Lėtėjant šalies ekonomikai, lietuviai baiminasi, kad pablogės gyvenimo kokybė ir rengiasi taupyti, atsisakydami kai kurių prekių ir paslaugų.
Keis savo įpročius
Didėjančios naftos, kitų žaliavų kainos, pasaulinė ekonomikos krizė neleidžia Baltijos šalims likti nuošalyje. Du trečdaliai lietuvių jaučia blogėjančią ekonominę situaciją ir mano, kad ateinančiais metais padėtis dar prastės. Gegužę-birželį bendrovės "Rait" atlikto tyrimo duomenimis, 67 proc. lietuvių yra nusiteikę apriboti savo vartojimą.
Atlikto tyrimo metu paaiškėjo, kad lietuviai tikisi, kad svarbiausių maisto produktų kainos prekybos centruose per daug nepakis, o latviai ir estai viliasi ir ateityje sulaukti specialių akcijų bei prekybos centrų pasiūlymų. Siekdami sutaupyti, lietuviai atsisakytų prabangos prekių, valgį kavinėse ir restoranuose keistų į pietus namuose, o latviai ir estai ketina atsisakyti pramogų.
Prognozės vis blogėja
Prastėjančias gyventojų nuotaikas patvirtina ir nerimą keliantys ekonomistų pranešimai. "Danske Bank" analitikų teigimu, ekonomika Baltijos šalyse smunka dar sparčiau, nei buvo prognozuota. Prie to prisideda vis blogėjanti senųjų Europos Sąjungos valstybių ekonominė padėtis.
"Danske Bank" vyresniosios analitikės Violetos Klyvienės teigimu, yra didelė tikimybė, kad Estija ir Latvija dar šiemet patirs recesiją: BVP augimas mažiausiai du metų ketvirčius bus neigiamas. Tai, be jokios abejonės, turės neigiamos įtakos ir Lietuvai.
Blogėjančias eksporto galimybes į kaimynines šalis ir Vakarų Europą kompensuoja prekyba su Rusija. Tačiau pastaroji dėl politinių aplinkybių gali griebtis ekonominių sankcijų, kaip tai nutiko Estijoje. Lietuvai išlikti konkurencingai nepadeda ir sparčiai augantys darbo kaštai, prognozuojami energetiniai šokai.
"Danske Bank" guodžia, kad Lietuvoje ūkio augimo lėtėjimas šiek tiek švelnesnis nei kaimyninėse šalyse, tačiau BVP augimo prognozes mažina iki 4,4 proc. šiais metais ir tik 2,6 proc. - 2009 m.
Aukštos naftos kainos paspartino kasdienio vartojimo prekių kainų augimą, o tai lėmė didesnę infliaciją. Estijoje vidutinė metinė infliacija šiemet išsilaikys apie 11 proc., Latvijoje - apie 17,3 proc., Lietuvoje - 11,4 proc. V.Klyvienės manymu, Lietuvoje infliaciją artimiausiu metu geriausiu atveju įmanoma sumažinti iki 7-8 proc., o ženklesnis kainų mažėjimas prognozuojamas nebent kitų metų antroje pusėje.
Žada mažinti investicijas
Prisitaikydami prie naujų sąlygų savo planus turi koreguoti ir mažmeninės prekybos atstovai. "Ekonomikos atokvėpio nuotaikomis gyvename nuo šių metų pradžios.
Bandome tam pasirengti ir iš anksto numatyti priemones, galinčias sušvelninti jo pasekmes", - sakė "Maximos LT" bendrovės generalinis direktorius Gintaras Jasinskas.
Bandydami stabdyti kainų augimą "Maximos" atstovai žadėjo peržiūrėti vidinius bendrovės resursus, jei reikės sumažinti darbuotojų. Vienas būdų taupyti - mažinti naujai statomų parduotuvių. "Šiemet Lietuvoje planuojame atidaryti septynias naujas parduotuves, tačiau kitus plėtros žingsnius labai rimtai svarstome. Sustabdėme per 130 mln. litų investicijų", - pasakojo G.Jasinskas.
"Maxima LT" nekeičia šių metų pardavimų prognozės planų ir prognozuoja, kad Lietuvoje 2008-aisiais prekių parduos už 6,7 mlrd. litų.
"Krizė palies visus, ypač rudenį, kai prasidės šildymo sezonas", - ketvirtadienį spaudos konferencijoje sakė G.Jasinskas. Jis tikino, kad prekybos centruose "Maxima" 2-3 mėnesius pavyko pristabdyti kainų augimą. Dėl kainų deramasi su tiekėjais. Pasak G.Jasinsko, siekdama išlaikyti vartojimą "Maxima LT" gali svarstyti galimybę atsisakyti savo pelno dalies, tačiau neatskleidė, kokia tai galėtų būti suma.
Nukentėjo draudimo rinka
Tempą mažinanti šalies ekonomika neigiamai paveikė ir draudimo bendroves. Gyvybės draudimo rinka 2008 m. pirmąjį pusmetį sumažėjo 18 proc., mažesni ir ne gyvybės draudimo rinkos augimo tempai. Draudimo priežiūros komisijos (DPK) Informacijos analizės skyriaus vedėjo Ramūno Baravyko nuomone, taip atsitiko, nes augant infliacijai vartotojai dalį lėšų nukreipė ne draudimui, o kasdienėms reikmėms.
Kelis pastaruosius metus sparčiai populiarėjęs investicinis gyvybės draudimas taip pat priverstas stabtelėti. Sudarydami naujas sutartis dar 2007 m. klientai sutikdavo mokėti 315 litų įmokas, šiemet ši suma beveik tris kartus mažesnė - 109 litai. Daug žmonių apskritai nusprendė nutraukti draudimo sutartis anksčiau laiko. 92,3 proc. visų gyvybės draudimo išmokų šių metų pirmajį pusmetį sudarė išperkamosios sumos (2007 m. pirmą pusmetį jos sudarė 59,3 proc.).
Naujausi komentarai