Optimistiškos prognozės grindžiamos kylančia ekonomika, aktyviomis darbo rinkos priemonėmis ir būsimu laisvu darbo jėgos judėjimu  

Lietuvos darbo birža prognozuoja, kad vidutinis nedarbo lygis 2003 metais toliau mažės iki 10,5 - 11,1 proc. 2002 metais nedarbo lygis šalyje sumažėjo 1,2 proc. Specialistai tvirtina, kad Lietuvai artimiausiais metais visai realu nedarbo lygį sumažinti iki ES vidurkio - 8 proc. Mūsų šaliai tapus ES nare išsiplės darbo paieškos geografija - 5 šalys pasirengusios neriboti kvalifikuotų specialistų įdarbinimo. Lietuvai pajutus kai kurių sričių specialistų, parengtų už mokesčių mokėtojų pinigus, trūkumą, gali tekti kelti atlyginimus arba “importuoti” juos iš kitų šalių: lietuvis dirbs Airijoje, o pas mus galbūt atvyks kinas. 

Palankios tendencijos  

“Praėjusiais metais šalies ekonomikoje ryškėjančios palankios tendencijos - pramonės plėtra, prekių eksporto, investicijų ir statybos darbų apimčių augimas darė teigiamą įtaką darbo rinkai. Tai - geras pagrindas manyti, kad šie metai bus dar sėkmingesni”, - tikina socialinės apsaugos ir darbo ministrė Vilija Blinkevičiūtė. Vienu iš teigiamų darbo rinkos vystymosi požymių yra neterminuoto darbo pasiūlos augimas. Pernai pastoviai įdarbinti pavyko 6,2 tūkst. daugiau žmonių, iš viso - 93 tūkst. ieškančiųjų darbo.

Darbo biržos Darbo pasiūlos ir paklausos skyriaus vedėjas Albertas Šlekys sako, kad šių metų darbo rinkos prognozės ne iš piršto išlaužtos, o parengtos remiantis praėjusių metų pabaigoje atlikta darbdavių apklausa bei atsižvelgiant į darbo rinkos bei makroekonominius pokyčius. Iš 7,5 tūkst. apklaustų darbdavių per 40 proc. planuoja plėsti veiklą ar paslaugas (pernai - tik 20 proc.). 70 proc. (pernai - 57 proc.) įmonių ketina didinti darbuotojų skaičių. Tai realus pagrindas nedarbui mažėti.  

Ieškos darbo didmiesčiuose  

Pasak A.Šlekio, jau nebe pirmus metus iš eilės viena didžiausių problemų išlieka teritoriniai nedarbo skirtumai. Šiuos netolygumus lemia ekonominės priežastys. Valstybės finansiškai remiamos vietinio užimtumo iniciatyvos davė teigiamų rezultatų - nedarbą kai kuriuose regionuose pavyko sumažinti, tačiau yra rajonų, kuriuose šiemet nedarbo lygis dar labiau augs: tai Varėna, Skuodas ir Šalčininkai. Didžiausias nedarbas bus Druskininkuose, Mažeikiuose, Akmenėje, Lazdijuose - savivaldybių, kurių ekonominis augimas atsilieka nuo šalies, teritorijose. Nepadeda nė tai, kad kas trečia nauja darbo vieta steigiama kaime.

Tuo tarpu Marijampolėje, Šakiuose, Biržuose, Pasvalyje, Švenčionyse ir Ukmergėje bedarbių turėtų mažėti. Didžiuosiuose šalies miestuose taip pat bus daugiau galimybių susirasti darbą. Vidutinis nedarbo lygis didžiuosiuose miestuose sumažės nuo 0,1 proc. Klaipėdoje iki 0,7 proc. sostinėje. Kaune vidutinis nedarbo lygis nesikeis - liks apie 8,3 proc.

Vadinasi, nedarbo labiausiai kamuojamų regionų gyventojai ir toliau veršis gyventi bei dirbti į didmiesčius. Kai kuriems apsimokės važinėti į darbą net keliasdešimt kilometrų. Ukmergiškis aukštos kategorijos medienos apdirbimo specialistas J.Simonavičius jau antrus metus kas rytą važinėja į įmonę sostinėje. Tai jam apsimoka: uždirba neblogai, o kelionės išlaidas atperka pigesnis pragyvenimas nedideliame mieste.  

Didžiausias - jaunimo nedarbas  

Nors 2003 metais jaunimo nedarbas sumažėjo 5,3 proc., šios gyventojų grupės bedarbių vis dar yra daugiausiai. Kitais metais jaunimo nedarbas sieks apie 14,3 proc. “Jauniems žmonėms, jei jiems nepavyksta įsidarbinti, iškyla daug didesnis pavojus papildyti ilgalaikių bedarbių gretas. Kuo ilgiau jie nedirba, tuo blogesnis jų gyvenimo lygis, psichologinė savijauta. Tokie asmenys labiau linksta į asocialų elgesį ir nelegalią veiklą”, - pastebi V.Blinkevičiūtė. Tas pats pasakytina ir apie priešpensinio amžiaus bedarbius.

Praėjusiais metais priimtos Bedarbio rėmimo įstatymo pataisos, kurios suteikia galimybę bedarbiams, iki senatvės pensijos likus 2 metams, apsispręsti, ar toliau ieškoti darbo, ar, užuot dalyvavus brangiai kainuojančiose ir dažnai nevaisingose darbo rinkos politikos priemonėse, toliau gauti bedarbio pašalpą. Tai geriau apsimoka, nei investuoti į šio amžiaus žmonių perkvalifikavimą, įsitikinusi ministrė. Šia galimybe jau pasinaudojo 14 tūkst. priešpensinio amžiaus bedarbių.

Praėjusiais metais buvo gerokai išplėstos įdarbinimo tarpininkavimo paslaugos jaunimui. Pradedantiems darbinę veiklą asmenims vos tik užsiregistravus darbo biržoje jau po pirmos dienos organizuojama intensyvaus integravimo į darbo rinką programa ir sudaromas įsidarbinimo planas. Kitaip tariant, jiems intensyviai ieškoma darbo. Be to, veikia tikslinės programos jaunimui “Abiturientas” ir “Absolventas”, įgyvendinama “Talentų banko” programa, plėtojama jaunimo darbo centrų veikla.  

Paklausa neatitinka pasiūlos  

Darbo biržos generalinis direktorius Vidas Šlekaitis akcentuoja, kad viena didžiausių problemų ir šiemet išliks aukštas nekvalifikuotų bedarbių skaičius. Darbo rinkoje aštrės darbdavių aprūpinimo kvalifikuota darbo jėga problema, dėl to dar labiau išaugs bedarbių kvalifikacijos kėlimo ir perkvalifikavimo poreikis. Tačiau yra ir kita medalio pusė. Bedarbių perkvalifikavimui kasmet skiriama nemažai lėšų, tačiau ne visi įgiję naują profesiją lieka dirbti Lietuvoje.

“Siuvėjų poreikis nuolat auga, įmonėms jų trūksta. Kasmet parengiama nemažai naujų specialistų, tačiau jie Lietuvoje nedirba. Dalis, vos įgiję kvalifikaciją, išvyksta dirbti į užsienį. Dar nebūtų taip pikta, jei jie išvyktų legaliai. Deja, už valstybės pinigus parengtos siuvėjos dirba Vokietijoje ar Lenkijoje pas mūsų konkurentus, dažniausiai turkams priklausančiose įmonėse”, - piktinasi Lietuvos tekstilės ir aprangos įmonių asociacijos direktorius Vidmantas Vikšraitis.  

Teks kelti algas  

Asociacijos vadovas tikina, kad siuvėjos mūsų įmonėse uždirba neblogai: vidutinis darbo užmokestis siekia apie 900 litų. Tačiau V.Blinkevičiūtė linkusi manyti, kad įtakos turi ne vien maža alga, bet ir sudėtingos darbo sąlygos, tad jas būtina gerinti. V.Šlekaitis įsitikinęs: “Darbo kaina Lietuvoje pakankamai žema, o darbdavių reikalavimai - dideli. Todėl socialinė parama nusveria darbą”. Tai viena iš priežasčių, skatinančių ieškoti darbo svetur. Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos valstybės sekretorius Rimantas Kairelis mano, kad juos sulaikyti gali tik didesni atlyginimai: “Specialistų trūkumas privers darbdavius jiems kelti algas”.

V.Šlekaitis nelinkęs jaudintis dėl to, kad Lietuvą palieka kvalifikuoti specialistai, parengti už visų mokesčių mokėtojų pinigus. Kaip rodo kitų šalių, pavyzdžiui, Airijos, patirtis, sumažėjus nedarbui ir suklestėjus ekonomikai jie sugrįžta atgal. Kita vertus, mūsiškiams išvažiavus, juos gali pakeisti atvykėliai iš kitų šalių. Narystė Europos Sąjungoje ne už kalnų, o tuomet prasidėsiantis laisvas darbo jėgos judėjimas turi dvi puses: vieni išvyks laimės ieškoti kitur, kiti atvyks čia.

Lietuvai tapus ES nare, 5 šalys - Jungtinė Karalystė, Airija, Olandija, Danija ir Švedija - netaikys jokių apribojimų jose įsidarbinti kvalifikuotai darbo jėgai. Šių metų rudenį Darbo birža planuoja įvairiose Lietuvos vietose įsteigti 8 biurus, kurie užtikrins laisvą darbo jėgos judėjimą į šias šalis, kitaip tariant - padės susirasti darbą vienoje iš šių valstybių, sako A.Šlekys.