Dauguma gyventojų taupo greitam vartojimui ir renkasi mažiausios rizikos bei pelningumo būdus

Taupyti bei investuoti galimybę turi daugiau nei pusė Lietuvos gyventojų. Tačiau jie linkę santaupas laikyti banko sąskaitose ar namuose ir menkai išnaudoja modernias investavimo galimybes, nešančias didesnį pelną. Net trečdalis lietuvių taupo greitam vartojimui, o ne ilgesniam laikui. Patogus gyvenimas šiandien jiems svarbiau nei aprūpinta ateitis. Tai atskleidė pernai gruodį atliktas gyventojų investavimo įgūdžių tyrimas.

Nerimą keliančios tendencijos

Vertybinių popierių komisijos, kurios užsakymu atliktas tyrimas, pirmininkas Virgilijus Poderys neslepia, kad kai kurie lietuvių investavimo ypatumai nustebino.

“Net 62 proc. namų ūkių (dvigubai daugiau nei prieš trejus metus) patikino turintys galimybę taupyti ir investuoti, nes jiems lieka pinigų po būtinųjų išlaidų nuo 25 iki 200 litų. Tarp jų yra įvairių pajamų grupių atstovų”, - komentuoja komisijos pirmininkas.

Nerimą kelia tendencija, kad net du trečdaliai šeimų nemažą dalį turto vis dar laiko po čiužiniu arba banko sąskaitose. “Pagal tarptautinius standartus, tai - labai neoptimalu, žmonės daug praranda neišnaudodami modernių investavimo būdų teikiamų galimybių uždirbti”, - vertina V.Poderys.

Į kojinę dedama nemažai santaupų - apie 23 proc. Tebėra populiarios sąskaitos banke, taupomieji indėliai, nors jų palūkanos siekia vos 2-3 proc., ir netgi ne visuomet padengia infliaciją. Matyt, tai susiję su augančiu “vartojamuoju” taupymu, kai pinigai kaupiami laisvalaikiui, atostogoms, remontui, mokslui, kompiuteriui. Vos ketvirtadalis namų ūkių taupo ilgą laiką.

“Dar vienas siurprizas - mažėjanti taupymo svarba. Per pastaruosius trejus metus daugėja žmonių, manančių, jog yra ir svarbesnių dalykų, nei atidėti dalį pajamų ateičiai, - pastebi VPK pirmininkas.

Žmonės nurodė, kad taupyti jiems trukdo informacijos trūkumas, netikėtumų bei rizikos baimė, nuostata, kad santaupos per mažos ir jų neverta investuoti, o nuo investicijų į vertybinius popierius stabdo neišmanymas ir finansinis neišprusimas. Kreditą paimti ir po to grąžinti kur kas paprasčiau.

Siūlo įvairias alternatyvas

Ekspertų įsitikinimu, lietuviams reikėtų labiau rūpintis savo ateitimi. Net ir tikėdamiesi socialinių garantijų iš valstybės turėtų sąmoningiau pasinaudoti turimomis galimybėmis susitaupyti. Ir taupyti ne tik vartojimui.

Geriausia alternatyva atgyvenusiems taupymo instrumentams - antros ir trečios (savanoriškos) pakopų pensijų fondai bei investiciniai fondai. Greitai jų gretas papildys ir nekilnojamojo turto investicijų fondai.

Šiuo metu Lietuvoje yra 19 kolektyvinio investavimo subjektų (investicinių fondų), juose sukaupta per 397 mln. litų turto (2005 metais jis padidėjo 2,6 karto). Tačiau dalyvių skaičius, nors vien tik pernai išaugo beveik 5 kartus, tebėra labai mažas - apie 10 tūkst. Populiariausi akcijų fondai.

Vertybinių popierių komisija rengia įstatymų pataisas, kurios įgalins Lietuvoje kurti privataus kapitalo bei nekilnojamojo turto investicinius fondus. “Gyventojai labai domisi nekilnojamuoju turtu, 11 proc. norėtų į jį investuoti, bet tam reikia nemažų finansinių resursų, be to, būtina turėti informacijos, žinių. Nekilnojamojo turto fondai įgalins ateiti su nedidele pinigų dalimi ir patikėti juos profesionalams”, - aiškina V.Poderys.

Jo teigimu, žmonės neapsiriks ilgalaikiam taupymui pasirinkę pensijų fondus. Iš viso antrosios ir trečiosios pakopos pensijų fonduose sukaupta 442 mln. litų. Pirmuosiuose, į kuriuos pervedami pinigai iš “Sodros”, dalyvauja beveik pusė šalies dirbančiųjų ir yra sukaupta 406 mln. litų, tuo tarpu antrieji kol kas negali pasigirti populiarumu.

Šia papildomo investavimo priemone naudojasi vos 12,9 tūkst. žmonių ir yra sukaupta 36,5 mln. litų turto. “Investuojant į trečiosios pakopos pensijų fondus taikomos didžiulės mokesčių lengvatos - grąžinamas pajamų mokestis. Taigi net tuo atveju, jei fondų pajamingumas būtų nulinis, tai labai apsimokėtų”, - tikina Vertybinių popierių komisijos pirmininkas.

Reikia išmokti valdyti riziką

Patikint savo pinigus investiciniams ar pensijų fondams svarbu gerai pasverti riziką, pataria finansų rinkos ekspertai. Vertybinių popierių komisijos ekspertai, išnagrinėję pensijų fondų dalyvių pasiskirstymą pagal rizikos laipsnį, nustatė, kad net daugiau kaip pusė jų buvo pernelyg konservatyvūs ir atsargūs.

Akcijų rinkos svyravimai neišvengiami, tačiau įmanoma apsisaugoti, kad neįkristum į didžiausią duobę, mano V.Poderys. Jauni žmonės turi rizikuoti labiau ir investuoti į akcijas, kurios neša didžiausią pelną, o artėjant pensiniam amžiui pereiti į obligacijų fondus.

Siūlomi įstatymų pakeitimai, įteisinantys privalomą perėjimą į mažiau rizikingą pensijų fondą - likus iki pensijos 10 - 15 metų reikėtų rinktis mažos akcijų dalies, o 5 - 7 metams - obligacijų fondus.

Vertybinių popierių komisijos specialistai įsitikinę, kad žmonėms labai trūksta žinių šioje srityje. Padėti pasirinkti rizikingumą investuotojams turėtų pensijų fondų valdytojai, deja, dažnai pardavimo agentų tikslas yra tik įsiūlyti savo produktą, o ne patarti.

Norintiesiems investuoti santaupas, bet nežinantiems, kaip ir kur, V.Poderys siūlo kreiptis į finansų maklerio įmones ar bankų, kuriems priklauso ir investiciniai fondai, konsultantus.

Vertybinių popierių komisijos Prekybos priežiūros skyriaus vedėja Karolina Kriščiukaitytė pastebi, kad auga gyventojų susidomėjimas vertybinių popierių rinka. Birža suaktyvėjo - norinčiųjų pirkti joje 2005 metais buvo 7 tūkst., 80 proc. daugiau nei prieš metus. Pirminėje akcijų rinkoje pritraukta 733 mln. litų.

Tai lėmė ir naujų produktų įvairovė, ir akcijų kainų augimas antrinėje akcijų rinkoje, vidutiniškai po 74 proc. per trejus metus.