Vakar energetikos ūkio prižiūrėtojai ir ekspertai dar kartą bandė atsakyti į klausimus apie Lietuvą be Ignalinos AE. Tačiau vieša diskusija virto energetikų ir reguliuotojų akistata.

Taškėsi argumentais

Ar verslininkai ir valdžia bendromis jėgomis pastatys naują atominę elektrinę, ar vėl įsitikinsime "Maximos" savininkų valdomos bendrovės "NDX energija" specialistų išmone, kas bus po 2009 m., kai uždarysime Ignalinos atominę elektrinę (IAE) ir kiek kainuos elektros energija?

Tai bene opiausi pastarojo meto klausimai. Tačiau iki šiol visi bandymai rasti atsakymus į juos nueidavo perniek. Atrodo, kad jų vartotojams teks ieškoti patiems – tiksliau, patirti savo kailiu.

"Jūs ką juokaujate? Nuo 2010 m. bus juoda dėmė. Niekas nieko nežino. Jei rinka būtų liberalizuota, kaip siūlo mūsų svečias iš Italijos, ir viskas priklausytų nuo mūsų (energetikų – red.past.), jokio galvosūkio nebūtų. Porą centų elektros kainas reikėjo pakelti jau prieš keletą metų. Dabar jau būtume turėję naują elektrinę", – į klausimą, kas bus uždarius IAE ir kiek gali kainuoti elektra atsakė  "Leo LT" vadovas Rymantas Juozaitis. Jis dalyvavo Lietuvos laisvosios rinkos instituto inicijuotoje diskusijoje "Lietuvos elektros energijos rinka: patikimumas ir kaina šiandien ir rytoj".

Kainų komisija turi planą

Jam prieštaraudamas Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos (VKEKK) vadovas Virgilijus Poderys pakartojo neleisiąs didinti elektros skirstymo ir perdavimo tarifų, tiek, kiek nori energetikai, mat "Leo LT" antrinių elektros skirstymo įmonių viršpelniai ir taip gerokai per dideli.

Rugsėjo pabaigoje viena iš "Leo LT" antrinių įmonių Rytų skirstomieji tinklai (RST) per teismą pasiekė, kad Kainų komisija negalėtų svarstyti naujos elektros kainų skaičiavimo metodikos, kuri sumažintų "Leo LT" valdomų įmonių viršpelnius ir neleistų nuo kitų metų smarkiai didinti elektros kainos.

Tačiau VKEKK vadovas patvirtino, kad artimiausiu metu pasiūlys naują būdą, kaip tai padaryti. Spėjama kad, VKEKK ketina kitaip traktuoti Elektros energetikos įstatymo nuostatą – ji pati nuspręs, kokią turto vertę imti skaičiuojant tarifą.
"Mes reguliuojame tik trijų įmonių – "Lietuvos energijos", RST bei VST investicijas ir nekreipiame dėmesio į "Leo LT" investicijas. Todėl, jei šios įmonės neinvestuoja, turėtų mažėti ir jų tiekiamų paslaugų kaina. Juk "Lietuvos dujos" taip pat daug investuoja, bet "Gazprom" nesikreipia į mus, kad į tarifą įdėtume jų investicijas", – argumentavo V.Poderys.

Jis taip pat pridūrė, kad ilgai slėptame "Leo LT" verslo plane iš karto buvo užkoduoti dividendai iš antrinių įmonių, bet jie esą per dideli: "Reikia subalansuoti du dalykus: kokį tarifą moka vartotojas ir kokį pelną gauna "Leo LT". Mes žiūrime iš vartotojo pusės".
Kainų komisijos vadovas pakartojo, jog kainų reguliavimą reikia grąžinti į normalias vėžes, kurios esą buvo sugriautos po VST privatizavimo pataisius Elektros energetikos įstatymą ir iš naujo įvertinus įmonių turtą. Po šios procedūros VST vertė nepagrįstai išaugo 2–3 kartus, o kartu augo ir viršpelniai, kuriuos, anot V.Poderio, reikia reguliuoti ir pasidalyti su vartotojais.

Pinigų reikia tiltams

Savo ruožtu R.Juozaitis aiškino, kad didesnis tarifas būtinas elektros jungčių į Vakarus statybai. Mat tai – projektai kurie neatsiperka ir nei vienas privatus investuotojas esą nenorės į jas "kišti" savo pinigų.

"Maždaug 3 mlrd. litų reikia jungčių projektams – tie pinigai turi būti iš kažkur paimti. Nė vienas savininkas neims tų pinigų iš savo kišenės – jungčių statyba ir prisijungimas prie UCTE turi būti vykdomas iš tarifo", – dėstė R.Juozaitis.

Tačiau tokie pasakymai susilaukė nemažai kritikos. Pirmas akmenį metė Pramonininkų konfederacijos vadovas ir "Achemos grupės" prezidentas Bronislovas Lubys.
"Šiandien Lietuva nieko nedaro, tik blogina santykius su Latvija, kuri niekada nesutiks, kad tiltas į Švediją eitų iš Lietuvos. Be to, kažkas suinteresuotas, kad Lietuvoje nebūtų gaunama energija iš vėjo ir kitų atsinaujinančių šaltinių, kad įmonės negalėtų statyti jėgainių savo reikmėms. Pas mus galioja baisi draudimų sistema. Jei per kitų metų pirmąjį pusmetį nebus laisvos rinkos energetikoje, turėsime beprotiškas kainas ir energijos trūkumą", – prognozavo verslininkas.

Kalbėjo ir teoretikai

Diskusijoje taip pat dalyvavo ir LLRI prezidentas Remigijus Šimašius bei šios organizacijos atitikmens Italijoje "Instituto Bruno Leoni" atstovas Carlo Stagnaro.
Svečias pristatė energetinę situaciją Europoje ir Italijoje, bei paragino liberalizuoti šią rinką. R.Šimašius siūlė atsikratyti baimių ir spekuliacijų. "Mes bijome, kad Rusija nukirps kabelius, bet iš tikrųjų Rusija yra taip pat priklausoma nuo mūsų, kiek mes nuo jos", – sakė R.Šimašius.

Jis taip pat leido suprasti, kad palaiko "Leo LT". Esą elektra yra tokia pati prekė, kaip ir visa kita. Todėl didelių gamybos įmonių buvimas mums jos savaime neatpigina. "Įmonės sėkmės skaičiuojama tuo, kiek brangiau ji sugeba parduoti savo prekes", – teigė LRI vadovas.

Elektra brangs

VKEKK siekia, kad elektros perdavimo ir paskirstymo paslaugos tarifas nuo kitų metų nedidėtų arba didėtų minimaliai.

Tačiau "Lietuvos energija" jau pateikė komisijai prašymą nuo kitų metų pradžios elektros perdavimo paslaugos kainą padidinti 60 proc., taikyti 3,84 cento už kilovatvalandę.

Naujos kainos vartotojams turi būti paskelbtos likus mėnesiui iki jų įsigaliojimo – kitų metų sausio 1-osios.