Pernai ketvirtadaliu sumenkęs eksportas metų pabaigoje parodė gyvybės ženklus. Ekonomikos ekspertai įsitikinę, kad blogiausi laikai – jau praeityje.

Gruodis pataisė padėtį

Praėjusių metų gruodį ūgtelėję Lietuvos eksporto rodikliai džiugina, tačiau kalbėti apie eksporto atsigavimą dar anksti, teigė banko "DnB Nord" grupės vyriausioji ekonomistė Jekaterina Rojaka.

"Praėjusių metų gruodžio eksporto rodikliai labai pradžiugino. Gruodis ištaisė visų metų padėtį. Stabilizavimasis jau buvo prasidėjęs pernai rugsėjo–spalio mėnesiais, lapkritį padėtis kiek sušlubavo", – aiškino ekonomistė.

Ji sakė, kad atsigavimą bus galima fiksuoti tuomet, kai keturis penkis mėnesius iš eilės eksporto rodikliai nuolat augs tiek to meto, tiek palyginamosiomis kainomis: "Kad yra stabilizacija, tai tikrai taip. Pats didžiausias eksporto kritimas jau praeityje."

Pasak J.Rojakos, geresniems eksporto rodikliams didelę įtaką turės konkurencingumo atsigavimas, tačiau šioje srityje ji kol kas teigiamų pokyčių sako nematanti, eksporto apimtis dar menka.

Prie lietuviško eksporto augimo, J.Rojakos teigimu, prisidės ir gerėjanti ekonomikos padėtis pasaulyje, didėjanti gyventojų perkamoji galia. Ekspertės teigimu, optimizmo eksportuotojams suteikia ir brangstanti nafta.

Viltis – Vakarų Europa

Vilija Tauraitė, SEB banko vyriausioji analitikė, taip pat įsitikinusi, kad Lietuvos eksportas yra "suspaustos spyruoklės" pozicijoje.

"2009-ųjų pabaigos užsienio prekybos tendencijos patvirtina lūkesčius, kad Lietuvos ūkio atsitiesimą 2010 m. lems būtent eksporto pagyvėjimas. Labiausiai tai skatins atsigaunanti išorės rinkų – visų pirma, Vakarų Europos – paklausa", – teigė ekonomistė.

Ryškiausiai 2009 m. pabaigoje atsigavo medienos ir popieriaus, baldų, guminių ir plastikinių gaminių eksportas. Gruodį į pliuso teritoriją iškopė ir Lietuvos eksporto sunkiasvorių – chemijos ir rafinuotų naftos produktų, mašinų ir įrenginių – pardavimas užsienyje. Pirmoje 2010 m. pusėje tikėtinas maisto produktų, vėliau – ir optikos, tiksliųjų prietaisų eksporto augimas.

2010 m. ekonomikos plėtros laukiama kone visose svarbiausiose rinkose – Vokietijoje, Lenkijoje, Nyderlanduose, Jungtinėje Karalystėje. Pastebimai geresnės nei 2009 m. bus Baltijos šalių ir Rusijos ekonomikos perspektyvos. Tiesa, prekybą su Nepriklausomų valstybių sandraugos rinkomis, V.Tauraitės nuomone, stabdys nuo 2010 m. sausio 1 d. sukurta Rusijos, Baltarusijos ir Kazachstano muitų sąjunga. Ši sąjunga suteikė palankesnes transportavimo sąlygas, tačiau po pereinamojo laikotarpio turėtų padidėti importo muitai, labiausiai Baltarusijoje ir Kazachstane.

Valiutų spąstuose

Anot V.Tauraitės, eksportą pagyvins ir kitos palankios makroekonominės prielaidos – lietuviškų prekių konkurencingumo sustiprėjimas 2009 m. dėl sumažėjusių produkcijos sąnaudų ir palankesnių ne euro zonos partnerių valiutos kursų pokyčių. 2009-ųjų pradžioje Lietuvos eksportuotojai nukentėjo dėl svarbių eksporto rinkų valiutų silpimo lito atžvilgiu, tačiau nuo 2009-ųjų vidurio Lenkijos zloto ir Rusijos rublio, o vėliau ir JAV dolerio stiprėjimas Lietuvos eksportuotojams suteikia papildomų pranašumų.

"Atsižvelgiant į minėtus veiksnius, tikėtina, jog eksporto didėjimo tendencija įsitvirtins jau pirmą 2010 m. pusmetį", – prognozavo V.Tauraitė.

"DnB Nord" grupės vyriausioji ekonomistė J.Rojaka sakė, kad vargu ar ateityje bus pokyčių tarp svarbiausių Lietuvos eksporto partnerių, nepaisant to, kad dėl sudėtingesnės situacijos Latvijoje galimybės eksportuoti į šią valstybę sumažėja.

Faktai ir skaičiai

Statistikos departamento duomenimis, Lietuvos eksportas pernai siekė 40,7 mlrd. litų, importas – 45,1 mlrd. litų – atitinkamai 26,6 proc. ir 38,2 proc. mažiau nei 2008 m. Šalies užsienio prekybos deficitas per metus smuko 74,8 proc., iki 4,4 mlrd. litų.

Tik 2009-ųjų gruodį eksportuota prekių už 3,7 mlrd. litų, importuota – už 3,8 mlrd. litų – atitinkamai 4,6 proc. daugiau ir 19,8 proc. mažiau negu 2008 m. gruodį. Per mėnesį – pernai gruodį, palyginti su lapkričiu, – eksportas ūgtelėjo 2,2 proc., o importas sumenko 5,2 proc.

Svarbiausios Lietuvos eksporto partnerės pernai buvo Rusija (13,2 proc.), Latvija (10 proc.), Vokietija (9,7 proc.), Lenkija (7,2 proc.), importo – Rusija (30,1 proc.), Vokietija (11,2 proc.), Lenkija (10 proc.) ir Latvija (6,4 proc.).