Į didžiausią Baltijos šalyse logistikos centrą investuojantys verslininkai pelną tikisi gauti po kelerių metų

Bendrovės “Ormina” valdoma įmonė “Via Baltica Logistic” rugpjūčio pabaigoje šalia “Via Baltica” magistralės Kauno rajone pradės pirmojo Lietuvoje logistikos miesto “Baltic Logistic City” statybas. Bendrovės vadovas sklaido mitą apie tai, kad Lietuva yra palankiausia tranzitui valstybė tarp Rytų ir Vakarų ir tikina, jog universalios logistikos miestas bus pusiaukelėje tarp Suomijos ir Lenkijos.

Investuos 83 mln. litų

Netoli Garliavos, ties “Via Baltica” magistrale, statybas numatoma pradėti rugpjūčio pabaigoje. Kompleksą sudarys trys dideli logistikos centrai. Pirmasis jų duris turėtų atverti kitų metų rugsėjį, o antrasis ir trečiasis statybų etapai baigsis 2008-aisiais.

56 tūkst. kvadratinių metrų ploto objektas, į kurį investicijos sieks 83 mln. litų, bus didžiausias Baltijos šalyse.

“Šiuo metu su nuomininkais derybos artėja į pabaigą, todėl jau rugsėjį pagal sutartis bus išnuomota 100 proc. pirmojo logistikos centro ploto, apie 70 proc. - antrojo, ir keliems klientams jau bus išnuomota dalis trečiojo objekto”, - teigė UAB “Via Baltica Logistic” direktorius Arūnas Tamauskas.

Jis taip pat vadovauja ir nekilnojamojo turto bendrovei ISPS, kuri prižiūri projekto įgyvendinimą. A.Tamausko teigimu, kol kas “visos investicijos ateina iš Vilniaus”.

“Kauną pasirinkome dėl strategiškai geros geografinės padėties ir iš esmės orientuosimės į regioninį verslą”, - sakė A.Tamauskas.

Nuo sandėlių iki motelio

Universalūs logistikos centrai bus “A plius” klasės. Juose naudingo ploto aukštis sieks 13,5 metro. Tai trimis metrais aukščiau, nei yra šiuo metu Lietuvoje veikiančiuose panašiuose centruose.

“Via Baltica Logistic” pirmuoju dvipusiu sandėliu naudosis krovinių pervežimo bendrovės. “Visi perkrovimo sandėliai Lietuvoje, kuri laikoma tranzitine valstybe, tarp Vakarų kompanijų yra nepaklausūs, todėl jais naudosis Lietuvos arba bendros su užsieniu įmonės”, - sakė A.Tamauskas.

Antrame objekte bus distribuciniai sandėliai, kuriais naudosis Lietuvoje dirbantys klientai, turintys šalyje išplėtotą verslo tinklą. Trečiajame objekte bus tiksliniai, iki 3000 kv. m ploto sandėliai, įrengti pagal klientų pageidavimus.

Logistikos mieste bus centralizuotas valdymas, apsauga ir komunikacinių tinklų priežiūra. Taip bus taupomos eksploatacinės lėšos. “Baltic Logistic City” žadama įkurti sandėliavimo, administracines patalpas, degalinę, motelį, parduotuvę.

Prognozuoja nuomos įkainių šuolį

Pasak A.Tamausko, šiuo metu šalies logistikos centruose nustatytais nuomos įkainiais moderniame komplekse neapsimokėtų dirbti. “Įvertinus tranzito ašį tarp Lenkijos ir Suomijos, šiuo metu Lietuvoje sandėlių nuomos įkainiai yra patys mažiausi, ir tai priklauso nuo paslaugos kokybės”, - sakė A.Tamauskas.

Lenkijoje vienas kvadratinis metras sandėlio kainuoja 26-28 Lt, Suomijoje - 27-28 Lt. “Būtent todėl nemanau, kad nuomos įkainiai Lietuvoje nedidės, nors kol kas dauguma įmonių įsitikinusios, kad joms nereikia logistikos paslaugų, - svarstė A.Tamauskas. - Juk prieš penkerius metus įmonės beveik nesinaudojo informacinių technologijų, administruojančių kompiuterinį tinklą, paslaugomis, bet dabar be jų dirba nedaug bendrovių. Beje, šiandien kas antra Lietuvos įmonė samdo buhalterius iš šalies”.

Bendrovė kol kas taikys 16-18 Lt už 1 kv. metrą įkainį. Logistikos mieste dirbs maždaug 50 proc. “Via Baltica Logistic” specialistų, o likusią dalį sudarys klientų darbuotojai.

Menkai išnaudoja galimybes

Pasak Lietuvos pramonininkų konfederacijos viceprezidento Rimo Varkulevičiaus, Lietuvoje šiuo metu trūksta visapusiškas paslaugas teikiančių logistikos centrų.

“Juk jeigu tik vienas žmogus turės mobiliojo ryšio telefoną, jam paslauga kainuos brangiai, todėl juo daugiau atsiras logistikos centrų, juo bus geriau visam verslui”, - įsitikinęs R.Varkulevičius.

“Via Baltica Logistic” vadovas A.Tamauskas sakė, kad Lietuva toli gražu nėra tokia tranzitinė valstybė, kaip bandoma įteigti visuomenei. “Lietuvos kaip tranzitinės valstybės statusas yra gerokai išpūstas, nes didieji pervežėjai įsikūrę Lenkijoje”, - neabejoja A.Tamauskas. Tai, pasak jo, parodo ne tik rinkos analizė, bet ir tiesioginių užsienio investicijų dydis į mūsų šalį.

Tuo tarpu R.Varkulevičius mano, kad tranzitine valstybe Lietuva yra tiek, kiek ji išnaudoja savo galimybes. “Logistikos centru negali būti tik sandėlis, į kurį verslininkas kažką pakrauna ar iškrauna, - sakė R.Varkulevičius. - Tokiame centre turi būti sutelktas kuo įvairiausias paslaugų spektras, pradedant sandėliavimu ir baigiant automobilių remontu, prekių ženklinimu ir poilsiu”.