Lietuvos farmacijos sąjungos prezidentas E.Tarasevičius turėjo aiškintis, kur išleido beveik 1 mln. litų  

Lietuvos farmacijos sąjungos prezidentas prof. Eduardas Tarasevičius aplaidžiai tvarkė sąjungos buhalterinę apskaitą. Finansinės operacijos, kuriose “cirkuliavo” beveik 1 mln. litų, nebuvo pagrįstos dokumentais. Išnagrinėjęs baudžiamąją bylą tai nustatė Vilniaus 2- asis apylinkės teismas. Jis pripažino E.Tarasevičių kaltu ir skyrė 3,1 tūkst. litų baudą.

E.Tarasevičius yra vienas iš trijų profesorių, kurie neseniai pasirašė triukšmą sukėlusį kreipimąsi į Prezidentą. Jame kritikuojamas naujas kompensuojamųjų vaistų kainynas ir atkreipiamas dėmesys į išskirtinį palankumą didžiausioms farmacijos kompanijoms.  

Neišsaugojo dokumentų  

Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba baudžiamąją bylą šių metų gegužės mėnesį E.Tarasevičiui iškėlė dėl aplaidžios buhalterinės apskaitos. Kaip teigia Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos Vilniaus apskrities skyriaus komisaras Kęstutis Dirsė, tarnybos specialistams atlikus ikiteisminį tyrimą nustatyta, kad E.Tarasevičius netinkamai tvarkė sąjungos buhalterinę apskaitą.

Nuo 1997 metų, kuomet ir įsikūrė ši visuomeninė organizacija, iki 2002-ųjų rugsėjo Farmacijos sąjungos buhalterinės apskaitos dokumentuose nepateiktas sąskaitų planas, neįrašyta apie atliktas ūkines operacijas ir apskaitos registrus, ne visos atliktos ūkinės operacijos pagrįstos specialiais apskaitos dokumentais. Nebuvo vedama kasos knyga.

Pasak K.Dirsės, tokie Farmacijos sąjungos prezidento veiksmai pažeidė Buhalterinės apskaitos pagrindų įstatymą, numatantį, kad visos finansinės operacijos privalo būti pagrįstos dokumentais. Šis įstatymas galioja visoms įmonėms, taip pat ir visuomeninėms organizacijoms, kurios nėra pelno siekiančios.

Lietuvos farmacininkų sąjunga dėl lėšų trūkumo neįdarbino finansininko. Visą buhalteriją tvarkė pats E.Tarasevičius, nors specialių žinių ir kompetencijos šioje srityje neturi. “Apklausiant įtariamąjį jis pripažino savo kaltę. Jis aiškino, kad šiuos veiksmus padarė dėl savo tolerantiškumo, dėl ko nebuvo įdarbintas finansininkas, nepakankamos kompetencijos, nes apskaitą vedė kaip pats išmanė”, - komentuoja komisaras.

Jo teigimu, visuomeninės organizacijos ir viešosios įmonės dažnai padaro pažeidimų tvarkydamos buhalterinę apskaitą. “Nors šios organizacijos paprastai yra ne pelno siekiančios, pasitaiko, kai nustatoma, jog sąmoningai “darė negerus dalykus”. Tačiau šiuo atveju to tikrai nebuvo, tik paprasčiausias aplaidumas”, - aiškina K.Dirsė.

Per šį laikotarpį E.Tarasevičius atliko kelis šimtus bankinių operacijų, kurių piniginė išraiška - 975 tūkst. litų. Sąjunga lėšų surinkdavo iš įvairių šaltinių: narių metinių mokesčių, rėmėjų, farmacijos kompanijų, vaistinių. Jas naudojo seminarams ir konferencijoms rengti, teikė labdarą farmacijos įmonėms, prisidėjo prie sąjungos narių kelionių į užsienyje vykstančius kongresus finansavimo.  

Susidorojo oponentai?  

Prof. E.Tarasevičius mano, kad ši istorija yra “išpūstas muilo burbulas”. Jis tikina, kad sąjunga pradėta tikrinti po to, kai jo oponentas, buvęs Valstybinės vaistų kontrolės tarnybos viršininkas Vytautas Budnikas įsipainiojo į skandalą ir buvo atleistas. Tuomet jis ėmė kaltinti Lietuvos farmacijos sąjungą papirkus žiniasklaidą, kad ši padėtų jį “nuversti”.

V.Budnikui esą talkinęs ir parlamentaras Kęstutis Kuzmickas, tuometinis Seimo Sveikatos reikalų komiteto pirmininkas. “Tada pasigirdo gandų, kad mūsų sąjunga turi milijonines lėšas. Šiuos gandus net politikai priėmė už rimtą pinigą. Todėl ir imta mus tikrinti”, - sako E.Tarasevičius.

Farmacijos sąjungos pirmininkas tikina, kad Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos pareigūnai bene labiausiai domėjosi beveik 600 tūkst. litų, pervestais už didelės farmacininkų grupės išvyką į tarptautinį kongresą. Tikrinta, ar jie nepateko į ofšorinių kompanijų sąskaitas, bet tai nepasitvirtino. Pinigai buvo pervesti į organizacinius kongresų komitetus, sako profesorius.

Jis pripažįsta, kad padarė pažeidimų tvarkydamas buhalterinę apskaitą, tačiau nemano, kad jie buvo tiek reikšmingi: tai kokios sąskaitos faktūros trūko, tai kokios dokumento kopijos, nebuvo vedama kasos knyga. “Aš neslepiu, kad ne viskas buvo gerai”, - aiškina profesorius.

Taip, anot jo, atsitiko dėl to, kad sąjunga neturi buhalterio. Tik viena moteris, iždininkė, visuomeniniais pagrindais talkino. Pasak E.Tarasevičiaus, sąjunga neturi nė vieno už algą dirbančio darbuotojo, nes negauna nuolatinių finansinių pajamų. Jis pats irgi dirba prezidentu visuomeniniais pagrindais.

Praėjusį savaitgalį vyko Lietuvos farmacijos sąjungos suvažiavimas, kuriame kalbėta ir apie finansų tvarkymą. “Nesulaukiau jokių su tuo susijusių priekaištų. Ir gandai, kad būsiu atstatydintas, nepasitvirtino”, - džiaugiasi pašnekovas. Tiesa, jo vadovaujama organizacija patyrė “nubyrėjimą”. Neseniai susikūrus Vaistininkų sąjungai nemaža dalis narių perėjo į ją.

Suvažiavime, kuriame dalyvavo keli šimtai sąjungos narių, aptarta, kad būtina ketvirčiu etato įdarbinti buhalterį. Artimiausiame sąjungos valdybos posėdyje ketinama priimti atitinkamą sprendimą.  

Neabejoja sąžiningumu  

“Visas šis reikalas buvo užsakytas”, - komentuoja Lietuvos farmacijos sąjungos Panevėžio krašto pirmininkas Kęstutis Ramanauskas. “Kas pažįsta E.Tarasevičių, tam abejonių dėl jo nesavanaudiškumo nekyla. Tačiau kai kam nepatinka jo reiškiama nuomonė, kuri dažnai nesutampa su Sveikatos apsaugos ministerijos ir sveikatos politikų požiūriu”, - svarsto pašnekovas.

“Niekas iki šiol galvos nesukdavo, kad mokant nario mokestį reikia kokius nors dokumentus tvarkyti. Padedi 20 litų, pasirašai, ir viskas”, - aiškina K.Ramanauskas. Tačiau suvažiavimo metu buvo pakviestas atstovas iš banko, kuris rinko pinigus ir išdavinėjo kvitelius, paskui įnešė surinktus mokesčius į sąjungos sąskaitą.

“Mes neturime iš ko samdyti buhalterį. Juk gyvena mūsų organizacija iš to, ką patys sunešame: keli šimtai narių po 20 litų per metus. O čia buvo paskleistas gandas - neva vežame farmacininkus į užsienio keliones. Iš ko? Patys jie suneša tokioms kelionėms pinigų dalį, kitą dalį rėmėjai duoda”, - tikina K.Ramanauskas.

Lietuvos farmacijos sąjungos Kauno krašto pirmininkė Astrida Tamošiūnienė taip pat neįžvelgia šioje istorijoje jokių ypatingų problemų: “Kalbos apie tariamus milijonus neturi jokio pagrindo. Sąjunga yra labai neturtinga organizacija. Esu įsitikinusi, kad mūsų prezidentas viską darė vedamas gerų ketinimų. Jei ir suklydo, ne iš blogos valios”.