Valstybei priklausančią bendrovę Lietuvos paštą sąmoningai siekta finansiškai nusmukdyti, kad ją vėliau būtų galima parduoti už simbolinį vieną litą. Apie tai prabilo susisiekimo ministras Eligijus Masiulis.

Lietuvos pašto vadovybė įpareigota po savaitės pateikti būtinų pertvarkų planą. Antraip baiminamasi, jog šiuos metus paštas baigs turėdamas maždaug 50 mln. litų nuostolių, o jie bendrovei gali būti sunkiai pakeliami. Įtariama, kad bendrovė pastaraisiais metais visuomenei rodė geresnius negu realūs veiklos rezultatus, nes lėšas už parduotą nekilnojamąjį turtą "pravalgydavo".

"Kelerius metus įmonės veiklos rezultatai prastėjo, o išlaidos augo. Aš vis dėlto darau prielaidą, jog įmonę buvo bandoma sąmoningai nustekenti ir pasiekti tokią situaciją, kad vėliau ją, neturint kitos išeities, būtų galima parduoti už vieną litą. Tokių pavyzdžių pasaulyje mes turime ne vieną ir aš manau, kad šį scenarijų buvo bandoma pritaikyti ir Lietuvos pašte", – per spaudos konferenciją antradienį pareiškė E.Masiulis.

Jis neatskleidė, kam toks modelis galėjo būti naudingas. E.Masiulio teigimu, 2007–2008 m. už parduotą nekilnojamąjį turtą paštas gavo apie 33 mln. litų ir šias lėšas panaudojo savo išlaidoms finansuoti. Tarp sandorių, kuriems bus prašoma teisėsaugos dėmesio, – iš dabar bankrutuojančios statybų įmonės "Skala" netoli Vilniaus oro uosto už 15 mln. litų pirktas žemės sklypas.

"Šis sklypas buvo įsigytas už kainą, kuri visiškai neatitiko rinkos kainos. Šiuo metu renkame dokumentus, analizuojame padėtį ir ketiname kreiptis į teisėsaugos institucijas – prašyti išsiaiškinti, ar nepažeistas viešasis interesas, ir pradėti ikiteisminį tyrimą", – sakė susisiekimo ministras.

Anot jo, sklypo vertė yra tik keli milijonai litų, o 3,5 mln. litų Lietuvos paštas už jį jau sumokėjo "Skalai".

"Dabar padėtis tokia, kad paštas šio sklypo realiai neturi, "Skala" yra bankrutuojanti įmonė ir paštas jau yra sumokėjęs 3,5 mln. litų. Bet kokiu atveju, mums labai svarbu, ar taip nebuvo švaistomi pinigai ir ar nebuvo daromi dirbtiniai nuostoliai", – sakė E.Masiulis.

Lietuvos pašto administracija taip pat sustabdė ankstesnės vadovybės planus uždaryti skyrius kaimuose ir žada, kad šįkart pertvarkos prasidės ne nuo paštininkų, o nuo administracijos.

"Laikinai stabdome ankstesnės pašto vadovybės pradėtą pašto skyrių uždarymą kaimuose, įvairiuose filialuose. Nes susipažinę su padėtimi matome, kad pradėti uždaryti pašto skyriai kol kas nedavė jokios finansinės naudos", – kalbėjo ministras.

Anot jo, tik tada bus nuspręsta ką nors uždaryti, kai tai akivaizdžiai padės įmonei bristi iš finansinių sunkumų.

Lietuvos pašte dirba apie 8,5 tūkst. žmonių, visos akcijos priklauso valstybei. Preliminariais duomenimis, pernai paštas patyrė apie 36 mln. litų nuostolių – 26 proc. daugiau nei 2008-aisiais.