Ekonomistai ragina daugiau taupyti, mažiau skolintis ir išlaidauti
Augantys atlyginimai, pigūs kreditai sparčiai didina optimizmą Lietuvoje, dėl to žmonės drąsiau skolinasi ir daugiau išlaidauja.
Ekonomikos atšilimo grėsmę įžvelgiantys Hansabanko ekspertai pataria racionaliau valdyti savo finansus - daugiau taupyti ir investuoti.
Užburto rato rizika
Pasak Hansabanko Ekonominės analizės skyriaus vadovo Vidmanto Šaferio, žemas taupymo lygis, pigūs kreditai ir didelis optimizmas skatina vidaus paklausą. Taip atsiranda fundamentaliais veiksniais nepagrįsto augimo rizika.
Optimizmas mūsų šalyje pernelyg didelis, žmonės drąsiai skolinasi, tikėdamiesi, kad atlyginimai ir toliau augs kaip pastaraisiais metais. Tačiau ekonomika visada į priekį nešuoliuos, reikėtų rengtis ir sunkesniems laikams, - patarė V. Šaferis. Anot jo, gyventojų lūkesčiai turėtų būti kuklesni, vertėtų labiau susimąstyti apie taupymo galimybes ir būdus.
Hansabanko ekonomistai pastebi, kad išaugo vadinamojo užburto rato rizika. Darbo užmokesčio augimas didina namų ūkių pajamas ir optimizmą, dėl to didėja vidaus paklausa. Šis faktorius lemia verslo pajamų ir optimizmo didėjimą, o tai didina darbo jėgos paklausą. Dėl to tenka didinti darbo užmokestį.
Šalies ekonomikoje įsisukęs šis užburtas ratas byloja apie ekonomikos kaitimą. Ekonomikos struktūroje didėja su užsieniu nekonkuruojančių sektorių dalis, didėja užsienio prekybos deficitas, o ekonomikos augimas vis labiau priklauso nuo kreditų augimo ir optimizmo. Optimizmą didina ir didėjanti nekilnojamojo turto vertė.
Šį užburtą ratą reikia ardyti palaipsniui, kad nebūtų sukelta krizė dėl per staigaus vidaus paklausos sumažėjimo, - V. Šaferis pabrėžė, kad kreditų augimas ir optimizmas turėtų palengva mažėti.
Ekonomistai skaičiuoja, kad kol kas mūsų šalyje daugėja neigiamų požymių: darbo našumas viršija atlyginimų augimą, infliacija išlieka gana aukšta, skolinamasi sparčiai, o taupoma mažai, namų ūkių vartojimas auga gerokai sparčiau už BVP, didėja užsienio prekybos ir einamosios sąskaitos deficitas.
Taupymo būdų daugėja
Didėjant infliacijai svarbu pasirinkti tokius taupymo būdus, kur galima uždirbti daugiau. Visuomenei žinomų einamųjų ir terminuotųjų indėlių grąža yra palyginti nedidelė. Tačiau investuojant į akcijas, investicinius fondus, iš kurių galima uždirbti daugiau, didėja ir rizika.
Hansabanko valdybos pirmininko pavaduotoja, Investicijų valdymo tarnybos vadovė Eglutė Bivainienė skaičiuoja, kad kol kas didžiąją dalį Lietuvos gyventojų finansinio turto sudaro terminuotieji ir einamieji indėliai bei grynieji pinigai. 14 procentų turto sudaro akcijos ir obligacijos, 4 procentus - investiciniai fondai, maždaug tiek ir pensijų fondai.
Kauno regiono gyventojų didžiąją dalį finansinio turto sudaro indėliai (82,8 procento), į akcijas ir obligacijas investuota tik 1,4 procento turto, į investicinius fondus - 2 procentai turto.
Galimybių uždirbti daugiau yra, tik reikia pasirinkti tinkamą investavimo formą. Kol kas lietuviai investuoja pasyviai, renkasi saugiausius taupymo būdus, - pabrėžė E. Bivainienė.
Investuoti šiuo metu yra palanku, nes produktų daug ir jie prieinami. Gyventojų finansinį turtą didina ir grąžinami rubliniai indėliai, mažesni mokesčiai (gyventojų pajamų mokestis sumažėjo nuo 33 iki 27 procentų), įsibėgėjusi pensijų reforma.
Ant bangos - fondų fondai
Pakankamai naujas ir vienas saugesnių taupymo būdų - investavimas į vadinamuosius fondų fondus. Fondų fondas - tai fondas, investuojantis į kitus investicinius fondus. Investavę tam tikrą sumą pinigų gyventojai galvos skausmą perkelia fondų valdytojams, kurie stebi viso pasaulio ekonomikas ir renkasi, į kokius fondus investuoti yra tinkamiausias metas.
Nepatyrę investuotojai pernelyg pasikliaudami praeities sėkmingais rezultatais gali suklysti rinkdamiesi tinkamą investicijoms fondą arba įsigydami tam tikros bendrovės akcijų. Investavę į fondų fondą jie gali būti ramūs - pinigai patikėti profesionalams, - aiškino E. Bivainienė. Ji pabrėžė, kad ir kai kurie bankininkai, pavyzdžiui, ir ji pati, verčiau investuoja į fondų fondus, nes kasdieną sekti viso pasaulio ekonomikas ir vertinti riziką būtų pernelyg sunkus darbas. Hansabankas turi tris fondų fondus. Mažiausiai rizikingas - Hansa fondų fondas 30 (obligacijos sudaro 70 procentų, akcijos - 30 procentų), vidutinės rizikos Hansa fondų fondas 60 (obligacijų dalis - 40 procentų, akcijos - 60 procentų). Didžiausia rizika ir grąža investuojant į Hansa fondų fondą 100 - iki 100 procentų fondo turto investuojama į akcijas.
Fondų fondai skirti pradedantiesiems investuotojams, kurie neturi sukaupę investicinės patirties. Be to, šis investavimo būdas atveria pasaulio rinkas. Fondų fondai gali investuoti į tuos fondus, kurie smulkiems investuotojams yra neprieinami.
Pensijų fonduose - pusė milijardo
Hansabanko grupės pensijų fondai vakar pasipildė 80,7 mln. litų, ir šiuo metu juose yra 515 mln. litų. Hansabanko pensijų fondų klientas yra vidutiniškai sukaupęs pusantro tūkstančio litų savo pensijai.
Hansa investicijų valdymo direktorius Aurimas Maždžierius skaičiavo, kad šių metų pirmojo ketvirčio įmokos į pensijų fondus, palyginti su ankstesniu ketvirčiu, yra trečdaliu didesnės. Tai lėmė, anot jo, nuo šių metų pradžios padidėjęs įmokos tarifas (nuo 4,5 padidėjo iki 5,5 procento) ir augantis gyventojų darbo užmokestis.
Pensijų fondų turtą taip pat sėkmingai augina susidariusi palanki padėtis pasaulinėse akcijų rinkose.
Šiandien pirmąsias pensines lėšas gavo ir tie Hansabanko klientai, kurie pensijų kaupimo sutartis pasirašė praėjusiais metais - tokių yra 40 tūkst. Iš viso Sodra šiandien pervedė lėšas 340 tūkst. Hansa pensija klientų.
Daugiausiai lėšų - 44 procentų viso valdomo pensijų turto - šiuo metu sukaupta Hansabanko pensijų fonde Pensija 2, 42 procentai - Pensija 3, 8 procentai - fonde Pensija 1, bei 5 procentai aktyviausio investavimo fonde Pensija 4.
Naujausi komentarai