose mokėjusios bendrovės bus priverstos dirbti skaidriau, dėl to padidės apmokestinimo bazė.
Prastą biudžeto plano vykdymą galėjo lemti ir netinkama savivaldybių finansinė disciplina galbūt buvo gyvenama ne pagal galimybes.
Finansų ministerijos teigimu, nesurenkama gyventojų pajamų ir pelno mokesčių. Gyventojai šiais metais aktyviai deklaravo pajamas ir susigrąžino nemažai gyventojų pajamų mokesčio permokų. Dėl to šio mokesčio surinkta mažiau, nei prognozuota, tačiau situacija keičiasi ir tikimasi planus iki metų pabaigos įvykdyti.
Naujausi komentarai