Klausimas miesto valdininkams: kada bus išasfaltuotas nedidelis Liepų gatvės ruožas, kuriame dabar yra kažkokie sovietmečio akmenys? Netvarka yra ties K. Donelaičio aikšte. Mašinos važiuoja, kelia triukšmą, nes ratai daužosi į tuos grindinio akmenis. Pagailėkite mūsų, gyventojų.
Simona
Organizmas – ne eksperimentams
Pasižiūriu į dabartines kūno kultūros ir grožio tendencijas ir nesuprantu, kur mes skubame. Matau moteris, kurios siekia milžiniškų raumenų, eksperimentuoja su įvairiais maisto papildais. Suprantu norą sportuoti, būti stipriai ir gerai jaustis savo kūne, tačiau ar tikrai dėl išvaizdos verta rizikuoti sveikata? Ypač jaunoms moterims norėtųsi palinkėti pagalvoti ne tik apie šiandieninį atvaizdą veidrodyje, bet ir apie ateitį. Gyvenimas ilgas, o organizmas nėra eksperimentų aikštelė.
Kajus
Ieško draugių?
Socialiniuose tinkluose pastebiu įtartinus įrašus, kuriuose viešai ieškoma draugų. Nepažįstamieji vieni kitus kviečia kartu išgerti kavos, pasivaikščioti ar pabendrauti. Pati idėja atrodo graži, nes vienišumo tikrai daug, o suaugusiam žmogui kartais nėra taip paprasta susirasti naujų draugų. Tačiau man nerimą kelia tai, kad kai kurios tokios žinutės skelbiamos anonimiškai arba iš netikrų profilių. Juk niekada nežinai, kas iš tikrųjų slepiasi už tokio skelbimo. Gal žmogus tikrai nuoširdžiai ieško bendravimo, bet gali būti ir visai kitų tikslų. Saugumas turėtų būti pirmoje vietoje.
Renata
Nepaliaujamai brangsta maistas
Kartais jau net baisu eiti į parduotuvę, nes turi galvoti, ką pirkti ir lyginti, kur ta pati prekė kainuos keliais eurais pigiau. Esu dirbanti moteris, vyras taip pat dirba, abu užsidirbame, tačiau vis tiek jaučiame, kaip viskas brangsta. Kai turi vaiką, atsiranda dar daugiau išlaidų – būstas, komunaliniai mokesčiai, mokyklai reikalingi daiktai, drabužiai, o kur dar kasdienis maistas. Labiausiai stebina būtent maisto kainos. Juk tai nėra prabangos prekė. Atrodo, dirbame abu, stengiamės, tačiau vis tiek tenka skaičiuoti kiekvieną eurą ir ieškoti, kur pigesnė dešra, pienas ar kitas produktas. Norėtųsi, kad žmonėms bent jau būtiniausi dalykai būtų įperkami.
Skaitytoja
Kai burba už nugaros
Savitarnos kasos turėtų palengvinti apsipirkimą, bet kartais atrodo, kad prie jų jautiesi lyg egzamine. Vos pradedi ramiai susidėti prekes, už tavęs jau stovi žmogus, kuris burba, žvilgčioja į laikrodį ir akivaizdžiai laukia, kada pagaliau pasitrauksi. Ne visi žmonės vienodai greitai susigaudo, ypač vyresni. Juk prekybos centre neturėtų būti varžybų, kas greičiau nuskenuos dešimt prekių. Norėtųsi daugiau kantrybės ir supratimo.
Genutė
Vis lesina paukščius
Vėl matau žmones, prie tvenkinių lesinančius paukščius, nors apie tai jau tiek kalbėta. Vienas, atėjęs su visu maišeliu batono, kitas beria viską tiesiai į vandenį. Atrodo, norime padaryti gerą darbą, bet ne visada pagalvojame, ar iš tiesų sparnuočiams padedame. Gal reikėtų daugiau informacijos prie tvenkinių – aiškiai parašyti, kuo paukščius galima lesinti, o ko geriau neduoti. Juk gamtoje esame svečiai, todėl turime elgtis atsakingai.
Skaitytoja
Nusibodo triukšmas
Gyvenu daugiabutyje ir kartais atrodo, kad žmonės pamiršta, jog sienos nėra tokios storos. Vieni garsiai leidžia muziką, kiti vėlai vakare gręžia ar tranko durimis. Kiekvienas turime savo gyvenimą, bet pagarba kaimynui nieko nekainuoja. Nereikia gyventi visiškoje tyloje, tačiau poilsio valandos tam ir skirtos.
Andrius
Negali pakelti akių
Atrodo, kad žmonės net eidami gatve nebegali pakelti akių nuo telefono. Vienas eina per perėją žiūrėdamas į ekraną, kitas stotelėje taip įsitraukęs į pokalbį, kad net nepastebi, jog jau atvažiavo jo autobusas. Technologijos gerai, bet gal kartais reikėtų telefoną tiesiog įsidėti į kišenę ir pasižiūrėti, kas vyksta aplinkui. Juk gyvenimas vyksta ne tik ekrane.
Robertas
Naujausi komentarai