Naujas įsidarbinimo pagal specialybę galimybes atvers bendra visose ES kvalifikacijos pripažinimo sistema

Daugelis lietuvių išvykę svetur nedirba pagal specialybę. Nors ES deklaruoja, kad visi jos piliečiai turi teisę imtis profesinės veiklos bet kurioje šalyje lygiomis teisėmis su jos gyventojais, atvykėliams kuriamos įvairios kliūtys.

Kiekviena valstybė, siekdama apginti savo darbo rinką, taiko specifinius reikalavimus kai kurių profesijų atstovams. Todėl gydytojams tenka slaugyti senukus, o mokytojams - skinti braškes. Išsilavinusiems lietuviams bus lengviau įsidarbinti pagal specialybę sukūrus bendrą ES kvalifikacijos patvirtinimo sistemą.

Profesiją pamiršta

Gabija Balčiūnienė dirbti į Airiją išvyko vos baigusi mokslus Vilniaus pedagoginiame universitete. Tačiau pedagoge moteris ten nedirba, nors neblogai moka anglų kalbą. Jai pavyko susirasti darbą tik savitarnos parduotuvėje.

“Uždirbu tiek, kiek niekuomet negaučiau Lietuvoje, net ir tapusi mokyklos direktore. Tačiau visą gyvenimą stovėti prie kasos aparato tikrai nenorėčiau”, - svarsto jauna moteris. Ji sutiktų dirbti pagal specialybę.

Deja, jai Airijoje taikomi specifiniai reikalavimai, kuriuos įvykdyti atvykusiam iš kitos šalies sudėtinga, reikia papildomai mokytis. Ne ką geriau sekasi ir jos vyrui Povilui. Muzikinį išsilavinimą turintis vyras dirba degalinėje. Pagal specialybę susirasti darbo jam nesiseka.

Nepaisant deklaracijų apie lygybę ES darbo rinkoje, mūsų specialistai dažnai dirba užsienyje prastesnėmis sąlygomis, atlieka žemesnės kvalifikacijos darbuotojų funkcijas, gauna mažesnį atlyginimą.

Sumažės diskriminacija

Po kelerių metų mokslus baigę ir kvalifikaciją įgiję lietuviai ES šalyse gali tikėtis gauti jų žinias ir kompetenciją atitinkantį darbą. Galimybių padaugės, jei Lietuvoje pagal ES pavyzdį bus sukurta nacionalinė kvalifikacijos patvirtinimo sistema. Ją įdiegus, įvairių sričių specialistai - ir eiliniai darbuotojai, ir vadovai galės Lietuvoje gauti dokumentus, patvirtinančius jų įgytas žinias, kvalifikaciją ir sugebėjimus.

ES Leonardo da Vinčio programos koordinavimo paramos fondo direktorė Birutė Miškinienė pabrėžia, kad tuomet lietuviui gydytojui kitoje ES šalyje nereikės skinti braškių, o mokytojas iš Šiaulių galės dirbti pedagoginį darbą, sakykime, Berlyne.

Kvalifikacijų pripažinimo sistema yra naujas reiškinys ES - ji pradėta kurti ir taikyti 2002 metais. Lietuvoje ji galėtų būti sukurta per kelerius metus. Tai aktualu daugeliui žmonių, nes, įstojus į ES, darbo jėgos judėjimas darosi vis intensyvesnis.

Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos valstybės sekretorius Rimantas Kairelis teigia, jog palaipsniui problemos, susijusios su Lietuvos mokymo įstaigų išduotų diplomų ir mūsų šalyje įgytų kvalifikacijų pripažinimu, sprendžiamos. Tačiau lietuviai neturėtų tikėtis, kad užsienyje pilna laisvų darbo vietų.

Turės daugiau šansų

Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Žmogiškųjų išteklių skyriaus vedėjo pavaduotojos Birutės Kindurienės teigimu, kiekviena ES valstybė turi sąrašą reguliuojamų profesijų, kurių atstovams darbo leidimai išduodami tik įvertinus jų kvalifikaciją.

Šių sąrašų ilgis gerokai skiriasi: Vokietijoje yra per 100, Lietuvoje - kelios dešimtys, o Estijoje - vos keletas profesijų. Įsigaliojus kvalifikacijos patvirtinimo sistemai, šių profesijų žmonėms bus lengviau įsidarbinti.

“Dabar tai lengviau padaryti gydytojams, vaistininkams, architektams, akušeriams, odontologams ir veterinarijos gydytojams. Šios profesijos reguliuojamos pagal sektorių direktyvas visose ES valstybėse vienodai. Jei lietuvis, turintis šią specialybę, nori įsidarbinti, jo kvalifikacija turėtų būti pripažįstama automatiškai - leidimas dirbti išduodamas pateikus diplomą. Vienintelis papildomas reikalavimas - trejų metų profesinė patirtis”, - aiškina B.Kindurienė.

Tačiau specialistė įspėja, kad leidimo išdavimas ar kvalifikacijos pripažinimas dar nereiškia, kad pavyks rasti darbą. Juolab kad daugelis ES senbuvių įvairiais barjerais riboja laisvą darbo jėgos judėjimą. Atskiros valstybės yra nustačiusios skirtingus pereinamuosius laikotarpius, kai kurios riboja socialines garantijas. Šiuo metu tik Airija, Švedija bei Jungtinė Karalystė yra atvėrusios darbo rinkas naujoms valstybėms narėms.

Prasiplės darbo rinka

Pasak Leonardo da Vinčio programos koordinavimo paramos fondo projektų koordinatorės Neringos Miniotienės, kvalifikacijų pripažinimo sistema sparčiai plinta visose ES šalyse, nes sudaro galimybes gerokai praplėsti darbo rinką.

Sistema naudinga ne tik naujoms šalims, kurios su viltimi rasti geresnį darbą žvelgia į senąsias ES valstybes, bet ir pastarųjų piliečiams, planuojantiems atvykti dirbti į naujokes.

“Ši sistema leis gyventi taupiau, nerengti specialistų, kurių poreikis yra nedidelis, o pasikviesti juos dirbti iš kitos šalies. Kvalifikacijų pripažinimo sistema apima ne tik profesinės kvalifikacijos įvairių sričių specialistams pripažinimą, bet akademinį pripažinimą, leidžiantį nustatyti, ar asmuo gali tęsti pasirinktos krypties ir lygio studijas. Lietuvoje jau sukurta kreditų perkėlimo sistema, įgalinanti tęsti studijas kitose ES šalyse, pripažinti diplomus”, - akcentuoja N.Miniotienė.

Tokią pačią lygių sistemą reikės sukurti ir profesinėms kvalifikacijoms, kurios šiuo metu atskirose ES šalyse iš esmės skiriasi.

ES vyrauja du profesinio pripažinimo tipai: kai atitinkamas išsilavinimas arba veikla yra reglamentuojami teisės aktais (prieš dirbant reikia gauti leidimą, licenciją ir pan.) ir kai sprendimą dėl įdarbinimo priima darbdavys, remdamasis pateiktais dokumentais. Šis procesas bus skaidrus, jei bus įteisinti unifikuoti dokumentai.

Europasas užtikrins skaidrumą

Jų rinkinys vadinamas Europasu. Šį dokumentų aplanką sudaro gyvenimo aprašymas, “Mobilumo pasas” - dokumentas apie asmens dalyvavimą įvairiuose kvalifikacijos tobulinimo seminaruose, vadinamasis “Kalbų portfelis”, kuriame sudėta informacija apie mokamas kalbas, taip pat aukštojo mokslo diplomo ir/ar profesinę kvalifikaciją įrodančio sertifikato priedas, kuriame pateiktas studijų programos turinys ir įvertinimai.

N.Miniotienė įsitikinusi, kad toks unifikuotas dokumentas yra naudingas siekiant vienodai ir skaidriai vertinti asmens kvalifikacijas ir įgūdžius skirtingose ES valstybėse. “Su tokiu aplanku po pažastimi bet kurios specialybės ir kvalifikacijos darbuotojas iš Lietuvos kur kas lengviau įsidarbins pagal savo profesiją kitoje šalyje”, - teigia pašnekovė.