Lietuvoje šviesolaidinis ryšys prieinamas didžiausiai daliai žmonių Europoje jau trečius metus iš eilės. Didžiosios Vakarų Europos šalys užėmė gerokai žemesnes reitingo vietas.

Tai paaiškėjo trečiadienį Miunchene vykusioje Europos šviesolaidžio į namus asociacijos (FTTH Council Europe) tarptautinėje konferencijoje.

Šviesolaidinio interneto skvarba Lietuvos namų ūkiuose siekia 28,3 proc. ir yra didžiausia visoje Europoje. Mažiau šviesolaidiniu internetu namų ūkiai naudojasi Norvegijoje (14,7 proc.) ir Švedijoje (13,6 proc.). Šalys lyderės nesikeitė pastaruosius dvejus metus. Didžiosios Vakarų Europos šalys, pavyzdžiui, Didžioji Britanija ar Vokietija, pagal šviesolaidžiu besinaudojančių interneto vartotojų skaičių užima paskutines reitingo vietas.

Asociacijos generalinis direktorius Hartwigas Tauberis sakė, kad šviesolaidinio interneto skvarba dėl krizės nebuvo tokia sparti, kaip tikėtasi. Tačiau, nepaisant to, planuojama, kad šviesolaidinio interneto vartojimas namų ūkiuose ir toliau augs. Prognozuojama, kad iki 2016 m. Europos regione, įskaitant ir Rusiją, iš viso šviesolaidiniu internetu naudosis 32 mln. namų ūkių ir sudarys 10,5 proc. visų namų ūkių.

"Lietuva išlaikė spartų augimo mastą, nes į šviesolaidinio interneto tinką investavo didžiausias rinkos dalyvis "Teo". Daugelyje kitų šalių šviesolaidinį ryšį daugiausia plėtojo mažesni rinkos dalyviai", – apie pastarųjų metų Lietuvos lyderiavimą šviesolaidinio interneto plėtros srityje sakė "Teo" pardavimo ir klientų aptarnavimo tarnybos vadovas Darius Gudačiauskas. Bendrovė "Teo" tikisi, kad šviesolaidinio interneto plėtra neturėtų sustoti ir ateityje.

Lietuvos ryšių reguliavimo tarnybos duomenimis, praėjusių metų rugsėjo pabaigoje visoje šalyje buvo 957 tūkst. interneto vartotojų, kurių 344 tūkst., arba 36 proc., sudarė šviesolaidinio interneto vartotojai.

Tyrimų bendrovės IDATE Telekomunikacijų padalinio direktoriaus Rolando Montagne teigimu, Rytų Europoje šviesolaidinio interneto skvarbą lėmė didelis skaičius daugiabučiuose, o ne privačiuose namuose gyvenančių interneto vartotojų. Tinklo plėtrą šiose šalyse taip pat paskatino didelė konkurencija, o Vakarų Europoje ji dėl mažesnio rinkos žaidėjų skaičiaus nėra tokia atkakli.

Kaip trečią priežastį R.Montagne išskyrė skirtingą interneto technologijų kokybę Vakarų ir Vidurio Europoje. Esą tokie skirtumai tarp Europos šalių yra todėl, kad Rytų Europos valstybės, kurios anksčiau neturėjo gerai išplėtotos infrastruktūros, dabar plačiai diegia naujausias technologijas.