Vieno seniausių Europoje aerodromų ateitį nulems Savivaldybė 

Aleksoto bendruomenės centras įsitikinęs, kad 1914 m. pastatytas S.Dariaus ir S.Girėno aerodromas turi išsaugoti savo unikalumą ir vilioti turistus. Tačiau nykstančio aviacijos objekto ateitį kiek kitokią regi Kauno architektai ir verslininkai, kurių vizijoms pritaria ir Savivaldybė.  

Neišbrenda iš skurdo  

Dabar Aleksoto aerodromas atrodo varganas ir sunykęs. Jame yra nemažai nenaudojamų pastatų, likusių dar nuo sovietmečio. Objektą valdo Savivaldybė, kasmet aerodromui išlaikyti skirdama apie 100 tūkst. litų. Viešosios įstaigos direktorius Vytautas Skučas sako, kad 70-100 tūkst. litų pajamų per metus aerodromas gauna suteikdamas įvairias paslaugas. Čia rengiamos kelios aviacijos šventės. Likusį laiką objektas beveik nenaudojamas.

“Jis turi išlikti veikiančiu aerodromu, nors tai ir kultūros paveldo paminklas”, - sako V.Skučas. Direktorius prasitarė, kad aerodromo teritorijoje rengiamasi atidaryti degalinę. Tokiu būdu objektas galėtų gauti daugiau pajamų. Be to, čia dar veikia ir Aviacijos muziejus. Anksčiau nenaudotose patalpose dabar įsikūrusi Aleksoto seniūnija, policijos nuovada bei priešgaisrinė gelbėjimo tarnyba. “Objektas tarnauja miestui”, - teigia V.Skučas.  

Siūlo įsteigti aviacijos mokyklą  

Aleksoto bendruomenės centro vadovas Alvydas Andrėnas sako, kad aleksotiškiai nepritars Savivaldybės siekiui aerodromo teritorijoje leisti statyti aukštųjų technologijų miestelį “Technopolis”.

“Aerodromas kauniečiams turi suteikti džiaugsmą, jame ir ateityje turėtų vykti aviacijos šventės”, - sako jis. A.Andrėnas siūlo čia įsteigti net aviacijos mokyklą, atsižvelgiant į gilias Lietuvos aviacijos tradicijas.

Vakar Aviacijos muziejuje lankėsi grupė moksleivių. Vaikai įdėmiai klausėsi pasakojimo apie aviacijos istoriją. Per metus ekspozicijas apžiūri apie 14 tūkst. lankytojų. Muziejaus darbuotojai sakė, kad lėšų kasmet gaunama vis mažiau. Vienoje salių stovi stendas, kuriame vaikų piešiniai priklijuoti tiesiog klijais. “Neturime už ką įsigyti stendinių stiklų, vienas jų kainuoja apie 100 litų”, - skundėsi darbuotojas. Kitose patalpose šeimininkauja šaltis ir drėgmė. Vietomis pradėjusios byrėti net lubos.  

Šabakštynai miestui nereikalingi  

Aleksoto seniūnė Liukrecija Navickienė įsitikinusi, kad aerodromo ateitis turi būti aptarta visuomenėje, o tik vėliau priimami sprendimai. “Kiekvienas kaunietis regi atskirą Aleksoto ateities viziją”, - sako seniūnė. Bet jos žodžiai, atrodo, Savivaldybės nepasieks, nes jau baigiamas rengti aerodromo detalusis planas. Jis taikomas ne tik šiam objektui, bet ir čia ketinamam įkurdinti “Technopoliui”. Pastarąjį projektą Savivaldybė siekia įgyvendinti kartu su Kauno prekybos, pramonės ir amatų rūmais.

Strateginio planavimo ir investicinių projektų koordinavimo komisijos pirmininkas Ramūnas Garbaravičius sako, jog dabar apie 60 proc. Kauno teritorijos užima želdiniai ir kiti žalieji plotai.

Tik aukštųjų technologijų plėtra, anot R.Garbaravičiaus, leis Kaunui išsaugoti specialistus, kurie vis dažniau darbo randa Vakarų Europoje.

“Per dešimtmetį iš Kauno išsikraustė apie 10 proc. gyventojų. Tad jei išliks tendencija saugoti šabakštynus, po keliasdešimties metų Aleksoto aerodrome beliks ganyti bizonus”, - juokavo R.Garbaravičius.  

Ketinama nurėžti 20 ha statyboms  

Aleksoto aerodromas užima 193,6 ha plotą. Anot Kauno prekybos, pramonės ir amatų rūmų viceprezidento Albino Bačiliūno, “Technopolio” projekto vertė siekia apie 50 mln. litų, o jam prireiktų ne daugiau 20 ha ploto, daugiausia aerodromo pakraščiuose. “Technopolį” rengiamasi įkurdinti pietinėje aerodromo dalyje. Aukštųjų technologijų miestelyje įsikurtų garsių bendrovių atstovybės.

“Be to, tai nereiškia, kad aerodromas nebus naudojamas, jame galėtų leistis verslo klasės lėktuvai, kuriuose vietų skaičius neviršija dvidešimties”, - sako A.Bačiliūnas. Jo teigimu, “Technopolis” taptų neatsiejama aerodromo dalimi. Rekonstravus J.Bakanausko gatvę, mikrorajono infrastruktūra tik pasipildytų vis naujais statiniais. Aleksotas taptų patrauklesne vieta investuotojams.  

Baigia rengti detalųjį planą  

Aerodromo detalųjį planą rengiančio architekto Gedimino Bulavo teigimu, netoli pakilimo takų draudžiama statyti bet kokius pastatus, išskyrus tuos, kurie susiję su aerodromo infrastruktūra. Tik pačiuose aerodromo pakraščiuose galima bus statyti pastatus iki trijų aukštų.

Anot architekto, Savivaldybei patvirtinus detalųjį planą, jį dar bus galima nežymiai keisti. Dokumentą G.Bulovas įpareigotas parengti iki birželio.