Vienos seniausių miesto įmonių Kauno ketaus liejyklos (KKL) krosnys užgesintos, daugiau kaip du šimtus darbuotojų kankina nežinia. Kartą žlugimo išvengusiai restruktūrizuojamai bendrovei vėl gresia bankrotas.

Šimtai liejikų – nežinioje

Daugiau kaip du šimtai KKL darbuotojų jau mėnesį neturi darbo, o įmonės vadovai kol kas negali pasakyti, kada gamyba bus atnaujinta.

"Fiksuojamos prastovos, nes neturime lėšų tęsti gamybą, – apie susiklosčiusią padėtį pasakojo KKL generalinis direktorius Robertas Butkus. – Baisiausia tai, kad susitikęs su darbuotojais negaliu pasakyti jiems nieko konkretaus. Atleisti jų neskubame, nes daugiau niekada tokių gerų, išmanančių liejimo technologijas nesurinktume, bet ir išlaikyti jų negalime."

Šiuo metu bendrovė įvairiems tiekėjams skolinga iki 1 mln. litų, o pagal įmonės restruktūrizavimo planą šįmet turėtų būti padengta 3,2 mln. litų skolos.

"Šie įsipareigojimai mūsų negąsdina, esame pasirengę juos vykdyti", – tvirtino R.Butkus.

Turto banko akibrokštas

Kur kas didesnių rūpesčių įmonei kelia pasikeitusi vieno didžiausių kreditorių Turto banko pozicija. Pagal 2004 m. pasirašytą susitarimą KKL skola Turto bankui sudaro 4,8 mln. litų. Iš jų 0,8 mln. litų numatyta sumokėti pavedimu, o 4 mln. litų – kapitalizuoti. Vadinasi, KKL skola virstų akcijomis, o Turto bankas taptų liejyklos bendraturčiu.

"Praėjusių metų liepą Turto bankas pakeitė poziciją ir pareiškė, kad kapitalizacija jiems nebepriimtina", – pasakojo R.Butkus. Esą Turto bankas įvertino, jog reali KKL akcijų vertė nesiekia nominalios, 1 lito už akciją, vertės, ir pareikalavo skolą padengti pinigais.

Investuodami į šią įmonę, anot R.Butkaus, akcininkai nesitikėjo, kad padėtis gali pasikeisti – jie nepasirengę investuoti papildomų 4 mln. litų.

Be to, kreditorių įsipareigojimų sumą 1,6 mln. litų išaugino "Sodra". Ši institucija nesutiko peržiūrėti skolos dengimo sutarties, pagal kurią iš KKL nebūtų reikalaujama sumokėti delspinigių ir palūkanų.

Šiuo metu norėdama užbaigti įmonės restruktūrizavimo procedūrą KKL turi padengti papildomą 5,6 mln. litų skolą.

"Keliame rankas, nes tokių skolų padengti negalime. Įmonė pajėgi laikytis įsipareigojimų, kurie numatyti sutartyje, bet ne prisiimti papildomus", – sakė R.Butkus.

Bandė atsiskaityti anksčiau

Derybas su kreditoriais įmonė atnaujino praėjusių metų vasarą, kai nusprendė anksčiau, negu numatyta sutartyje, užbaigti įmonės restruktūrizaciją. Tokį sprendimą akcininkai priėmė dėl to, kad planavo siekti ES fondų paramos naujoms krosnims pirkti. Žinia, restruktūrizuojamoms ar bankrutuojančioms įmonėms fondų parama neteikiama.

"Uždarius Ignalinos atominę elektrinę su senomis krosnimis dirbti būtų per brangu, skubėjome pasirengti brangesnės elektros energijos šokui", – priežastį nurodė R.Butkus.

Du kreditoriai – Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI) ir bendrovė VST – sutiko peržiūrėti įmokų grafiką. Su VMI Kauno įmonė jau spėjo atsiskaityti. Kreditorių įsipareigojimų sutartis peržiūrėti atsisakė dvi valstybinės įstaigos – Turto bankas ir "Sodra".

Valstybė atsuko nugarą

"Dabar atsidūrėme aklavietėje, nes nespėsime pasirengti 2010 m. sausio 1-ajai, kai gerokai brangs elektra, neturėsime naujų krosnių ir liksime su krūva skolų", – apmaudo neslėpė R.Butkus.

Jam nesuprantama, kodėl valstybinės įstaigos nevykdo sutartyje numatytų įsipareigojimų. Esą Turto bankas, atsisakąs perimti 4 mln. litų vertės įmonės akcijų, šiurkščiai pažeidžia 2004 m. pasirašytą sutartį.

"Neprašome nė vieno lito iš valstybės ar nurašyti skolų. Prašome leisti dirbti ir laikytis sutartinių įsipareigojimų", – pabrėžė pašnekovas.

KKL valdybos pirmininkas ne kartą kreipėsi į "Sodrą", Ūkio ministeriją. Daugybę raštų įmonė išsiuntė Finansų ministerijai ir jai pavaldžiam Turto bankui.

"Reikia politinio sprendimo. Gal kas nors iš valdžios pasakys, valstybė ketina vykdyti įsipareigojimus ar ne?" – apie nesėkmingus žygius į ministerijas kalbėjo R.Butkus.

Jis įsitikinęs, kad KKL bankrotas valstybei būtų didelė netektis.

"9 tūkst. t metalo iš Lietuvos neišvažiavo kaip metalo laužas po 500 litų už toną, jis iškeliavo po 4 tūkst. litų kaip gaminys", – apie liejyklos kuriamą pridėtinę vertę kalbėjo KKL komercijos direktorius Linas Puidokas.

Nuo restruktūrizacijos pradžios į KKL investuota 7,6 mln. litų, gamybos našumas išaugo triskart – nuo 300 iki 1 tūkst. t per mėnesį. 95 proc. produkcijos eksportuojama į Švediją, Suomiją, Šveicariją, Italiją ir kitas šalis. Įmonės įstatinis kapitalas sudaro 40 mln. litų, turto balansinė vertė siekia 62 mln. litų. Nuo 2004 m. KKL valstybei yra sumokėjusi 26 mln. litų mokesčių.

Romualdas Žemaitaitis, Turto banko Aktyvų valdymo departamento direktorius

KKL vadovybė reikalauja kreditorių vykdyti įsipareigojimus nevykdydama savo prisiimtų. Įmonė restruktūrizavimo plane įsipareigojo pasiekti tam tikrus ekonominius, finansinius rodiklius, o kreditoriai, įmonei pasiekus šiuos rodiklius, padaryti tam tikrų nuolaidų. Turto bankas įsipareigojo kapitalizuoti 4 mln. litų skolą tik tuo atveju, jeigu įmonė atkurs mokumą ir pakels įmonės akcijų rinkos vertę iki nominalios jų vertės. Be to, numatyta, kad KKL sumokės tam tikrą dalį skolos. Įmonės plane numatytų ekonominių ir finansinių rodiklių (gamybos, pardavimo apimties, nenuostolingos veiklos ir kt.) KKL nepasiekė, todėl pagal sutartį nelieka pareigos kapitalizuoti skolą. Kapitalizuodamas 4 mln. litų skolos Turto bankas nurašytų tris ketvirtadalius įmonės skolos. Šiuo metu KKL akcijų vertė sudaro 25 proc. nominalios vertės, vadinasi, vykdydamas sutartyje numatytus įsipareigojimus Turto bankas valstybei padarytų 3 mln. litų žalos. Išeitis iš susidariusios padėties – keisti restruktūrizavimo plano nuostatas ir ieškoti naujų kompromisų.

Faktai ir skaičiai

Kauno ketaus liejykla, įsikūrusi 19,5 ha teritorijoje, pradėjo veikti 1962 m.

2003 m. bendrovę privatizavo EBSW koncernas.

2006 m. kovą milijoninių skolų slegiamai įmonei iškelta restruktūrizacijos byla.

2007 m. 90 proc. bendrovės akcijų įsigijo UAB "KKL investicijų valdymas". Darbuotojų skaičius per metus sumažėjo perpus, iki daugiau kaip 200.

Nuo restruktūrizacijos pradžios į bendrovę investuota 7,6 mln. litų. Gamybos našumas išaugo triskart – nuo 300 iki 1000 t per mėnesį.

95 proc. produkcijos eksportuota į Švediją, Suomiją, Šveicariją, Italiją ir kitas šalis.

Įmonės įstatinis kapitalas sudaro 40 mln. litų, turto balansinė vertė siekia 62 mln. litų.

Nuo 2004 m. liejykla valstybei yra sumokėjusi 26 mln. litų mokesčių.